Buvęs antiteroristinės operacijos Lisičansko mieste, Luhansko regione, vadovas Vitalijus Švedovas nusivylė valdžios veiksmais. Pasak jo, antiteroristinė operacija neturėjo aiškių tikslų ir konkretaus plano.
„Antiteroristinė operacija baigėsi, kai buvo paleistas pirmasis artilerijos sviedinys. Negali išgydyti ligos, jei nesi jos gerai diagnozavęs. Bet žmonės dabar mano, kad karas vyksta kažkokioj kitoj planetoj, o ne pas mus“, - skundėsi V.Švedovas.
Karas Donecko ir Luhansko regionuose, kuriuose gyveno 15 procentų Ukrainos gyventojų, prasidėjo dar kovo mėnesį, kai administraciniai pastatai buvo užimti Kremliaus remiamų separatistų. Kai jie pradėjo stumtis į priekį, Ukrainos pajėgos stojo į gynybą, o galiausiai ir pačios ėmė atakuoti.
Ukrainos pajėgų atakos buvo pristabdytos rugpjūčio mėnesį, kai Rusija pradėjo permetinėti į Donbasą savo reguliarias pajėgas ir tiekti vis daugiau ginklų. Šis separatistų jėgų sustiprinimas atvedė prie žudynių Ilovaiske, o galiausiai ir rugsėjo 5 dienos paliaubų sutarties Minske, kurią separatistai vis pažeidinėja.
„Puolimas nesibaigė savaime. Jis buvo sustabdytas administraciniais sprendimais“, - pasakojo V.Švedovas. Jo teigimu, prezidentas Petro Porošenka galėjo tęsti atakas, jei būtų turėjęs pakankamai valios pasinaudoti karo įstatymu ir visuotine mobilizacija.
„Kai Lisičanskas buvo išlaisvintas, Luhanske buvo gal 200 separatistų, kurie neturėjo jokių galingų ginklų“, - kalbėjo antiteroristinės operacijos Lisičanske vadas, pabrėždamas, kad reikėjo tiesiog nužygiuoti ir užimti miestą, tačiau jis buvo paliktas likimo, o galiausiai ir separatistų valiai.
V.Švedovo teigimu, P.Porošenka pakluso JAV ir Europos Sąjungos valiai. Joms reikėjo ilgesnio konflikto, kuris išsiurbtų ekonominiu Rusijos resursus. Jo manymu, Ukraina turėtų vėl atakuoti ir atsiimti tai, kas atplėšta.
„Dabar ten daugiausiai yra 10 tūkstančių Rusijos karių ir nepanašu, kad Kremlius ryžtųsi permetinėti daugiau“, - sakė jis, pridurdamas, kad tai, jog Rusijai tenka kamšyti spragas Donbase kadetais rodo prastą jos karinį pasirengimą.
Tiesa, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų personalo departamento vadovas Oleksandras Rozmazninas pateikia visiškai kitokius duomenis. „Donbase yra 32 400 karių, iš jų apie 10 tūkstančių rusų. Likusieji – vietiniai kovotojai ar įvairių karinių grupių nariai“, - sakė jis.
„Kad įgyvendintume karinius tikslus, reikalingos pakankamos pajėgos. Rusijai permetus savo karius rugpjūčio mėnesį, balansas, kuris būtų leidęs Ukrainos pajėgoms atsikovoti miestus, buvo sujauktas“, - sakė ATO spaudos atstovas Vladislavas Seleznyovas, pridurdamas, kad šiuo metu karinius veiksmus stabdo ir Minsko susitarimas.
V.Švedovas piktinosi ir tuo, kad P.Porošenka per dažnai ieško kompromisų su Kremliumi. Jo teigimu, tai dar buvusių susitarimų su Viktoru Janukovyčiumi ir jo Regionų partija palikimas. „Porošenka palieka jiems jų miestus, o jie užtikrina, kad Rusijos problema nedidės“, - spekuliavo Lisičansko išvadavimo operacijos vadovas.
V.Švedovas sutvirtinti Ukrainos valdžią bandė ne tik kalbomis, bet ir darbais. Jis kandidatavo parlamento rinkimuose Lisičanske, tačiau pralaimėjo Regionų partijos kandidatui, buvusiam miesto merui Sergejui Dunayevui, kuris prašė „Rusijos brolių pagalbos“ bei tikino, kad Kijevo valdžia Lisičanske tik laikina.
S.Dunayevas organizavo ir vietinių lyderių pokalbius su Luhansko liaudies respublikos tuometiniu vadovu Valerijumi Bolotovu. Įtardamas, kad rinkimų rezultatai buvo klastojami V.Švedovas parašė skundą, tačiau P.Porošenka perdavė jį tyrėjams, kurie iki šiol nepasistengė pradėti procesinių veiksmų.
„Nebus jokios tvarkos, kol nebus viešų bausmių“, - kalbėjo V.Švedovas, skųsdamasi Vyriausios rinkimų komisijos ir bylą tiriančių teisėsaugos pareigūnų abejingumu. Lisičansko miesto taryba, kurioje nemažai infiltruotų prorusiškų atstovų, netgi pripažino Luhansko liaudies respubliką, tačiau nubaustų nebuvo.
„Karo padėtis reikalauja valdžios centralizacijos“, - darė išvadą V.Švedovas, teigdamas, jog vienintelė išeitis iš situacijos galėtų būti karinės padėties paskelbimas ir karinių gubernatorių skyrimas vietoj vietinių merų, kuris leistų valdyti situaciją tiesiogiai iš Kijevo.
Parengė Paulius Gritėnas
