Kuklus Konstitucinio teismo teisėjas yra toks geras, kad kraustysis ne į prezidentūrą, bet į Vatikaną, kur vietoj popiežiaus teiks „Urbi et orbi“ palaiminimus. Toks geras, kad pakeis švč.Mergelę Mariją stebuklinguose pasirodymuose.
Toks geras, kad dovanas neš ne Kalėdų Senelis jam, bet atvirkščiai. Jis toks geras, kad Silvio Berlusconi suteiks gyvą malonę (itališkai „grazia“, taip pat yra ir moters vardas), o „Walt Disney“ jau kuria filmą su geruoju Mattarella.
Jis toks geras, kad 14 metų politikoje jo niekas nepasigedo. Tokiomis šmaikščiomis „Twitter“ žinutėmis italai pasitiko Parlamento išrinktą naująjį prezidentą 73 metų S.Mattarellą, spaudoje pavadintą mažiausiai italų pažįstamu prezidentu per respublikos istoriją.
2008 metais politiką palikęs ir 2011-aisiais Konstitucinio teismo teisėju išrinktas S.Mattarella pastarąjį dešimtmetį nedalyvavo nė vienoje televizijos ar radijo laidoje, nedavė nė vieno interviu.
Palyginti su vidutiniu italų politiku, toks elgesys – lyg asketiško vienuolio.
Tad kas gi tas S.Mattarella?
Į politiką – iš keršto
Inauguracijos kalboje nešališku ir nepriklausomu teisėju pažadėjęs būti S.Mattarella politikos arenoje anaiptol ne anonimiškas naujokas.
Dvyliktasis Italijos Respublikos prezidentas gimė Palermo Kennedy vadinamoje šeimoje. Tėvas Bernardo Mattarella buvo žymus praėjusio amžiaus vidurio politikas, vienas įtakingos kairiųjų Krikščionių demokratų partijos steigėjų, nuo pat Italijos Parlamento atsiradimo išrinktas deputatu ir vadovavęs kelioms ministerijoms.
Tėvo pėdomis pasekęs brolis Piersanti Mattarella buvo Sicilijos gubernatorius, tačiau paskelbęs atvirą karą „Cosa nostra“ mafijai tapo savo idealų auka.
1980-ųjų sausio 6-osios rytą su šeima į bažnyčią išsiruošusį Piersanti suvarpė aštuonios kulkos.
Vienas įtakingiausių to meto Sicilijos politikų mirė ant Sergio rankų.
Nuotraukos, kuriose jis krauju išteptu megztiniu bando suteikti broliui pirmąją pagalbą, apskriejo visą Italiją. Būtent toks buvo S.Mattarellos debiutas viešojoje erdvėje.
Apie ramią docento karjerą svajojęs parlamentinę teisę Palermo universitete dėstęs S.Mattarella politinių ambicijų neturėjo. Tačiau žengdamas į politiką nusprendė atkeršyti mafiozams.
„Įvykių logika buvo stipresnė už asmeninius ketinimus, – aiškino jis savo sprendimą. – Mano prioritetai bus kova su mafija ir korupcija“, – praėjus 35 metams po brolio nužudymo prezidento inauguracijos kalboje priešais Italijos Parlamentą sakė S.Mattarella.
Retas politiko pavyzdys
Krikščionių demokratų gretose į žemuosius Deputatų Rūmus išrinktas teisininkas politikoje išbuvo ketvirtį amžiaus.
Per tą laiką jis pelnė tiek kairiųjų, tiek dešiniųjų premjerų pasitikėjimą ir buvo paskirtas santykių su parlamentu, švietimo ir gynybos ministru, o kartą net vicepremjeru.
„Stengiuosi išlikti kritiškas ir neprarasti autoironijos, tai padeda išlaikyti realybės jausmą“, – tokia taisykle nuo jo kolegoms Parlamente būdingo apsvaigimo apsisaugojo S.Mattarella.
Vyresnio amžiaus italai S.Mattarellą prisimena ne tiktai kaip aukštos moralės politiką, bet ir kaip griežtą Madonnos koncertų kritiką.
Per vienus metus švietimo ministro poste jis padarė svarbiausią Italijos istorijoje pradinės mokyklos reformą: vietoje vieno mokytojo dalykus dėsto trys.
O aštuoniolikmečiai italai iki šiol jam dėkingi už panaikintą privalomąją karinę tarnybą.
Svarbiu nuopelnu laikomas 1993 m. įsigaliojęs S.Mattarellos redaguotas rinkimų įstatymas, įvedęs mišrią mažoritarinę ir proporcinę sistemą.
„Mattarellum“ (sulotynintas itališko žodžio „kočėlas“ darinys. – Red.) pakrikštytą įstatymą 2005 m. pakeitė komplikuotas proporcinės rinkimų sistemos įstatymas, kurį pats jo autorius Roberto Calderolli vėliau pavadino „visiška kiaulyste“.
S.Mattarella buvo vienas Italijoje populiarios partijos steigėjų ir parašė Demokratų partijos steigiamąją deklaraciją.
Jo kandidatūrą kaip vienintelę tinkamą į aukščiausią institucinį postą šalyje iškėlęs šios partijos atstovas premjeras Matteo Renzi teigė, kad S.Mattarella yra politikas iš didžiosios raidės.
Lyg asketiškas vienuolis
Tais pačiais epitetais kaip popiežius Pranciškus – kuklus, santūrus, žmoniškas, romus – apibūdinamas pilkus apdarus mėgstantis S.Mattarella italų simpatijas pelnė dar net nedavęs prezidento priesaikos.
Politikų švaistūniškumu pasibodėjusius italus sužavėjo tai, kad 400 tūkst. eurų per metus uždirbantis Konstitucinio teismo teisėjas nesinaudojo jo luomo atstovams skirtomis privilegijomis, gyveno lyg asketiškas vienuolis.
Prieš trejus metus mirus žmonai Marisai Chiazzese, jis paliko nuomojamą butą sostinės centre ir persikėlė į 50 kvadratinių metrų vieno kambario butą Konstitucinio teismo svečių namuose.
Šio pastato langai žvelgia į Kvirinalo aikštę.
Tą pačią, kurioje stūkso XVI a. ant aukščiausios Romos kalvos pastatyti Kvirinalo rūmai. Iš pradžių popiežių rezidencija buvusiuose rūmuose gyveno 30 popiežių, keturi karaliai, o 1946 m. italams atsisakius monarchijos 110,5 tūkstančio kvadratinių metrų rūmai virto didžiausia pasaulyje prezidentūra.
Artimai naująjį prezidentą pažįstantys teigia, kad kone asketiškai gyvenusiam S.Mattarellai apsiprasti šeštuose pagal dydį rūmuose pasaulyje bus nelengva.
Konstitucinio teismo teisėjui, kaip ir šimtams kitų aukštų valstybės tarnautojų, be kitų privilegijų, priklauso ir prašmatnus mėlynas tarnybinis automobilis su dviem vairuotojais.
Tačiau S.Mattarella po Romą vaikšto pėsčiomis arba važinėja nediduku pilku automobiliu „Fiat Panda“.
Rinkodaros ekspertai net pastebėjo, kad jau ūgtelėjo šio labiausiai nevykusiu vadinamo žmogaus rankomis sukurto automobilio pardavimas.
Paskelbė karą islamistams
Būtent šiuo kukliu automobiliu vos tik išrinktas šalies prezidentu S.Mattarella nuvyko ten, kur niekas nesitikėjo.
Rinkimų rezultatus dukros namuose su vaikais, anūkais, sūnėnais ir pusbroliais stebėjęs jis pasuko į pietiniame Romos pakraštyje stūksantį „Fosse Ardeatine“ mauzoliejų.
Čia buvusioje tufo kasykloje prie kelio, vedančio pajūryje įsikūrusio Ardėjos miestelio link, 1944 m. kovo 24-ąją naciai sušaudė 335 žmones.
Taip Romą okupavę vokiečiai atkeršijo už italų partizanų pasikėsinimą, nusinešusį 33-ų karinės nacių policijos narių gyvybę.
Siaubingo keršto aukomis prie pat senovinių katakombų tapo ne tik politiniai kaliniai, bet ir nieko bendra nei su partizanais, nei su politika neturintys italai, tarp kurių – ir talentingas boksininkas Lazzaro Anticoli.
„Tautų ir žmonių vienybė sugebėjo nugalėti nacių rasistinę, antisemitinę ir totalitarinę neapykantą.
Ta pati vienybė Europoje ir pasaulyje sugebės nugalėti ir tuos, kurie nori nutempti mus į naują teroro sezoną“, – demokratijai grasinantiems „Islamo valstybės" teroristams pareiškė S.Mattarella.
Pirmoji dama bus dukra?
Artimųjų teigimu, daug kalbėti nemėgstantis S.Mattarella nėra nei niūrus, nei nuobodus.
Vyriausiasis sūnus Bernardo Giorgio žurnalistams teigė, kad jo tėvas mėgsta juokauti ir yra švelnus senelis šešiems savo anūkams.
Draugų teigimu, jis mėgsta katinus, kalnus, futbolą, sicilietiškus saldumynus kanolius ir tiesiog dievina tris savo vaikus – sūnus Bernardo ir Francesco bei dukrą Laurą. Žiniasklaidoje jau pasirodė spėlionių, ar tik ji netaps naująja Italijos pirmąja ponia.
Komentuojama, kad advokate dirbanti trijų vaikų motina būtų puikus prezidentienės simbolis šaliai, kurioje 46 proc. vaikų susilaukusių moterų palieka darbo vietą, nes suderinti motinystę ir karjerą vis dar prilygsta donkichotiškam žygdarbiui.
Prezidentą našlį oficialiomis progomis lydinti dukra anaiptol nebūtų naujiena Italijoje. Septintojo dešimtmečio pabaigoje prezidentu buvusį Giuseppe Saragatą per oficialius vizitus lydėjo dukra Ernestina.
O 1992–1999 m. Italijos prezidentą Oscarą Luigi Scalfaro visur lydėjo dukra Marianna.
Italai tikisi gero senelio
Dvyliktuoju prezidentu ir šeštu krikščionių demokratų atstovu prezidentūroje tapusį S.Mattarellą palankiai sutiko ir spauda. Didžiausias Italijos dienraštis, Milane leidžiamas „Corriere della serra“ rašė, kad naujasis prezidentas yra teisingoje pusėje – kenčiančių, bet ateitimi norinčių tikėti žmonių pusėje.
Kito įtakingo Romoje leidžiamo dienraščio „La Repubblica“ vyriausiasis redaktorius Ezio Mauro pareiškė, kad S.Mattarella yra tinkamas prezidentas, nes turi visas geram teisėjui būtinas savybes.
„Jis sugebės garantuoti pagarbą konstitucijai, bus tinkamas tautos vienybės, teisingumo gynėjas ir kartu yra nepriklausomas nuo vyriausybės.
Prezidentūros vairas atsidūrė tauraus vyro rankose“, – reziumavo „La Repubblica“.
Pozityviai naująjį Italijos prezidentą vertina ir Europos lyderiai, JAV prezidentas bei popiežius Pranciškus.
Italus telefonu apklausęs tyrimų institutas „Ixe“ paskelbė, kad jei prezidento rinkimai būtų tiesioginiai, tik 20 proc. italų būtų balsavę už S.Mattarellą, o 30 proc. nežinojo, kas jis toks.
Tačiau tikimasi, kad šis gerą ir santūrų, bet reiklų ir griežtą senelį primenantis žilagalvis prezidentas toks ir bus.
Jokios pompastikos, mažai žodžių ir daug darbų. Tiesiog geras žmogus, kad net naujagimiai žinos, kas gi tas Mattarella.
Kritikai nerado prie ko rimtai prikibti
Ketvirtajame balsavimų rate 665 balsus iš 1009 vadinamųjų didžiųjų rinkėjų pelnęs S.Mattarella viršijo net optimistiškiausias kairiųjų prognozes.
Sausio viduryje prezidento postą dėl amžiaus palikęs 89 metų G.Napolitano teigė, kad jo įpėdinis bus puikus prezidentas, nes yra lojalus ir teisingas žmogus, jis bus stabilumo ir vienybės garantas Italijai.
„Atėjus S.Mattarellai prezidentūroje baigsis kvailų įstatymų epocha“, – įsitikinęs buvęs Demokratų partijos sekretorius P.Bersani. Už S.Mattarellą nebalsavęs S.Berlusconi dar nepasibaigus rinkimams jam paskambino ir patikino, kad nėra nusiteikęs prieš jį.
Prezidentu tapęs teisininkas nuo pat buvusio premjero įžengimo į politinę areną negailėjo jam griežtos kritikos strėlių, o kartą jo politiką net palygino su sovietine L.Brežnevo propaganda.
„50 pilkų atspalvių“ epitetu S.Mattarellą apdovanojęs populistinio Penkių žvaigždučių judėjimo lyderis komikas B.Grillo pripažino, kad teisininkas vis dėlto yra geras pasirinkimas.
„S.Mattarella nėra blogas variantas, jis – pagarbos vertas žmogus“, – pripažino komikas, bet pridūrė, kad naujasis prezidentas turi porą ydų – perdėtą santūrumą ir mandagumą.
„Dvasios stiprybę ir ryžtą veikti nebūtinai parodo balso decibelai“, – viename retų interviu yra sakęs S.Mattarella. Vienintelis iš visų politinių blokų pasitenkinimo choro išsiskiria radikalios dešiniųjų Šiaurės lygos balsas.
