Šįmet įsimintinų asmenybių buvo tiek, kad Metų žmogaus apdovanojimą būtų buvę nesąžininga atiduoti tik vienam asmeniui. Geruoju minėti šių metų drąsiausi – tie, kurie nepabūgo žvelgti mirčiai į akis, bloguoju – kurie mirtį ir kraujo liejimą skatino.
Pasaulis dėkojo su Ebolos virusu Vakarų Afrikoje kovojusiems žmonėms – juos, kaip metų žmones, įvertino kadaise įtakingiausiu vadintas JAV žurnalas „Time“.
Buvo sunku nesižavėti per stebuklą po šūvio į galvą gyvos likusios ir Nobelio taikos premiją pelniusios kovotojos Malalos Yousafzai drąsa. Dalis, pakviesti gerumą spinduliuojančio popiežiaus, grįžo atgal į Bažnyčią.
Ir žinoma, šįmet pasaulyje ypač dažnai linksniuota Rusijos vadovo Vladimiro Putino pavardė.
Tiesa, nors jo įtaka 2014 m. nepaneigiama, už gerus darbus jo niekas negyrė.
Žvelgė mirčiai į akis
Šiemet žurnalas „Time“ Metų žmogaus apdovanojimą nusprendė skirti ne vienam asmeniui, o visai grupei – kovotojams su Ebolos virusu. Tai nėra neįprasta, bet reta.
Šis titulas buvo suteiktas žmonėms, kurie rizikavo gyvybe, kad padėtų kitiems: organizacijai „Gydytojai be sienų“, vietos medikams, savanoriams, labdaros organizacijai „Samaritans Purse“, greitosios pagalbos automobilių vairuotojams ir laidojimo komandoms.
Juos visus galima vadinti šių metų herojais: vilkėdami baltais apsauginiais šarvais, bet faktiškai beginkliai jie išdrįso stoti į kovą su mirtino viruso slibinu.
„Už nepalaužiamą drąsą ir gailestingumą, už tai, kad padėjo išlošti laiko pasauliui, kad jis sustiprintų savo gynybą. Už tai, kad rizikavo ir kovojo, aukojo ir gelbėjo“, – taip savo pasirinkimą aiškino „Time“ redakcija.
Dalis šių žmonių gydydami kitus užsikrėtė ir patys – vieni pasveiko ir kovėsi toliau, kiti mirė kančiose kartu su dar beveik 6 tūkst. viruso aukų.
„Aš grįžau iš mirties, – pasakojo gydytojas Philipas Irelandas, kuris užsikrėtė Ebolos virusu slaugydamas savo pacientus Liberijoje. – O kai pasveikau, supratau, kad gavau antrą galimybę ir grįžau dirbti. Mes visi kovėmės tartum kare.“
Šiuo apdovanojimu buvo pagerbti žmonės, kurių istorijos kėlė ir šiurpą, ir pagarbų susižavėjimą. Jie dirbo anonimiškai, pasislėpę po baltais skafandrais ir nereikalaudami jokio atlygio, bet dabar gali didžiuotis savo didžiuliais nuopelnais žmonijai.
Šūviai drąsos nepalaužė
Vieną svarbiausių metų apdovanojimų – Nobelio taikos premiją – šįmet gavo jauniausia visoje istorijoje laureatė – 17 metų pakistanietė M.Yousafzai.
Komisija paauglę apdovanojo įvertinusi „jos herojiškas pastangas kovojant už mergaičių teisę mokytis“. Nobelio taikos premiją ji gavo drauge su kitu vaikų teisių gynėju indu Kailashu Satyarthi.
2012 m. Talibano kovotojų paleisti šūviai M.Yousafzai į galvą ir kaklą nenuslopino jos žinių troškimo. Atvirkščiai – po išpuolio gyva likusi Malala ėmė dar atkakliau kovoti už mergaičių teisę mokytis.
„Aš pasakoju savo istoriją ne todėl, kad ji išskirtinė, tačiau būtent todėl, kad tokia nėra. Tai – daugybės mergaičių istorija“, – atsiimdama Nobelio taikos premiją kalbėjo M.Yousafzai.
Dabar mergaitė su savo tėvais ir broliais gyvena Birmingame, Jungtinėje Karalystėje, bet svajoja kada nors grįžti į savo gimtąjį Pakistaną ir jį pakeisti.
„Jei galiu geriausiai pagelbėti savo šaliai būdama politikoje ir tapdama premjere, būtinai tai ir padarysiu“, – sakė M.Yousafzai.
Bet artimiausioje ateityje mergaitė dar nori pati pabaigti mokslus ir toliau skatinti pasaulio lyderius susimąstyti apie mergaičių ir viso pasaulio vaikų švietimą.
„Vienas vaikas, vienas rašiklis ir viena knyga gali pakeisti pasaulį“, – paklausta, kodėl jai taip svarbu išsilavinimas, yra sakiusi M.Yousafzai.
Vis dar nesiliauja stebinęs
Pernai išrinktas žurnalo „Time“ Metų žmogumi 77 m. popiežius Pranciškus turi kuo pasigirti ir šiemet. „Bažnyčios revoliucionierius“, – toks pontifiko apibūdinimas 2014 m. skambėjo daugybę kartų.
Popiežius Pranciškus savo reformomis mėgina Bažnyčią priartinti prie šių dienų žmogaus ir, regis, jam sekasi: jis išvedė instituciją iš kultūrinės izoliacijos, po truputį susigrąžina tikinčiųjų pasitikėjimą, o paties popiežiaus populiarumas – didesnis nei be kurio kito pontifiko.
Šįmet jis gėdino katalikų dvasininkus dėl korupcijos, lytinio išnaudojimo ir nesugebėjimo suprasti savo tikinčiųjų. Jis prabilo apie sprendimus kunigų celibato klausimu, kalbėjosi su dvasininkų išnaudotais žmonėmis, ragino Bažnyčią peržvelgti šeimos sampratą.
Popiežius vyko į karščiausius pasaulio taškus ir susitikęs su pasaulio lyderiais ragino juos laikytis taikos. Jis pripažino evoliucijos teoriją kaip neprieštaraujančią Bažnyčios mokymui, tvirtino, kad internetas yra Dievo dovana, ir su tikinčiaisiais pozavo asmenukėms.
Neblėstančia energija ir gerumu spinduliuojantis popiežius Pranciškus šįmet įkvėpė dar daugiau gyvybės Katalikų bažnyčiai ir, regis, neketina sustoti.
Nebuvo minimas geruoju
Gerais darbais šįmet garsėjo ne visi. Metus pradėjęs pompastiška švente Rusijos prezidentas V.Putinas vargu ar tikėjosi, kad juos užbaigs tvyrant šaltojo karo nuotaikoms.
Sausį, likus kelioms dienoms iki Sočio žiemos olimpinių žaidynių uždarymo, Ukrainoje griuvo V.Putino sąjungininkas Viktoras Janukovyčius.
V.Putinas nenorėjo prarasti savo įtakos Ukrainoje, nes, kaip dažnai kalbėjo politologai: „Rusija su Ukraina yra imperija, o be jos – tik šalis.“
Kovo mėnesį Rusija aneksavo Krymą, Ukrainos rytuose prasidėjo ginkluoti susirėmimai tarp ukrainiečių ir Rusijos remiamų separatistų.
Kai liepos mėnesį prorusiški separatistai su rusų jiems atgabenta raketine sistema BUK numušė keleivinį lėktuvą, visi tikėjosi, kad tai privers V.Putiną sustoti, bet į Ukrainą pasipylė dar daugiau karių.
Dabar Vakarų pasmerktas 62-ąjį gimtadienį spalį šventęs V.Putinas vadinamas „izoliuotu imperialistu“.
Visomis priemonėmis kovodamas dėl įtakos, jis sugriovė pastaruoju metu atšilusius savo santykius su JAV ir Europa.
V.Putinas liko pasmerktas, dėl Vakarų sankcijų ėmė braškėti šalies ekonomika, tačiau, regis, jam tai nė motais.
„Mūsų priešams nepavyks sustabdyti Rusijos. Taip, kaip nepavyko Hitleriui. Tegul visi prisimena, kaip jam baigėsi“, – šįmet kalbėjo V.Putinas.
Dovanojo viltį milijonams
Gegužės mėnesį Indijos ministru pirmininku išrinktas dešinysis hinduistų nacionalistas Narendra Modi per pusmetį savo šalyje susikūrė savotišką asmenybės kultą.
Nepaisant to, žurnalo „Time“ skaitytojai šįmet jį išrinko Metų žmogumi.
Iki tol prieštaringai vertinę 64 metų politiką dėl nesugebėjimo suvaldyti musulmonų žudynių Gudžarato valstijoje, kuriai jis anksčiau vadovavo, dabar indai į naująjį premjerą deda visas ateities viltis.
Vegetaras, intravertas, darboholikas premjeras gerai gaudosi ekonomikoje, o tai yra žinios, kurių Indija labiausiai tikisi iš lyderio.
Indijos premjeras N.Modi daug dėmesio skiria sveikatos klausimams ir aktyviai dalyvauja užsienio politikoje.
Tiesa, vienos krypties ministras pirmininkas neturi: iš pradžių pasižadėjęs su JAV prezidentu Baracku Obama „dirbti pasaulio vardan“, po kelių mėnesių jis jau kerta rankomis prie derybų stalo su Rusijos vadovu V.Putinu.
Šiaip ar taip, tautiečiai jį palaiko ir stebi kiekvieną jo žingsnį – N.Modi šįmet tapo antru pagal populiarumą pasaulyje šalies lyderiu socialiniame tinkle „Twitter“.
