Pirmieji suvaržymų etapai, apie kuriuos buvo paskelbta pernai kovą ir balandį, taikėsi į Rusijos ir Krymo pareigūnus, taip pat – į oligarchus, kurie siejami su prezidentu Vladimiru Putinu. Visiems jiems uždrausta keliauti į ES ir JAV, o jų sąskaitos Vakarų bankuose – įšaldytos.
Kai Rusija įplieskė separatizmą Rytų Ukrainoje ir ten, beveik neabejojama, atsiuntė ir savo profesionalių karių bei ginkluotės, sankcijos buvo dar labiau išplėstos.
Suvaržymai iki šiol gana plačiai taikomi daliai Rusijos finansų, energetikos ir ginkluotės sektorių.
Petersono Tarptautinės ekonomikos instituto ekonomistas A.Åslundas su „Frontline“ kalbėjosi apie sankcijų Rusijai poveikį ir pasekmes šalies ekonomikai.
A.Åslundas paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje padėjo statyti ekonomiką Rusijos ir Ukrainos vyriausybėms.
– Kuris sankcijų etapas, jūsų manymu, iš tiesų padarė poveikį Rusijos ekonomikai? Ir kaip jį matuoti?
– JAV sankcijas paskelbė dviem dideliais gabalais. Pirmąjį reikia sieti tik su Krymu – tai buvo asmeninės sankcijos pareigūnams, susijusiais su šio pusiasalio aneksija.
Tuomet, liepos 16-ąją, buvo paskelbtos naujos, kur kas svarbesnės sankcijos. Jos vadinamos sektorinėmis sankcijomis.
Dabar matome, kad į Rusiją nuo liepos visiškai neplaukia pinigai. Nė viena finansinė institucija nedrįso skirti Rusijai finansavimo ilgiau nei mėnesiui. O tai žinome iš pokalbių su bankais.
Svarbiausia tai, kad liepą paskelbtos finansinės sankcijos pasirodė buvusios ir esančios kur kas skaudesnės Rusijai nei kas nors galėjo tuo patikėti.
– Ar vien sankcijos būtų pakenkusios Rusijos ekonomikai, ar šiuo atveju svarbesnis staigus naftos kainų smukimas?
Rusijos ekonominių problemų priežastys yra trys. Pirmoji – korupcija ir nevykusi V.Putino ekonomikos politika. Vien tai būtų lėmę stagnaciją, geriausiu atveju – ekonomikos ūgtelėjimą vos 1 proc.
Antroji – taip, krentančios naftos kainos. Jos nukrito taip smarkiai, kad Rusijos pajamos iš eksporto šiemet prilygs tik dviem trečdaliams pajamų ankstesniais metais. Tai reiškia, kad Rusijai teks per pusę sumažinti importą. Toks smūgis skaudus.
Galiausiai visa tai sustiprina finansinės sankcijos – Rusija negali sušvelninti smūgių šalies ekonomikai skolindamasi.
Pagal įprastus standartus Rusija yra absoliučiai kreditinga, šalies viešoji skola siekia vos 10 proc. BVP. Bet visai nesvarbu, ar valstybė kreditinga, jei ji neturi priėjimo prie finansinių rinkų.
– Kaip sankcijos veikia Rusijos žmones?
– Didelis poveikis yra net 70 proc. pakilusios grikių kainos. Daug brangesni paprasčiausi maisto produktai. Be to, Rusijoje stebime paniką tarp vartotojų, nes vis smunka rublio vertė.
Ji smunka daugiausia dėl naftos kainų, bet ir dėl finansinių sankcijų. Žmonės neramūs stebi situaciją, o rublio kursas šokinėja aukštyn žemyn.
Rusijoje dabar pastebimas esminis finansinis nestabilumas, o tai turės didelį poveikį bankų sistemai. Kol kas matėme tik vieno vidutinio dydžio banko užsidarymą, o du iš didžiųjų valstybinių bankų buvo rekapitalizuoti. Panašių atvejų matysime daugiau.
Ir, be abejo, visa tai kirs per BVP. Spėju, kad šiemet Rusijos BVP gali smukti iki 10 proc.
– Sankcijomis buvo smogta vadinamajam V.Putino draugų ratui – Genadijui Timčenkai, Igoriui Sečinui, Arkadijui ir Borisui Rotenbergams. Ar šios sankcijos buvo labiau simbolinės, ar iš tiesų veiksmingos?
– Manau, kad poveikis buvo labai realus. Šie žmonės... Daugelis jų – milijardieriai. Jie pripratę gyventi itin prabangiai, o dabar negali atvykti į Europą ir JAV.
Ypač svarbus faktas, kad jie nebeįleidžiami į Europą. G.Timčenka gyvena Ženevoje. Girdėjau, kad jis grįžo į Maskvą, nes jam per sunku. B.Rotenbergas gyvena Suomijoje. Ir G.Timčenka, ir G.Rotenbergas turi Suomijos pilietybę.
– „Bloomberg“ neseniai skelbė, kad kompanijos, siejamos su G.Timčenka ir A.Rotenbergu, po sankcijų paskelbimo sudaro daugiau valstybinių kontraktų. Ar tai reiškia, kad V.Putino draugų izoliavimo strategija nesuveikė?
– V.Putinas iš tiesų prileido G.Timčenką ir A.Rotenbergą prie daugiau sutarčių – per „Gazprom“. Panašu, kad V.Putinas daro tokią pat klaidą, kokią darė nuverstas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius – jis davė vis daugiau savo draugams ir labai mažai visiems kitiems.
Anksčiau V.Putinas sugebėdavo paskirstyti pinigus gana plačiai, bet dabar nubyra tik artimiausiai jo aplinkai. Tai Rusijoje nebus labai populiaru.
– Kalbant apie nuotaikas, kuo, jūsų manymu, toks sutarčių ir tuo pačiu valstybinių lėšų dozavimas gali baigtis?
– Tas Rusijos elitas, kuris nepatenka į V.Putino vidinį ratą, dabar visiškai atitrūkęs nuo prezidento. Nemanau, kad jie sukils prieš V.Putiną, bet jie tikrai išsigabens iš šalies pinigus kaip įmanoma greičiau. Tai dar labiau destabilizuos šalį.
Klausimas, kas nutiks dideliuose pramoniniuose miestuose – ne turtingesniuose Sankt Peterburge ir Maskvoje. Būtų keista, jei nekiltų socialinių neramumų, nes kenčia paprasti žmonės.
– Ar įmanomos tolesnės sankcijos? Kokie galėtų būti kiti žingsniai?
– Manau, kad sankcijos tokios veiksmingos ir tokios skaudžios, kad jų stiprinti nė nereikia. Be to, lengviau išlaikyti bendrą Vakarų frontą. Amerikiečiai labai kruopščiai laikosi kartu su visa Europos Sąjunga. JAV valdžia parodė, kad jai svarbiau išlaikyti vienybę su ES nei smogti Rusijai dar galingesnėmis sankcijomis. Tokia politika davė vaisių.
– Ar iš JAV valdžios perspektyvos sankcijos Rusijai veiksmingos?
– Taip, nes Rusija negali gauti absoliučiai jokio finansavimo iš tarptautinių šaltinių. Per praėjusius metus Rusijos užsienio valiutos rezervai susitraukė 135 mlrd. dolerių. Iš Rusijos plaukia pinigai. Ir, žinoma, Rusijos ekonomiką dabar drebina rimta finansinė krizė, kurią nemaža dalimi nulėmė būtent sankcijos.
– Ar Rusija bando apeiti sankcijas, sumažinti jų poveikį? Ar tai apskritai įmanoma?
– Be jokios abejonės, jie stengiasi. Jie bando gauti pinigų iš Kinijos. Bet kinai neskiria finansavimo Rusijai, nes, kaip ir visi kiti, baiminasi JAV finansų rinkų reguliatorių.
Parengė Gintaras Radauskas
