2014 metų pavasarį dokumentinių filmų kūrėjas V.Manskis viešėjo Ispanijoje ir žiūrėjo žinias per televiziją. Viena Rusijos televizija kaip tik pranešė, kad Kremlius įteisino jėgos naudojimą rusakalbiams ginti kitose šalyse – kitaip tariant, įteisino Krymo aneksiją. Apsispręsti kraustytis V.Manskiui buvo nesunku.
„Labai gerai atsimenu tą dieną, valandą ir sekundę, kada priėmiau sprendimą, – sako dabar Rygoje jau įsikūręs režisierius. – Kai Dūma priėmė tą sprendimą, man viskas tapo aišku. Tai buvo pabaiga. Ir anksčiau nujaučiau, kad tai gali įvykti.“
V.Manskis tąkart iš Ispanijos paskambino žmonai, ir sutuoktiniai ilgai nedelsė: „Nuvykome į Rygą, o iš Latvijos po trijų dienų grįžome su leidimu gyventi.“
Manskių šeima per kelias dienas susirado ir įsigijo erdvų butą pačiame Rygos centre. Maskvoje tokie butai kainuoja kur kas daugiau. Taip V.Manskis per palyginti trumpą laiką tapo vienu iš 3173 Rusijos piliečių, vien per praėjusius metus gavusių teisę gyventi Latvijoje.
Bet kodėl jiems tai padaryti leido latviai?
Keliasi į Rygą ir Jūrmalą
Latvijos sostinę nuo Maskvos skiria vos 90 minučių skrydžio.
Patrauklu, turint omeny, kad iš didmiesčio, simbolizuojančio Rusijos galybę ir isteriškos beprotybės link riedančią užsienio politiką, kraustaisi į ramesnę ES šalies sostinę. O juk daugelis Rygos gyventojų kalba rusiškai.
Bet projektas, kai leidimas gyventi Latvijoje išduodamas nekilnojamojo turto įsigijusiems užsieniečiams, pirmiausia patrauklus tuo, kad visa tai kainuoja grašius, palyginti su panašiomis vadinamosios auksinės vizos programomis Europoje.
Latvijoje asmuo, įsigijęs nekilnojamojo turto, gauna leidimą gyventi šalyje penkerius metus, o tai jam leidžia laisvai keliauti ir gyventi bet kur Europos Sąjungoje.
Žinoma, tai, kiek reikės investuoti, priklauso nuo vietos, kur yra nekilnojamasis turtas. Populiariausi miestai – Ryga ir Jūrmala.
Pavyzdžiui, kai V.Manskis pirko butą Rygoje, jis privalėjo išleisti ne mažiau nei 142 tūkst. eurų. Tiek pat tektų pakloti ir už turtą Jūrmaloje – kurorte, kurį rusai mėgsta nuo Sovietų Sąjungos laikų.
Kitur Latvijoje dar iki praėjusių metų gegužės buvo reikalingos vos 70 tūkst. eurų investicijos. Per pastaruosius 5 metus leidimai gyventi Latvijoje buvo suteikti 13 518 užsieniečių.
Priešingai nei kitose ES šalyse, 90 proc. užsieniečių, siekiančių leidimo gyventi Latvijoje, yra iš buvusių sovietinių respublikų, o daugiausia – iš Rusijos. Rusai prašė 10 tūkst. leidimų.
Tokių prašymų smarkiai padaugėjo po to, kai Ukrainoje 2013 metų pabaigoje prasidėjo Maidano protestai, o kitų metų kovą Rusija aneksavo Krymą. Antai 2014aisiais ukrainiečiai pateikė dvigubai daugiau prašymų apsigyventi Latvijoje nei ankstesniais metais.
Prašymų iš Rusijos banga prasidėjo dar anksčiau, kai Vladimiras Putinas 2012 metais laimėjo prezidento rinkimus ir pradėjo jau trečiąją kadenciją valdžioje.
Pajuto valdininkų rūstybę
Beje, V.Manskis gimė Ukrainoje, bet beveik visą gyvenimą praleido Maskvoje. Už savo filmus jis yra gavęs nemažai tarptautinių apdovanojimų, taip pat įkūręs nepriklausomų dokumentinių filmų festivalį „ArtDokFest“.
Rusijos valdžia režisieriaus darbą ilgai vertino gana geranoriškai, bet požiūris pasikeitė, kai jis nusprendė sukurti dokumentinį filmą apie įvykius Ukrainoje.
Nors V.Manskio projektą iš pradžių viešai parėmė Kultūros ministerija, netrukus prasidėjo išsisukinėjimai.
„Jie pradėjo aiškinti, kad filmo kūrimą teks atidėti, nes situacija Ukrainoje nestabili. Esą bus blogai, jei geriausias Rusijos režisierius įstrigs Ukrainoje.
Aš puikiai supratau, kad jie melavo“, – atsimena V.Manskis.
Galiausiai kultūros ministras Vladimiras Medinskis pratrūko ir nukirto: „Kol aš esu kultūros ministras, nė vienas projektas, su kuriuo susijęs V.Manskis, negaus paramos iš valstybės.“
Ir menininkai, ir valdininkai
Pareigūnai Latvijoje nežino, kiek iš 10 tūkst. naujųjų imigrantų iš Rusijos yra panašūs į V.Manskį. Galbūt tarp atvykėlių yra ir tokių, kurių biografija tamsesnė.
Latvija yra pelniusi pinigų plovyklos reputaciją, ir valdžia, regis, net nežino, ar pinigai, už kuriuos šalyje įsigyjamas nekilnojamasis turtas, yra uždirbti teisėtai, ar pavogti. O priežasčių nerimauti yra.
Tiriamosios žurnalistikos portalas „Re:Baltica“ per pastaruosius metus surinko informaciją apie 315 brangiausių nekilnojamojo turto sandorių Latvijoje – konkrečiai Rygoje ir Jūrmaloje.
Tyrimo tikslas – nustatyti, kokie žmonės ir už kokius pinigus šiais geopolitine prasme audringais laikais atvyksta gyventi į Latviją.
Paaiškėjo, kad daugelis pirkėjų – Rusijos vidurinės klasės atstovai. Turtingi, tačiau nesimaudantys įspūdingoje prabangoje. Verslininkai ir profesionalūs vadybininkai.
Dalis atvykėlių Rusijoje turėjo vidutinio dydžio verslą, daugiausia finansų srityje. Tiesa, daugelis pavardžių nėra gerai žinomos – galbūt dėl to, kad butus ar namus Latvijoje pirko Rusijoje garsių žmonių artimieji.
Bet kai kurie naujieji latviai – žurnalistai ir menininkai. Dažnai Rusijos televizijose pasirodantis komikas Michailas Zadornovas Rygoje nusipirko butą viename Latvijos sostinę garsinančio „art nouveau“ stiliaus pastatų.
Aktorė Tatjana Dogileva ir vienas populiaraus šou KVN veidų Jurijus Askarovas dabar yra kaimynai.
Moteris Jūrmaloje nusipirko butą, o humoristas – namą.
Tarp gavusiųjų leidimą gyventi Latvijoje yra ir valdininkų iš Rusijos valstybinių bendrovių.
Tarp jų – „Gazprombank“, kuriam taikomos JAV ir ES sankcijos, direktorių tarybos narys Nikolajus Koreniovas.
Taip pat keli bendrovės „Transtelekom“ vadybininkai. Ši kompanija yra valstybinių „Rusijos geležinkelių“, kuriems vadovauja artimas V.Putino sąjungininkas Vladimiras Jakuninas, filialas.
Leidimus gavo ir vienas „Aeroflot“ vadovų Vadimas Zingmanas bei du anksčiau ėję aukštas pareigas banke VTB ir Maskvos banke, kuriems Vakarai taiko sankcijas, pareigūnai.
Vieną brangiausių sandorių įvykdė turtingiausias Rusijos oligarchas Ališeras Usmanovas, Jūrmaloje vilą įsigijęs beveik už 4 mln. eurų.
Su Kremliumi siejamas politologas Dmitrijus Orlovas Latvijos žiniasklaidai vasario pradžioje neigė turįs leidimą gyventi Latvijoje. Bet ne faktą, kad šioje šalyje, kurią Rusija kritikuoja dažnai ir aršiai, turi nekilnojamojo turto – butą Rygos centre.
Brolių Rotenbergų pėdsakai
Latvijos televizijos TV3 tiriamosios žurnalistikos laida „Nieko asmeniška“ neseniai atskleidė, kad vienas pirmųjų Rusijos piliečių, gavusių leidimą gyventi šioje Baltijos valstybėje, buvo artimas V.Putino bičiulis milijardierius Arkadijus Rotenbergas.
Leidimą jis gavo dar 2010 metais, tiesa, leido pasibaigti jo galiojimo laikui. A.Rotenbergas nepirko nekilnojamojo turto – jis padėjo pinigų į banką, o tai nėra pats skaidriausias būdas gauti leidimą gyventi svetimoje valstybėje.
Prieš tai, kai ES ir JAV paskelbė Rusijai ekonomines sankcijas, Arkadijus ir Borisas Rotenbergai Latvijoje valdė banką „SMP Bank“.
Abu turtingi broliai, laikomi gerais V.Putino draugais, įtraukti į Vakarų juodąjį sąrašą. Antai kai sankcijos įsigaliojo, iš Arkadijaus buvo atimtas nekilnojamasis turtas Italijoje.
Borisui ramiau, nes jis turi Suomijos pilietybę. B.Rotenbergas valdo sklypą turtingoje ir ramioje Garkalnėje netoli Rygos. Bet ir šis turtuolis pernai rugpjūtį apsidrausdamas akcijas, kurias turėjo sklypą Garkalnėje valdančioje bendrovėje, perleido savo sūnui Romanui.
Banga ir pelnas nuslūgo
50 metų sovietinės okupacijos ir priverstinė šalies rusifikacija gerokai sumažino etninių latvių procentinę dalį.
Priverstiniai demografiniai pokyčiai reiškė, kad laisvę atgavusioje Latvijoje gyvena didelė rusakalbių mažuma – maždaug 27 proc. iš 2 milijonų.
Nemažai Latvijos rusakalbių neturi šalies pilietybės, o kai kurie etniniai latviai – pagrįstai ar ne – kelia klausimų apie jų ištikimybę valstybei.
Tikriausiai nenuostabu, kad pastaraisiais metais stebimas Rusijos piliečių antplūdis į Latviją gąsdina šalies nacionalistų judėjimus. Esą atvykėliai tikrai nesiverš tapti Latvijos visuomenės dalimi, o nerimą didina ir V.Putinas, Krymą aneksavęs prisidengdamas „tautiečių gynimu“.
„Išduodami leidimus gyventi Rusijos piliečiams žaidžiame rusišką ruletę“, – pernai teigė konservatyviojo Nacionalinio aljanso atstovas Edvinas Šnorė.
Reaguodamas į kritiką parlamentas pernai gegužę paskelbė, kad leidimas gyventi Latvijoje bus suteikiamas tik tokiu atveju, jei nekilnojamojo turto bus įsigyta už ne mažiau nei 250 tūkst. eurų. Anksčiau užtekdavo 70 tūkst. eurų.
Paaukštintas barjeras ir Rusijos rublio krizė nulėmė, kad prašymų išduoti leidimus gyventi Latvijoje smarkiai sumažėjo. Nuo rugsėjo Rygoje tokių asmenų buvo tik 67.
Žinoma, iškart sujudo nekilnojamojo turto bendrovių lobistai. Kadangi Latvijoje tokių kompanijų klientai dažniausiai yra turtingi buvusių sovietinių respublikų piliečiai, pastebimas verslininkų nerimas dėl senkančio pajamų šaltinio.
Buvęs parlamentaras Viktoras Valainis tvirtina, kad dėl statybos projektų sustabdymo Latvija neteks 200 mln. eurų vertės investicijų, nebus sukurta ir 5 tūkst. darbo vietų.
Tuo metu V.Manskis toliau gyvena ir dirba Rygoje. Tiesa, Latvijos sostinės jis nevadina „pačia saugiausia vieta ir ideologine, ir geografine prasme“.
„Bet karas Ukrainoje man parodė, kad viskas gali itin greitai pasikeisti.
Rusijoje, kur tiek daug priklauso nuo vieno žmogaus, gali nutikti bet kas“, – aiškina V.Manskis.
