Chirurginių kaukių fenomenas bene labiausiai gajus Rytų Azijos šalyse. Tačiau po 2002 m. kilusio SŪRS (sunkus ūminis respiracinis sindromas) protrūkio ir 2006 m. paukščių gripo epidemijos jis kartu su imigrantais iš Azijos atkeliavo ir į JAV bei Europą.
Dabar, kai pasaulis dreba dėl Ebolos, gripo, kitų virusų, masinio susibūrimo vietose ar viešajame miestų transporte kaukių galima pamatyti dar daugiau.
Ir nesvarbu, kad Ebolos virusas oru neplinta, o jo židiniai yra Afrikoje, – azijiečiai vis tiek nori apsidrausti. Juk net jei virusas ir plistų oru, medžiaginės chirurginės kaukės nuo jų menkai apsaugotų. Patys medikai jas naudoja daugiausia tam, kad apsaugotų savo pacientus nuo burnoje esančių bakterijų. Vis dėlto azijiečiai kaukes dabar dėvi ne vien bijodami užsikrėsti.
Kankino ligos ir katastrofos
Įprotis dėvėti kaukes atsirado Japonijoje dar XX a. pradžioje.
Tada siautėjusi gripo pandemija pražudė nuo 20 iki 40 milijonų žmonių visame pasaulyje – daugiau nei per Pirmąjį pasaulinį karą. Ligos protrūkiai buvo beveik kiekviename tankiai apgyvendintame regione.
Labiausiai nuo gripo tuo metu nukentėjo Indija – gripas pražudė apie 5 proc. visų šalies gyventojų.
Tuo metu pridengti veidą šaliku, šydu arba kauke buvo populiari, tačiau ne itin veiksminga apsaugos priemonė siekiant neužsikrėsti.
Kiek vėliau, 1923 m., Japoniją supurtė stiprus žemės drebėjimas, per jį buvo sugriauta beveik 600 tūkst. namų.
Po drebėjimo oras kelias savaites buvo pilnas dūmų ir pelenų, labai prasta jo kokybė išliko dar kelis mėnesius po to.
Tuo metu kaukės tapo kasdienio japonų gyvenimo dalimi – tipišku aksesuaru, kurį buvo galima pamatyti visose Tokijo ir Jokohamos gatvėse.
Tapo kasdieniu įpročiu
1934 metais atslinkus antrai gripo epidemijai, japonai dar labiau pradėjo naudotis veido apdangalais.
Nuo tada japonai juos pradėjo dėvėti viešumoje jau kiekvieną žiemą.
Pirmiausia todėl, kad kosėdami ar čiaudėdami neperduotų kitiems savo bakterijų ir virusų, o ne tik norėdami apsisaugoti nuo aplinkinių. Juk japonams visuomet labai svarbus mandagumas ir tinkamas elgesys viešumoje.
Vėliau kaukes imta dėvėti ne tik dėl ligų.
Po Antrojo pasaulinio karo pradėjo augti Japonijos industrija, o kartu su ja smarkiai didėjo nuodingųjų dujų ir anglies dvideginio koncentracija ore.
Kaukių nešiojimas tapo jau ne tik sezoniniu įpročiu – daugybė žmonių jas užsidėdavo kasdien vos tik išėję pro duris.
Svarbu tradiciniai įsitikinimai
Šiandien japonai chirurginėms kaukėms kasmet išleidžiama per 230 mln. dolerių (595 mln. litų). Kaukių dėvėjimo įprotis jau persidavė ir Japonijos kaimynėms – Kinijai ir Korėjai.
Užterštumas ir per kvėpavimo takus plintančios ligos paplitę daug kur. Tad kodėl kaukes daugiausia dėvi Rytų Azijos tautų atstovai?
Atsakymo reikia ieškoti šalių kultūroje. Šiose trijose šalyse juntama stipri taoizmo ir tradicinės medicinos įtaka. Manoma, kad kvėpavimas yra pagrindinė geros sveikatos paslaptis.
„Su kvėpavimu ir garais susijusi „qi“ yra pagrindinė sąvoka Kinijos kosmologijoje ir psichologijoje, – aiškina akupunktūros ir augalinės medicinos specialistė Michelle M.Ching. – Žodis „qi“ kinų kalboje turi daugybę reikšmių, įskaitant „stiprybė“, „oras“, „atmosfera“ ir „kvapas“.
Kinai mano, kad kai jų kūne „qi“ yra išeikvotas arba jo judėjimas sutrikdytas, žmogus pradeda jausti skausmą, vystosi ligos. Todėl kvėpavimas yra tiesiog būtinas norint išsaugoti kūne gerą „qi“. Be to, azijiečių manymu, žmogaus sveikatai didelę įtaką daro ir vėjas.
„Pagalvokite apie vėją, – siūlo M.M.Ching. – Jis gali atplėšti duris, pernešti šaltą orą nuo vandens telkinio iki jį supančios žemės arba paskleisti ugnį nuo vienos miško dalies iki kitos. Taip tradicinėje kinų medicinoje apibūdinamas ir vėjo poveikis žmogaus organizmui.“
Taigi azijiečiai kaukes dėvi ne tik dėl užteršto oro ir juo plintančių ligų, bet ir norėdami apsisaugoti nuo vėjo, su kuriuo jų kultūroje siejama daug prietarų.
Kaukėti jaučiasi saugūs
Tyrimai rodo, kad kaukės daugeliui jaunų japonų tapo dar ir tarsi apsaugine siena nuo kitų. Jas kartu su ausinėmis dėvi net ir niekuo nesergantys paaugliai – taip jie nori parodyti, kad ne itin trokšta bendrauti su aplinkiniais.
Kaukes dėvi ir merginos, norinčios išvengti priekabiavimo viešajame transporte. Su veido apdangalu jos jaučiasi saugesnės ir tikisi neišsiskirti iš kitų.
Dažnai nešiojamos kaukės jau tampa ir azijiečių stiliaus elementu. Japonijoje jau kuriamos įvairaus dizaino chirurginės kaukės, vaistinėse pardavinėjami burnos apdangalai su šalyje populiariais animaciniais veikėjais.
O Kinijos mados savaitėje netgi buvo pristatyta dizainerės Yin Peng kolekcija „Smogo mada“, kur įvairiais raštais dekoruotos medžiaginės kaukės buvo priderintos prie įvairiausio stiliaus drabužių.
Rytų Azijos didmiesčių gyventojams kaukės tampa tokia pat svarbia ir įprasta aprangos dalimi kaip kojinės ar apatiniai. Šis fenomenas greitai gali tapti ir kitų pasaulio gyventojų kasdienybe – juk oro užterštumas, smogas ir virusinės ligos egzistuoja visur. („The Quartz“, LR)
