Lietuvą ir Latviją – dvi giminingas, labai artimas šalis užsieniečiai neretai painioja. Panaši kalba, istorija, panašiai skamba parlamento pavadinimai – Seimas ir Saeima.
Iki 2014-ųjų pradžios panašiai skambėjo ir nacionalinės valiutos pavadinimai.
Lietuviai turėjo litą, latviai – latą. Net šių pinigų „gimtadienius“ skiria keli mėnesiai – latą pirmieji 1922-ųjų rugpjūtį įsivedė latviai, o tų pačių metų spalį lietuviai pristatė litą.
Lato ir lito palydėtuves ir euro įvedimą skiria vieni metai.
Paradoksalu, kad būtent šis faktas lietuvius ir latvius bent jau teoriškai turėtų tik dar labiau suartinti, – nuo šių metų sausio tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje žmonės gali atsiskaityti ta pačia valiuta.
Žinoma, kai kuriems lietuviams dar teks įprasti prie naujų pinigų, kitokių kainų.
Visa tai latviai jau patyrė ir gali duoti naudingų patarimų. O apgailestaujantiems dėl nacionalinės valiutos praradimo atsakys, kad verksnių visada buvo ir bus, bet bent jau kol kas lito iš galvos tikrai neišmesime.
Nerimo lyg nebūta
Pasivaikščiojus Centriniame Rygos turguhe galima pamanyti, kad euras Latvijoje buvo įvestas ne prieš metus, o gerokai anksčiau. Visos kainos, suprantama, nurodytos tik eurais, o prekeiviai vikriai skaičiuoja grąžą monetomis.
Pirkėjai iš piniginių traukia eurų banknotus pernelyg negalvodami – jokio sąmyšio, trypčiojimo ir jausmo, kad galvoje sukasi valiutos keitimo mašinėlė.
Tiesą sakant, beveik niekas jau nekreipia dėmesio į eurą lyg į naujovę, nors prieš metus tai buvo svarbiausia tema – kaip ir kada latviai prisitaikys prie mažesnio nominalo pinigų?
Prieš dvylika mėnesių buvo daug baimės, neaiškumo ir kartu vilčių.
Euroskeptikai, kurie, kaip, beje, ir Lietuvoje, plyšavo apie būtinybę rengti referendumą, kautis dėl nacionalinės valiutos iki paskutinio atodūsio, dabar visiškai pamiršti.
Ir, ko gero, patys pamiršo, ko siekė, kasdien be jokių sutrikimų skaičiuojantys eurų banknotus ir monetas.
Mintyse dar skaičiuoja
Pavyzdžiui, vidutinio amžiaus vyras, prisistatęs Artūro vardu, Rygos turguje pirko vištos krūtinėlę. Jam net sunkoka buvo prisiminti, prieš kiek laiko Latvijoje įvestas euras. „O, rimtai? Prieš metus, sakote? Sunku ir patikėti“, – nuoširdžiai stebėjosi vyriškis.
Vis dėlto kiek susimąstęs jis pripažino, kad latas vis dar gyvas jo atmintyje.
Pavyzdžiui, kai perka kasdienes prekes, maistą, Artūras nė nebando eurų versti į latus. Prie kitokių kainų greitai įprato.
Tačiau kai tenka įsigyti kai ką brangesnio, jis bando versti senuoju kursu: vienas euras – 0,72 lato.
Antraip būtų sunku suprasti, ar daiktas brangus, ar pigus.
Išaugo mokėjimai kortelėmis
Dar liepos mėnesį atliktų socialinių apklausų duomenimis, dauguma 18–55 metų žmonių teigė jau pripratę prie euro.
Tiesa, pavyzdžiui, „Google“ neseniai atskleisti duomenys, ko 2014-aisiais internete labiausiai ieškojo latviai, parodė, kad absoliučiu nugalėtoju tapo eurų skaičiuotuvas.
Be to, vartotojų elgesį tiriantys specialistai pripažino, kad nors dauguma žmonių kasdien jau nebegalvoja apie eurą, kaip naująją valiutą, įtaka vartojimo įpročiams vis dar pastebima.
„Žmonės arba išleidžia daugiau, nes nesupranta, kiek iš tikrųjų išleidžia, arba mažiau, nes nori būti atsargūs, mat nejaučia pinigų vertės“, – pabrėžė „Swedbank“ analitikė Evija Kruopa.
Be to, kaip ir prognozuota, įvedus eurą išaugo vartotojų naudojimasis banko kortelėmis.
Tai paaiškinama paprastai: lengviausias būdas iškeisti dideles sumas latų į eurus buvo padėti pinigus į sąskaitą.
Taip padarę žmonės jau nebenori dažnai jų imti ir naudojasi kortelėmis.
Pasaulio pabaigos nematyti
Tiesa, kai kurios Latvijos paslaugų įmonės vis dar savanoriškai nurodo kainas dviem valiutomis – eurais ir latais.
Nuo 2014-ųjų liepos mėnesio tai nėra privaloma, tačiau prekeiviai nori įtikti pirkėjams. Ir ne tik įtikti, tai savotiška gudrybė, mat kainų nurodymas eurais ir latais nebūtinai yra paprastesnis klientams.
Kainos latais atrodo mažesnės ir tai kartais paskatina žmones įsigyti prekių, o jau tada pagalvoti, kad iš tikrųjų jie galbūt ir permokėjo.
Remiantis apklausų duomenimis, dauguma latvių šventai tiki, kad įvedus eurą kainos šovė į viršų.
Žinoma, konkrečiai ne visi sugeba įvardyti. Kas pabrango?
„Viskas pabrango!“ – tokio neretai emocingo atsakymo sulauksite bent jau Rygos turguje.
Tai, žinoma, nėra išimtis – daugelyje šalių įvedus eurą žmonės šnekėjo panašiai. Dėmesingesni pabrėš, kad brangiau kainuoja mėsa, pienas, bilietai į teatrą ir šildymas.
Žiūrint į oficialią statistiką, su euru siejamų kainų augimo įrodymų nėra. Bet, kaip tokiais atvejais būna, – „juo blogiau faktams!“. Statistikai dėsto sausus skaičius.
Pavyzdžiui, 2014 metais infliacija siekė ne daugiau negu 1 proc. – vos kiek daugiau nei 2013-aisiais. Nors būtent staigiu infliacijos šuoliu baugino euro priešininkai.
Ekonomikos ekspertai ramiai pabrėžia, kad nepastebėta nei kainų sprogimo, nei „Latvijos nepriklausomybės praradimo“ – dar vienas emocijomis pagražintas „argumentas“, kurio įsikibę ne tik lietuvių, bet ir latvių euroskeptikai.
Pastarųjų prognozuota euro zonos griūtis taip pat neįvyko.
Kaip kasmet įvairūs Rusijos arba rusiškais šaltiniais remtis mėgstantys „ekspertai“ prognozuoja „jau tuoj tuoj neišvengiamai įvyksiančią“ dolerio griūtį, taip ir apie euro zoną kalbama, kad ji yra pasmerkta.
Žadėtos naudos nepastebi
Nei eurą įsivedusi Latvija šios valiutos nenusitempė į dugną, nei euras nepakirto Latvijos ekonomikos. O ir latviams nereikėjo mokėti milijonų stengiantis išgelbėti bankrutuojančias Pietų Europos šalis, turinčias eurą.
Tačiau lygiai taip pat latviai beveik nepastebi ir žadėtos euro naudos. Apie tai, koks euras bus naudingas, prieš jį įvedant garsiai kalbėjo ir buvęs premjeras, o dabar Europos Komisijos vicepirmininkas bei euro reikalų ir socialinio dialogo komisaras Valdis Dombrovskis. Saldžiomis kalbomis latvius viliojo ir Latvijos banko atstovai, ir kiti euro gerbėjai.
Antai Latvijos bankas gyrėsi, kad įvedus eurą per pastaruosius 9 mėnesius užfiksuotas užsienio investicijų šuolis – 166 mln. eurų.
Bet įžvalgesni atkreipė dėmesį į kitą skaičių – tai vos 1,4 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį prieš euro įvedimą.
Be to, neįmanoma įvertinti, ar šias investicijas lėmė būtent euras, ar kitos priežastys.
Kito pasirinkimo nebuvo?
Vis dėlto nepaneigsi, kad tam tikra nauda akivaizdi: valiutos keitimo mokesčiai, kurie egzistavo keičiant latus į eurus ir atvirkščiai, beveik išnyko.
Tai ypač aktualu tiems žmonėms ir bendrovėms, kurie pavedimus atlikdavo ir atlieka būtent eurais.
Apskaičiuota, kad latviai kasmet prarasdavo per 70 mln. eurų vien keisdami latus į eurus ar atvirkščiai.
Tad galima sakyti, kad šią sumą latviai per metus uždirbo. Žinoma, nedaug kas tai pastebi kasdienybėje.
Bet tie, kurie naudojasi banko pavedimais į užsienio šalis, tikina, kad nuo 2014-ųjų iš viso sutaupyta per 100 mln. eurų.
Be to, Latvijos kreditingumo reitingas dabar geresnis, tad valstybei skolintis tapo pigiau.
Latvijos centrinio banko vadovas Ilmaras Rimševičius mėgsta pabrėžti, kad svarbu ne tik tai, kokios naudos davė euras, bet ir kas būtų, jei ši valiuta nebūtų buvusi įvesta.
Esą investicijos galėjo tiesiog aplenkti Latviją – žinia, kad šalis neįsiveda euro, neva būtų nuvylusi dalį investuotojų ir jie būtų pasirinkę kitą kaimyninę šalį. Arba netgi pasitraukę iš Latvijos – juk po dešimtmečio laukimo nuo tos dienos, kai Latvija tapo ES nare ir kantriai siekė narystės euro zonoje, atsisakyti šio tikslo būtų buvę pražūtinga.
Dar laiko tonas latų
I.Rimševičius žongliravo ir kitais maloniais skaičiais: anksčiau apklausos rodė, kad dauguma latvių nepritaria euro įvedimui, o dabar ES valiutą palaiko 55 proc. gyventojų.
Beje, įdomu tai, kad 347 mln. latų monetų iki šiol neiškeista į eurus. Šių monetų krūva svertų 798 tonas.
Galima palyginti: iki 2015-ųjų pradžios Lietuvoje apyvartoje esančios litų monetos svėrė apie 2236 tonas ir buvo planuojama, kad 2 tūkstančius tonų monetų lietuviai išsikeis.
Be to, kai kurie latviai vis dar neišsikeitė ir kai kurių banknotų – kai kas pasiliko kaip malonų atsiminimą, o kiti galbūt dar tiksi, kad Latvija pergyvens ir eurą. Esą kai jis žlugs, gerai bus turėti senųjų latų. Žinoma, kol euras nežlunga, išsikeisti latus į eurus darosi vis sunkiau.
Be to, Latvija vis labiau įsilieja į bendrą ES pinigų jūrą – šiuo metu vos 65 proc. 2 eurų vertės monetų pažymėtos nacionaliniu Mildos simboliu. Likusios atkeliavusios iš visos euro zonos.
Žinoma, yra ir kita monetos pusė – dalis latviškais simboliais pažymėtų eurų monetų jau pasklido Europoje.
Netrukus ir kitose euro zonos šalyse lietuviai galės be nuostabos grąžą gauti tiek latviškomis, tiek Vyčiu pažymėtomis eurų monetomis.
Ir tai bus malonus priminimas, kad dar visai neseniai šiais simboliais pažymėtų monetų Europoje nepriimdavo, nes tai buvo nacionalinės valiutos ženklas. Daugeliui mielas, galbūt stiprinantis šalies savitumą, bet, kaip matome, lengvai be didesnių dramų pamirštas kasdienybėje.
Netikėti ir daugelio negirdėti faktai apie eurą
Lietuva nuo sausio tapo 19-ąja euro zonos valstybe. Ta proga galima prisiminti 19 pikantiškų, netikėtų faktų apie bendrą Europos Sąjungos valiutą. Pavyzdžiui, kad tikroji euro zona yra kur kas platesnė, nei skelbiama oficialiai. Euro banknotuose nerasite vienos spalvos, o kai kur nepriimami smulkūs euro centai.
Geografija. Iki sausio 1-osios euro zoną sudarė 18 šalių: Airija, Austrija, Belgija, Estija, Ispanija, Italija, Graikija, Kipras, Latvija, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Slovėnija, Slovakija, Suomija ir Vokietija.
Tačiau iš tiesų euro geografija kur kas platesnė. Mat bendrą ES valiutą naudoja ne euro zonos ir net ne ES valstybės – Monakas, Vatikanas, Andora ir San Marinas. Visos jos oficialiai kaldina savo eurus. Be to, euras kaip pagrindinė valiuta naudojamas Juodkalnijoje ir Kosove.
Geografija II. Buvo planų euro naudojimo sritį išplėsti net į kitus žemynus. Prieš porą metų galimybę įsivesti eurą su Vokietijos kanclere Angela Merkel aptarė Panamos vadovai. Svarstyta, kad euras galėtų tapti trečiąja šios valstybės valiuta greta Panamos balbojos ir JAV dolerio. Tačiau kol kas tokios užmačios neįgyvendintos.
Geografija III. Eurai naudojami Ispanijai priklausančiose Balearų, Kanarų ir kitose salose, portugalų Azoruose ir Madeiroje. Euras galioja nuo Pietų Amerikoje esančios Prancūzijos Gvianos iki Reunjono Indijos vandenyne.
Pravardė. Ką ispanai vadina Osama bin Ladenu? Ne tik seniai nukautą bene įžymiausią visų laikų teroristą, bet ir 500 eurų banknotą (nuotr.). Toks pavadinimas paplito per 1998 metais prasidėjusią krizę, kai Ispanijos ekonomika smarkiai nusmuko. Kodėl bin Ladenu? Atsakymas labai paprastas: visi apie jį girdėję, bet niekas nėra matęs.
Sankcijos. Tas pats 500 eurų banknotas 2010 metais tapo Jungtinės Karalystės, kurioje galioja svaras sterlingų, sankcijų auka. Valdžios nurodymu bankai ir valiutų keityklos nustojo pardavinėti šiuos banknotus. Priežastis labai paprasta – stambiausias eurų kupiūras itin pamėgo nusikalstamos organizacijos. Mat pergabenti, pavyzdžiui, milijoną eurų grynaisiais kur kas paprasčiau išsikeitus į 500 eurų kupiūras nei į šimtines ar juolab dvidešimtines.
Nespausdins. Svarbiausias euro išskirtinumas – šią valiutą įsivedusios šalys negali jos spausdintis kada panorėjusios. Pinigų pritrūkusios euro zonos narės negali tiesiog paleisti spausdinimo mašinos, pavyzdžiui, kaip JAV.
Tad tokiu atveju tenka ieškoti šalių, kurios galėtų paskolinti. Kada šaliai gali pritrūkti eurų? Tada, kai importas smarkiai viršija eksportą. Arba kai valstybės išlaidos ilgą laikotarpį smarkiai viršija pajamas.
Virtuali pradžia. Mažai kas žino, kad euras trejus metus cirkuliavo tik elektroninėje prekyboje. 1999 metų sausio 1 dieną euras pakeitė nacionalines valiutas elektroniniuose pervedimuose vienuolikoje Europos valstybių. 2002 metų sausio 1 dieną ES valstybėse jau pasirodė grynieji eurai.
Likimo ironija. Euro simbolis € kildinamas iš graikų abėcėlės raidės epsilon. Ženklas, perbrauktas dviem linijomis, simbolizuojantis Europą ir euro stabilumą. Tačiau ekonominės krizės metu būtent Graikijos bėdos kėlė pavojų visai euro zonai.
Architektūra. Skirtingi eurų banknotai simbolizuoja ir skirtingas architektūros eras. Pavyzdžiui, 50 eurų banknote atsispindi Renesanso architektūros era, 10 – romantizmo periodas, 20 eurų banknotas reprezentuoja gotiką, o štai 100 eurų banknotas simbolizuoja baroką ir rokoko architektūrą.
Be centų. Suomija – vienintelė euro zonos šalis, kuri nusprendė nenaudoti 1 ir 2 centų monetų.
Prisirišo. Kai kurios ES šalys jau seniai savo valiutą yra susiejusios su euru. Tai pasakytina apie Bulgarijos levą, Danijos kroną bei iki šiol – Lietuvos litą. Bet ne tik Europa pasitiki euru. Kai kurios Afrikos bei Ramiojo vandenyno šalys savo valiutas taip pat susiejo su euru. 182 mln. Afrikos šalių gyventojų naudoja valiutą, pririštą prie euro, 27 mln. – už euro zonos ribų ir 545 tūkst – Ramiojo vandenyno salose.
