Drąsios moterys veržiasi į JAV karių elitą

2015 m. vasario 28 d. 13:06
lrytas.lt
Kol Lietuvoje vis dar netyla jaunuolių skundai dėl ketinimų grąžinti šauktinių kariuomenę, į JAV kariuomenės elitinius karinius dalinius savo noru veržiasi drąsios ir stiprios moterys. Ar joms gali pavykti?
Daugiau nuotraukų (1)
Kartu su vyrais jos plušėjo tam, kad įrodytų, jog moterų nelygybės laikai jau baigėsi. Šįmet pirmąkart Amerikos istorijoje saujelė moterų bus priimta į alinančią JAV reindžerių mokyklą, kuri yra viena prestižiškiausių pasaulyje.
Šios moterys, nors vis dar susiduria su išankstiniu nusistatymu, pasiryžusios dalyvauti sudėtingiausiose karinėse operacijose. Todėl nusprendus į karinę tarnybą labiau integruoti moteris šįmet pirmą kartą Jungtinių Valstijų istorijoje armija svarsto pagaliau į vienus ištvermingiausių kovinių vienetų priimti ir moteriškosios lyties atstoves.
Itin griežta atranka
Armija šįmet leido 60-iai moterų, iš pradžių išėjusių sudėtingą pasirengimo programą, išmėginti savo jėgas reindžerių mokykloje, užsitarnauti vardą ir gauti reindžerio antsiuvą, dėl kurio tenka išlieti nemažai prakaito.
Ši mokykla – tik pirmasis etapas siekiant tapti reindžeriu – elitiniu kariu, kurio pirmtakai dar JAV Nepriklausomybės karo metu vykdė pirmąsias operacijas.
Tačiau net jeigu moterims pavyks išeiti visus pasirengimo etapus, vis dar nėra jokių garantijų, kad po mokyklos jos bus priimtos į elitinį 75-ąjį reindžerių pulką, kuris vykdo specialiąsias misijas visame pasaulyje.
„Reindžeriai eina pirmieji“ – po tokiu šūkiu slepiasi ne tik pasididžiavimas, bet ir milžiniška atsakomybė bei rizika, todėl čia patenka tik geriausi.
Vis dėlto daugybei moterų tai didelė galimybė įrodyti, kad jos gali prasibrauti ir ten, kur iki šiol dominuoja tik vyrai. Antrajame parengiamosios programos etape šįmet dalyvavo 26 moterys, o ją baigė šešios.
Visos jos yra karininkės ir šį pavasarį įeis į istoriją kaip pirmosios moterys, kurios pateko į reindžerių mokyklą. Galbūt kuri nors iš jų taps pirmąja reindžere, kuriai pagarbiai iš kelio trauksis daugelis karių.
Siekia geriau integruoti
Ši nauja programa, leidžianti moterims pretenduoti į tarnybą reindžerių pulkuose, buvo sugalvota kaip JAV kampanijos, skirtos geriau integruoti moteris į nacionalines ginkluotąsias pajėgas, dalis. 2012 m. gynybos sekretorius Leonas Panetta paskelbė, kad į kovines pozicijas gali pretenduoti ir moterys, o 2013 m. jis jau leido joms dalyvauti ir kovinėse sausumos operacijose.
Anot už lygias moterų teises kovojančios grupės „Service Women’s Action Network“ vadovo Grego Jacobo, moterys tarnavo kariniuose daliniuose nuo pat Amerikos revoliucijos.
Tačiau daugiausia tiktai pagalbiniuose – logistikos, medicinos, štabo daliniuose. G.Jacobo teigimu, dalyvavimas reindžerių pajėgose yra vieni paskutinių žingsnių, kuriuos reikia nueiti, kad būtų pasiekta moterų integracija į karines pajėgas. Aukščiau – tik kariuomenės specialiosios pajėgos, kurios sudaromos iš geriausių reindžerių.
„Mes tai laikome kaip moterų įtraukimo į karinius vienetus proceso dalį, o ne kaip išbandymą – gali jos tai padaryti ar ne, – apie reindžerių rengimo programą sakė G.Jacobas. – Man atrodo, kad jos jau įrodė, jog gali viską.“
Baigę reindžerių mokyklą gali tarnauti ne tik 75-ajame pulke, bet ir užimti aukštas pozicijas kituose karinių pajėgų daliniuose. Kol kas nė viename iš jų nėra buvę moters, tačiau G.Jacobas tvirtina, kad šiemet reindžerių mokyklą baigusios moterys pagaliau galės tai pakeisti.
„Mokykla parengia šiam darbui. Nėra jokių pasiteisinimų, kodėl armija galėtų neleisti į pozicijas pretenduoti moterims“, – teigė G.Jacobas.
Šiandien jau ir JAV karinis jūrų laivynas svarsto galimybę integruoti moteris į JAV karinių jūrų pajėgų elitinio dalinio SEAL gretas. Būtent šio dalinio vyrai nukovė teroristų grupuotės „Al Qaeda“ vadeivą Osamą bin Ladeną, suplanavusį rugsėjo 11-osios atakas. Iki 2016 m. Amerikos karinės pajėgos turi padaryti moterims atviras visas kovines pozicijas arba reikalauti specialių išimčių iš vyriausybės.
Vyrai dažnai skeptiški
Tokioms permainoms, dėl kurių moterys bus įleidžiamos į didelės rizikos padalinius, pritaria ne visi. Reindžeriai dažnai būna dislokuojami už priešų linijos, jie treniruojami vykdyti įkaitų gelbėjimo misijas, kovoti su terorizmu ir atlikti žvalgybines misijas.
Buvęs reindžeris Russas Bryantas teigė tikintis, kad moterims gali pavykti atitikti sunkius reindžerių mokyklos reikalavimus. Vis dėlto jis mano, kad moterims tarnauti kartu su vyrais nėra gera mintis.
R.Bryantas įsitikinęs, kad moterų buvimas gali pakenkti vienybei, o jų fizinės savybės gali pakišti koją karo metu.
„Sakykime, aš įeinu pro duris, už manęs eina moteris ir mane pašauna į krūtinę, – dėstė R.Bryantas. – Aš ant žemės ir be sąmonės. Ar moteris galėtų mane su visa apie 68 kg sveriančia ekipuote persimesti per petį ir nunešti į medicinos punktą?“
Vyras įsitikinęs, kad moterims tokios užduotys per sunkios. Be to, jo manymu, moterų tarnyba ir emociškai atsilieptų visiems amerikiečiams.
„Nemanau, kad Amerikos visuomenė pasirengusi įsijungti televizorių ir pamatyti, kaip moterų pėstininkių būrys nušluojamas sprogimo, o ant žemės guli negyvi jų kūnai, – kalbėjo buvęs reindžeris. – Nemanau, kad esame tam pasiruošę.“
Nori įkvėpti kitas
Tenesio valstijos nacionalinės gvardijos jaunesnioji leitenantė Patricia Smith kartu su 26 kitomis moterimis mėgino išeiti parengiamąją programą į reindžerių mokyklą.
Keturiasdešimtmetė moteris treniravosi, kad būtų viena pirmųjų moterų, patekusių į reindžerių mokyklą.
Ar ji buvo viena iš šešių atrinktųjų, neaišku, nes moterų pavardės neatskleidžiamos.
Fort Beninge kartu su kitomis moterimis P.Smith ruošėsi 62 dienų reindžerių mokyklai, kurioje nelengva.
Ten kandidatus sekina miego ir maisto trūkumas, jie treniruojami Šiaurės Džordžijos kalnuose ir Floridos pelkėse ir tik pusė jų patenka į reindžerių pulkus. Mokykloje taip sunku, kad programos metu ankstesniais metais keli kandidatai mirė.
Ji lengvai darė prisitraukimus, atsispaudimus, bėgiojo ir kilnojo svarmenis.
Tačiau sunkiausia buvo ne tai. Į armijos reindžerių gretas mėginusiai įstoti P.Smith sunkiausia buvo atsisveikinti su savo pusilgiais plaukais ir žiūrėti, kaip kirpykloje sruogos krinta ant grindų, o ant galvos lieka vos 2 cm ilgio šereliai.
„Verčiau padaryčiau milijoną prisitraukimų“, – kalbėjo moteris prieš nusikirpdama plaukus.
Iki tol, kol P.Smith nepradėjo dirbti apsaugos būrio trenere, ji sako nemaniusi, kad moterys gali būti pėstininkės koviniuose daliniuose. Tačiau treniruodama vyrus ir moteris ji matė, kad karininkės gali būti tokios pat įgudusios, stiprios ir niekuo nenusileidžia vyrams.
Dabar P.Smith atrodo, kad moterims ir vyrams privalo būti suteiktos tokios pat galimybės tarnauti kariuomenėje ir specialiuosiuose daliniuose, jei tik jie atitinka tam tikrus standartus.
Vis dėlto puikių rezultatų pasiekusi P.Smith teigia, kad net jei baigtų reindžerių mokyklą, pati neketina tarnauti pulke. Jos darbas – kitų karių treniravimas, todėl ji tikisi, kad įgyta patirtis suteiks jai lyderystės įgūdžių.
Nepaisant fizinio ir psichologinio išsekimo, kuris neišvengiamas rengiantis tapti reindžere, P.Smith teigia, kad ji dabar jaučia pareigą pasiekti tikslą dėl visų moterų ir nori savo treniruojamiems kariams būti pavyzdys.
„Aš sena. Po poros metų jau išeisiu į pensiją, – kalbėjo moteris. – Aš niekada netarnausiu reindžerių pulke, tačiau noriu, kad tokią progą turėtų kitos moterys.“
Moterys pasaulio šalių karinėse pajėgose
Nors Lietuvoje į šauktinių kariuomenę nebus kviečiamos moterys, ne viena jų savanoriškai atlieka karinę tarnybą. Ir tarnauja ne tik įprastuose daliniuose, bet ir specialiųjų operacijų pajėgose (SOP), dalyvauja specialiose misijose. Lietuvos SOP tarnauja apie 10 moterų.
2013 m. duomenimis, visoje krašto apsaugos sistemoje moterys sudaro maždaug 16–26 proc., iš jų kariuomenėje – apie 16 proc.
Norvegija neseniai paskelbė, kad į privalomąją karo tarnybą nuo šių metų bus šaukiamos ir moterys (nuotr.). Tai pirmas toks užmojis tarp NATO šalių, o pagrindiniai argumentai, kodėl privalomoji tarnyba šalyje bus taikoma ir moterims, – lyčių lygybės principas ir daug didesnis galimų šauktinių sąrašas.
Izraelyje moterims karinė tarnyba nuo pat valstybės įkūrimo buvo ir tebėra privaloma. Šaukiamos visos 18 metų sulaukusios moterys, o išimtys daromos tik nėščiosioms ar vaikų turinčioms moterims. Jos privalo ištarnauti lygiai tiek kiek vyrai – trejus metus, tačiau nėra siunčiamos į pavojingiausius regionus.
Vis dėlto moterų vaidmuo daugybės valstybių kariuomenėse išlieka ribotas. Retai kuriai leidžiama dalyvauti kovinėse operacijose, dažniausiai moterys tarnauja štabuose, logistikos daliniuose, kaip medikės. Tačiau esama ir karo lakūnių, kurios yra dalyvavusios karinėse operacijose. Tai neapsaugo moterų nuo pavojų. Pavyzdžiui, Afganistano ir Irako karuose žuvo per 200 JAV kariškių moterų.
Specialistų teigimu, moterys neturėtų būti nuvertinamos, kartais jos netgi turi pranašumą prieš vyrus, ypač kai kalbama apie derybas. Moterys dažnai puikiai dirba taikdariškose misijose, kuriose reikia rasti bendrą kalbą su vietos bendruomenės nariais, moterimis ir vaikais. Taip pat jos dažnai sugeba lanksčiau reaguoti į konfliktus ir gesinti įsiplieskusius ginčus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.