Ukrainos vyriausybė gali bandyti guosti šalį, kad pasitraukimas iš Debalcevės buvo planuotas.
Bet likęs pasaulis, kaip ir V.Putinas, ukrainiečių kapituliaciją mato kaip gana svarbią Maskvos apginkluotų separatistų pergalę.
Tačiau dabar svarbiausia, ar lėlininkams Kremliuje Debalcevės bus gana, ar jie separatistų rankomis sieks pasiglemžti dar daugiau Ukrainos teritorijos, rašo „Lietuvos rytas“, kuris remiasi „The Spectator“, „The Guardian“ ir AP informacija.
Ukrainos kariuomenėje – visiška suirutė, prezidentas Petro Porošenka vis labiau spaudžiamas dėl didelių nuolaidų Rusijai ir separatistams per derybas dėl paliaubų Minske, o Kijevo sąjungininkai Vakaruose sutrikę.
Todėl V.Putinas gali tęsti kruvinus nuotykius tol, kol pats nuspręs sustoti.
Pagaliau atsibudo britai
Separatistų vadeivos net pasiekus gležną susitarimą dėl paliaubų neslepia savo užmačių Ukrainoje išskaptuoti 3 rytines – Donecko, Luhansko ir Charkovo – sritis apimantį darinį, kuris ilgainiui galėtų tapti nepriklausoma valstybe.
Maskvai, kaip parodė ir derybos Minske, būtų geriau matyti autonominį regioną Ukrainos sudėtyje, kurio vadovai šoktų pagal Rusijos dūdelę. Trumpiau tariant, siekiama įšaldyti konfliktą.
Bet jei Kremliaus remiami separatistai ir toliau pažeidinės susitarimą dėl paliaubų, jie gali sulaukti išties griežto atsako – iš amerikiečių.
JAV prezidentas Barackas Obama ir NATO kol kas vengė karinio įsikišimo krizės Ukrainoje metu. Pirmiausia dėl diplomatinių Vokietijos kanclerės Angelos Merkel manevrų. Bet jei V.Putino parankinių kaimenė ir toliau sės smurtą Ukrainoje, Vašingtono kantrybė gali išsekti.
Su Rusijos pareigūnais telefonu trečiadienį griežtai bendravo JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry, o diena anksčiau nedviprasmišką perspėjimą V.Putinui pasiuntė Amerikos viceprezidentas Joe Bidenas. JAV diplomatai nuožmiai kritikavo Rusijos elgesį Jungtinėse Tautose (JT) Niujorke.
Europiečių manevrai
Tad Vašingtone ir Londone rengiamasi platesnei konfrontacijai, o žemyninė Europa, regis, desperatiškai viliasi, kad Debalcevės mūšis buvo paskutinis. Kad įvykiai žymėjo ne paliaubų pabaigą, o jų pradžią.
Antai Prancūzijos vyriausybės atstovas Stephane’as Le Follis pabrėžė, jog Paryžius darys viską, kad išgelbėtų Minsko susitarimus.
Panašios nuomonės ir Vokietijos, kuri prieštarauja ginkluotės siuntimui į Ukrainą, ministrų kabinetas. A.Merkel atstovas Steffenas Seibertas mano, jog „verta dirbti toliau“.
Vadinamasis Minsko ketvertas – A.Merkel, Prancūzijos prezidentas François Hollande’as, P.Porošenka ir V.Putinas – vakar po pokalbio telefonu vėl sutarė „imtis naujų pastangų“ susitarimams įgyvendinti.
Padėties šeimininkė – Rusija
Visa tai – arba sveikintinas atkalumas, arba kvailas naivumas. V.Putinas puikiai supranta, kad daugelis ES šalių kaip įmanydamos stengiasi išvengti didelio karo Bendrijos pašonėje. Vienybės trūksta ir sankcijų klausimu.
Kaip ir visi chuliganai, V.Putinas niekina silpnumą. O vokiečių ir prancūzų pastangas kalbėtis jis gali vertinti būtent kaip silpnumo ir pažeidžiamumo įrodymą.
Greičiausiai Vakarai įkliuvo į V.Putino jiems paspęstus žabangus. Telieka bejėgiškai, kone su smalsumu spėlioti, ar Rusija nutars sustoti, ar bandys laimę užimti naujas teritorijas – net nebūtinai Ukrainoje.
„Kai Sergejus Lavrovas per Miuncheno saugumo konferenciją pareiškė, jog Vokietija buvo suvienyta be jokio referendumo, salė pradėjo juoktis.
Bet gali ateiti laikas, kai niekas nebesijuoks. Tai bus ženklas, kad Maskvai pavyko pakeisti pasaulį“, – šią savaitę pažymėjo JAV istorikė ir žurnalistė Anne Applebaum.
Naikintuvai lydėjo Rusijos bombonešius
Jungtinė Karalystė vakar pranešė pakėlusi į orą naikintuvus „Typhoon“, kai prie Anglijos pietinių krantų užvakar priartėjo du Rusijos ilgojo nuotolio bombonešiai Tu-95 („Bear“). Toks incidentas jau antras per pastaruosius du mėnesius.
Londonas sausį iškvietė Rusijos ambasadorių pasiaiškinti dėl panašaus epizodo, kai Rusijos bombonešiai praskrido virš Lamanšo sąsiaurio priversdami tarnybas skubiai pakeisti civilinių orlaivių maršrutus.
Gynybos ministerija pareiškė, kad naujausias incidentas, kuris tikriausiai dar labiau pablogins įtemptus Jungtinės Karalystės ir Rusijos santykius, įvyko trečiadienio vakarą.
„Rusijos lėktuvai buvo lydimi RAF (Karališkųjų oro pajėgų. – Red.), kol išskrido iš Jungtinės Karalystės interesų zonos. Rusijos kariniai orlaiviai nė vienu metu nebuvo įskridę į šalies oro erdvę“, – sakoma ministerijos pranešime.
