Vieną dieną jie ima ir išeina, užleisdami vietą kitiems, – naujiems politikams, menininkams, mokslininkams ir visuomenės veikėjams. Jie užgęsta, tačiau jų vardai lieka gyvi žmonių atmintyje, istorijos vadovėliuose. Juos primena tai, ką jie po savęs palieka.
Šįmet pasaulis prarado prezidentą, kuris kažkada privertė trupėti geležinę uždangą, bet buvo nuvainikuotas korupcijos. Izraelis gedėjo buvusio premjero, kuris ilgai kovojo už savo valstybės išlikimą.
O Rusijoje mirė opozicijos aktyvistė, kuri nebijojo prabilti ir nesutiko būti nutildyta.
Amžinojo poilsio buvo išlydėti ir nekalti, po nežmoniškų teroristų peiliais galvą padėję žurnalistai ir pagalbos darbuotojai.
Pasaulis neteko ir žiupsnelio magijos, kurią su savimi anapilin išsinešė iškilus rašytojas, ir suvokė, kokias kančias gali slėpti nerūpestingo komiko kaukė.
Nebepabudo iš komos
„Jis išėjo tada, kai nusprendė išeiti“, – taip apie savo tėvą buvusį Izraelio premjerą Arielį Sharoną sakė jo sūnus Giladas, kai 85 metų politikas užgeso po 8 metus trukusios komos.
Iškilus, bet nevienareikšmiškai dėl savo jėga paremtos politikos vertinamas lyderis dalyvavo kiekviename svarbiausiame Izraelio žingsnyje nuo nepriklausomybės paskelbimo 1948 m.
Prieš tapdamas ministru pirmininku A.Sharonas ilgus metus tarnavo kariuomenėje, vėliau tapo generolu ir kovojo svarbiausiuose Izraelio karuose.
Pasitraukęs iš karinės tarnybos jis ir toliau dirbo Izraeliui – iš pradžių šalies vyriausybėje, o nuo 2001 metų eidamas ministro pirmininko pareigas.
„Jis buvo svarbiausias Izraelio kovos už saugumą veikėjas“, – per sausio mėnesį vykusias laidotuves apie žydų Buldozeriu, o palestiniečių Skerdiku pramintą politiką kalbėjo dabartinis šalies premjeras Benjaminas Netanyahu.
Užgeso įveiktas ligos
Ilgą laiką kankinusi liga įveikė ir kitą žinomą politiką – buvusį Gruzijos prezidentą ir paskutinį Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministrą 86 metų Eduardą Ševardnadzę.
„Nesu tikras, kad Šaltasis karas be jo būtų galėjęs baigtis taikiai. Jis pakeitė mūsų gyvenimus. Šis žmogus yra didvyris“, – apie politiką yra sakęs buvęs JAV valstybės sekretorius Jamesas Bakeris.
Vakarai E.Ševardnadzę mini geruoju dėl paramos Michailo Gorbačiovo perestroikai, pastangų nuversti Berlyno sieną ir užbaigti Šaltąjį karą. Vis dėlto savame krašte buvusio šalies vadovo gruzinai nemini geruoju.
Po kaltinimų korupcija, nusikalstamų grupuočių rėmimu bei rinkimų rezultatų klastojimu E.Ševardnadzei teko pasitraukti iš prezidento posto gėdingai nuleista galva.
Nepaisant to, politikas buvo garbingai išlydėtas amžinojo poilsio. Tbilisyje surengta iškilminga laidotuvių ceremonija, per ją Gruzijos vėliava uždengtą velionio karstą visur lydėjo šalies garbės kuopos kariai.
Nutilo drąsus balsas
Šiemet pasaulis atsisveikino ir su kita žymia veikėja – nepriklausoma žurnaliste, liberalų partijos „Demokratinė sąjunga“ įkūrėja ir aktyvia Vladimiro Putino politikos kritike Valerija Novodvorskaja. Liepos mėnesį 64 metų moteris mirė ligoninėje patyrusi anafilaksinį šoką.
V.Novodvorskaja nebijojo laidyti aštrių kritikos strėlių Kremliaus politikai ir V.Putinui, o pastaruoju metu ji aršiai kritikavo įvykius Ukrainoje ir ragino Vakarus suveržti sankcijų Rusijai antkaklį dar stipriau. Visa tai ji darė opoziciniame žurnale „The New Times“, kurį ir redagavo.
„Esu ištekėjusi už Putino, – 2009 m. metaforiškai rašė V.Novodvorskaja. – Čečėnijos karas tapo mūsų pirmąja naktimi. Štai taip nuo tada ir gyvename: aš jo negaliu pakęsti, o jis – manęs.“ Per jos laidotuves susirinkę žmonės skandavo „didvyriai nemiršta“ ir „Rusija bus laivas“.
2008 m. V.Novodvorskaja prezidento Valdo Adamkaus dekretu buvo apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.
Atsiimdama įvertinimą už demokratiją ir prieš sovietų valdžią ilgą laiką kovojusi disidentė sakė, kad tai jai yra „didžiausia dovana už visą jos gyvenimo veiklą“.
Pražudė džihadistų peilis
Šįmet pasaulis minėjo ir kitų žurnalistų netektis. Visi buvo sukrėsti brutalaus „Islamo valstybės“ susidorojimo su Vakarų žurnalistais.
Džihadistai internete šįmet vieną po kito viešino kraupius vaizdo įrašus, kuriuose nupjauna galvą amerikiečiams reporteriams Jamesui Foley bei Stevenui Sotloffui, pagalbos darbuotojams amerikiečiui Peteriui Kassigui bei britui Davidui Hainesui ir kitoms aukoms.
Pjaustydami galvas džihadistai siekė atkeršyti ir paterorizuoti JAV ir jos partneres dėl pasipriešinimo „Islamo valstybei“. Ir taip pratęsė juodžiausias teroristų grupuotės „Al Qaeda“ tradicijas.
„Tai – grynojo blogio veiksmai, kuriuos vykdo visame pasaulyje su nežmogišku elgesiu siejama teroristų grupė“, – po įvykių kalbėjo JAV prezidentas B.Obama.
Netikėta aktoriaus savižudybė
Visuomet besišypsantis ir neabejotinai talentingas, tačiau persekiojamas vidinių demonų – toks žmonių atmintyje išliks 63 metų aktorius Robinas Williamsas, šių metų rugpjūtį pakėlęs prieš save ranką.
Amerikietis R.Williamsas sukūrė nepamirštamus vaidmenis daugybėje filmų, tokių kaip „Mirusių poetų draugija“ ar „Pasaulis pagal Garpą“. Holivudo režisierių teigimu, būdavo nepaprastai sunku sukurti šio aktoriaus talento vertą scenarijų.
Jis galėjo perteikti bet kokią emociją, įsikūnyti į bet kokį personažą, nevaržomai improvizuoti ir juokauti. Atrodė, kad aktoriui nebuvo nieko neįmanoma scenoje ir prieš kameras.
Bet po humoro kauke R.Williamsas slėpė realiame gyvenime jį kankinusią depresiją, kuriai galiausiai pralaimėjo.
„Žmonės mano, kad tave pažįsta. Jie tikisi, kad esi toks, kokį tave mato per televiziją ar filmuose, – drebinantį sienas, – yra sakęs R.Williamsas. – Kartą moteris oro uoste man pasakė: „Pabūk beprotis!“ Žmonės visuomet iš manęs tikisi beprotiškų, kvailų dalykų. Tam reikia daug energijos. Kai tai darai visą laiką, kada nors perdegsi.“
Paliko magišką realybę
Šįmet pasaulis gedėjo ir kito mirusio žymaus kultūros atstovo – 87 metų Nobelio literatūros premijos laureato kolumbiečio Gabrielio Garcios Marquezo. Žinomiausias Lotynų Amerikos rašytojas mirė dėl plaučių uždegimo komplikacijų savo namuose Meksiko mieste.
1967 metais išleistas romanas „Šimtas metų vienatvės“ išgarsino G.Garcią Marquezą visame pasaulyje – buvo nupirkta per 25 mln. knygos egzempliorių. Jo kurtas magiškasis realizmas – kasdienybė, supinta su mitais ir legendomis – įkvėpė kitus garsiausius pasaulio rašytojus.
„Kiekvienas jo naujas darbas kritikų, ekspertų ir skaitytojų sutinkamas kaip pasaulinės svarbos įvykis“, – buvo pasakyta 1982 m. įteikiant kūrėjui Nobelio literatūros premiją.
Tiesa, Kolumbijos rašytojas buvo dažnai patraukiamas per dantį dėl draugystės su Kubos lyderiu Fideliu Castro. Bet pats G.Garcia Marquezas atrėždavo: „Mus sieja tik meilė knygoms.“
„Tūkstantis metų vienatvės ir liūdesio dėl didžiausio visų laikų kolumbiečio mirties“, – tada rašė Kolumbijos prezidentas Juanas Manuelis Santosas socialiniame tinkle „Twitter“ ir paskelbė šalyje trijų dienų nacionalinį gedulą.
