Pirmadienį pražygiuoti rytinio Dresdeno miesto istoriniu centru susirinko net 15 tūkst. protestuotojų. Visi jie skandavo: „Mes esame liaudis!“ Toks šūkis buvo populiarus 1989 metais, kai Rytų Vokietijos gyventojai protestavo prieš komunistinį režimą.
Judėjimo „Pegida“ nariai iš tiesų stengiasi pabrėžti nesantys ekstremistai. Bet žmogaus teisių gynėjai juos vis tiek vadina neonaciais.
Rytai nepažįsta užsieniečių
Šalyje, kur vis dar prisimenamas Antrasis pasaulinis karas, tokie protestai nuoširdžiai pribloškė nemažą dalį politikų ir kairiųjų pažiūrų aktyvistų.
Vokietijos teisingumo ministras Heiko Maasas judėjimą pavadino „Vokietijos gėda“ ir įspėjo dėl „naujos neapykantos imigrantams ir pabėgėliams bangos“. Tą patį pirmadienį šalyje vyko dvi kontrdemonstracijos, kurias surengė žmogaus teisių gynimo aktyvistai.
Tiesa, protestai atskleidė gilų plyšį tarp daugybės Vokietijos gyventojų ir šalies politinio elito. Apklausos rodo, kad maždaug 50 proc. vokiečių simpatizuoja demonstrantams, kritikuojantiems islamą.
Tokių žmonių daug visoje šalyje, bet įdomu tai, kad Vakarų Vokietijoje į demonstracijas susirenka kur kas mažiau protestuotojų nei rytuose. Rytų Vokietijoje eitynės išsiplėtė greitai – nepaisant fakto, kad ten gyvena daug mažiau imigrantų nei vakaruose.
Protestų širdyje – rytinėje Saksonijoje – vos 2,5 proc. gyventojų neturi Vokietijos pilietybės. Tokių asmenų vakarinėse Vokietijos žemėse dažnai apie 10 proc.
„Daug Rytų Vokietijos gyventojų mažai pažįsta arba iš viso nepažįsta užsieniečių. Jie išsigandę, nes nežino, ko tikėtis, jei jų miestuose pasirodys daugiau pabėgėlių“, – teigė politologas Werneris Patzeltas.
Skirtumų šaknys – istorinės. Daugelis imigrantų Vakarų Vokietijoje į šalį atvyko iš Turkijos praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje pagal dvišalį susitarimą – tuo metu Rytų ir Vakarų Vokietijos jau buvo atskirtos geležinės uždangos.
Tarp demonstrantų – neonaciai
Bet ir rytuose, ir vakaruose kai kurie žmonės bene labiausiai bijo to, kad imigrantai pasinaudos dosnia Vokietijos socialinių išmokų sistema.
„The Guardian“ šią savaitę citavo vidutinio amžiaus moterį, kuri per protestą Dresdene teigė negalinti patikėti, kad „prieglobsčio prašytojai nešiojasi brangius išmaniuosius telefonus“, nors ji negali sau leisti tokios prabangos.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel, pati užaugusi rytinėje šalies dalyje, negaili kritikos judėjimui „Pegida“. Šalies vadovės teigimu, „čia nėra vietos neapykantai ir šmeižtui“. A.Merkel mano, kad protestuotojus išnaudoja demonstracijų organizatoriai.
Kiti kalba atsargiau. „Į gatves išėję žmonės – mažuma, bet jų šūkius iš tiesų palaiko dauguma vokiečių“, – pripažino politologas W.Patzeltas.
Anot eksperto, dėl ksenofobijos bangos kalti politikai. 2013-aisiais ir šiemet Vokietija sulaukė daugiau prieglobsčio prašymų nei bet kuri kita pasaulio valstybė, bet Berlyne esą trūksta vizijos, kaip integruoti pabėgėlius ir imigrantus į visuomenę.
Praėjusią savaitę konservatyvioji Krikščionių socialinė sąjunga pasiūlė įstatymo, pagal kurį visi užsieniečiai namuose turėtų kalbėti vokiškai, projektą. Pasiūlymą iškart išjuokė kitos partijos, bet protestai gatvėse nesiliauja.
Nors judėjimo „Pegida“ aktyvistai tikina norintys protestuoti taikiai, kai kurie demonstracijų dalyviai atvirai demonstruoja savo kraštutinių dešiniųjų mundurus.
Vokietijos pareigūnų skaičiavimais, šalyje yra apie 10 tūkst. neonacių, kurie nevengia smurto. Be to, pastaraisiais mėnesiais fiksuojama daugiau ksenofobiškų, rasistinių atakų prieš užsieniečius ir etnines mažumas.
Parengė Gintaras Radauskas
