Bankroto krečiamas Detroitas – Amerikos problemų atspindys

Kai 2013 metų liepos mėnesio 18 dieną miestas oficialiai paskelbė bankrotą, pasklido kalbų, kad tokia lemtis jau buvo numatyta. Vis dėlto visą šalį išgąsdinęs staigus, greičiau nei per 10 metų įvykęs miesto nuosmukis atskleidė, kad įspėjimai pasipylė per vėlai.

Prieš kelis dešimtmečius niekas nebūtų patikėjęs, kad klestintis pramonės miestas, Amerikos automobilių pramonės sostinė, staiga taps vaiduokliu. Dar prieš penkiasdešimt metų Detroitas statistikoje karaliavo kaip daugiausia privačių namų savininkų turintis miestas.

Tai, kas iškėlė Detroitą tarp kitų JAV miestų, jį ir pražudė. Viena pramonės šaka pasitikėjęs ir jos galybės metu savo teritoriją plėtęs miestas staiga buvo pražudytas konkurentų, gaminančių pigesnę ir patikimesnę produkciją. Kartu su pinigų srautais iš miesto pradėjo plaukti gyventojai, o galiausiai ir viltis susigrąžinti prarastą galybę.

Detroito problemos į paviršių pradėjo lįsti skandalingojo mero Kwame Kilpatricko valdymo metu. Savo stiliumi kartais labiau reperį ar sąvadautoją primenantis, tačiau didelį populiarumą tarp miestiečių pelnęs meras pagarsėjo ne tik uždegančiomis kalbomis.

2002 metais švęsdamas politinę sėkmę K.Kilpatrickas surengė vakarėlį su striptizo šokėjomis. Šį faktą tirti pasišovęs policijos pareigūnas buvo nušalintas, o meras toliau sėkmingai ėjo savo pareigas, vieną po kito atremdamas įtarimus dėl korupcijos ir piktnaudžiavo pareigomis.

Jaunas ir perspektyvus demokratų politikas galiausiai buvo pradėtas remti prie sienos, vis labiau atsiskleidžiant tikrajai miesto finansinei padėčiai. 2005 metais meras sutiko ne tik pasiskolinti milžinišką 1,44 milijardų dolerių (4 mlrd. litų) sumą, bet ir padarė tai su kintančių palūkanų sąlyga.

2008-aisiais prasidėjusi ekonominė krizė smogė ir taip jau nustekentam Detroitui – teko mokėti ne tik kasdien augančią skolą, bet ir kintančias palūkanas. Pasirodė, kad miesto biudžetas buvo valdomas taip, kaip K.Kilpatrickas tvarkėsi savo garsiuosiuose vakarėliuose.

Daugybę bičiulių turėjęs meras staiga liko vienas su daugybe kaltinimų – nuo neteisėtų sandorių iki įtakos policijos pareigūnams. Šiuo metu visų nekenčiamas 44 metų K.Kilpatrickas atlieka 120 dienų bausmę kalėjime ir laukia teismo sprendimo dėl galimo 5 metų įkalinimo.

Šiemet mero postą juodaodžių gyventojų daugumą turinčiame Detroite iškovojo airiškų šaknų neslepiantis demokratas 56 metų Mike’as Dugganas. JAV apžvalgininkai jau spėjo įvardyti jo postą kaip karščiausią kėdę Amerikoje.

„Problemos nėra neišsprendžiamos“, – savo pirmojoje kalboje Detroito gyventojus guodė M.Dugganas ir pažadėjo pokyčių jau pirmąjį pusmetį. Naujojo mero teigimu, svarbiausia dabar kurti naujas darbo vietas ir pritraukti verslininkus.

„Mano manymu, viskas prasideda nuo darbo vietų“, – aiškino M.Dugganas. Vienas pirmųjų jo žingsnių – spausti į kampą apleistų pastatų savininkus ir priversti juos pasirūpinti savo nekilnojamuoju turtu, panaudojant draudimo lėšas. Taip pat meras kreipėsi paramos į 9 tūkstančius miesto infrastruktūroje dirbančių žmonių.

„Geriausi konsultantai, kurie padėtų mums išgelbėti miestą, yra ne kokie samdyti teisininkai, o žmonės, kurie čia dirbo visą gyvenimą ir žino miesto problemas. Žinau, kad dabar bet koks sprendimas bus nepopuliarus, bet kai kuriuos apkarpymus turėsime atlikti“, – kalbėjo M.Dugganas ir žadėjo, kad pensijos nebus liečiamos.

M.Dugganui tenka veikti valstijos gubernatoriaus paskirto Krizinės situacijos vadovo Kevyno Orro šešėlyje.

Naujajam merui pavyko išsireikalauti, kad K.Orras perduotų jam kasdienių miesto reikalų tvarkymą, ir pradėjo atkurti miestą vaiduoklį nuo mažų detalių – viešojo transporto sistemos pertvarkymo, miesto centro atgaivinimo.

Kol beveik visi Detroito verslininkai bėgo iš miesto baimindamiesi žlungančia automobilių pramone besiremiančio miesto griūties, viena kompanija liko ištikima ir toliau sėkmingai kuria verslą. Jos šaknys – lietuviškos.

1990 metais „Strategic Staffing Solutions“ įkūrusi Cynthia J.Pasky ne tik neslepia lietuviškos kilmės, bet ir didžiuojasi sukūrusi mažiausiai 3 tūkstančius darbo vietų Lietuvoje.

Būtent jos kompanija yra vienas kertinių ramsčių bandant atgaivinti Detroito pramonę ir rasti darbuotojų čia įsikuriančioms kompanijoms.

„Sunkiausi laikai jau praeityje. Aš tikiu gubernatoriaus Ricko Snyderio planu, mes ir patys nemažai prie jo prisidėjome. Detroitas turi visas galimybes pritraukti reikiamas investicijas“, – „Lietuvos rytui“ sakė vieną sėkmingiausių moters vadovaujamų kompanijų JAV valdanti C.J.Pasky.

Jos kompanija bendradarbiavo į Lietuvą atvedant „Barclays“ ir buvo viena svarbiausių „Chevron“ atstovų derybose su Lietuvos Vyriausybe.

„Daugelis į Detroitą linkę žiūrėti kaip į rimtų problemų krečiamą vietą, bet mes esame puikus įrodymas, kad galima veikti ir kelti aukščiausius tikslus“, – pasakojo ji.

„Strategic Staffing Solutions“ biure daugybė lietuviškų akcentų – nuo lietuviško alaus šaldytuve ar nuotraukų albumų su Lietuvos gamtos vaizdais iki originalių Arvydo Sabonio marškinėlių su jo paties parašu.

„Pačiame Detroito centre sukūrėme lietuvybės salą“, – šypsojosi C.J.Pasky, kurios seneliai į Detroitą iš Lietuvos atvyko XX amžiaus pradžioje.

Tiesa, ne visi Detroito gyventojai spindi tokiu lietuvišku optimizmu, kokį demonstruoja tarptautinę darbuotojų paieškos kompaniją valdanti C.J.Pasky. Daugelis jų pasigenda ne tik darbo, bet ir elementarių paslaugų, leidžiančių jaustis saugiems.

Detroito žurnalistai susitikimų metu juokavo, kad geriau jau nepatektume į jokią bėdą, nes pagalbos laukti gali tekti valandą, dvi, o nutinka net ir taip, kad į pagalbos skambutį tiesiog nereaguojama.

Iš pradžių tai atrodė tarsi juokai, tačiau statistika verčia pakraupti.

58 minutės – tiek vidutiniškai laiko trunka Detroito policijos kelionė iki nusikaltimo vietos.

„Bankrotas mane gąsdina“, – kalbėjo medicinos seserimi dirbanti LaTanya Boyce. „Patariu pacientams pasirūpinti savo sveikata iš anksto, stengtis nesusirgti, nes jei jiems teks kviesti greitąją pagalbą, tai gali būti per vėlu“, – liūdnai pasakojo ji.

„Daugeliui žmonių atrodo, kad miesto valdžios tiesiog nėra. Miestas veikia savaime, o jų poreikių nepatenkins jokia įstaiga“, – kalbėjo demografinius pokyčius stebinčios agentūros vadovas Kurtas Metzgeris. Jis pridūrė, kad neviltį lemia ir tai, kad žmonės nemato ateities tikslų.

Kaip ir Fergusono protestų, išplitusių po visą šalį atveju, Rusija nepraleidžia progos pasišaipyti iš JAV problemų. 2008 metais, prasidėjus ekonominei krizei, Rusijos žurnalistai pasirinko Detroitą kaip geriausią problemų reprezentaciją.

Tiesa, jų negalima kaltinti dėl miesto pasirinkimo. Dideliame plote nusidriekusį miestą, kuriame dar prieš kelis dešimtmečius gyveno 2 milijonai žmonių, o dabar yra tik 700 tūkstančių gyventojų, krizės simboliu pasirinko ir amerikiečių televizijos, tačiau jos to nedarė su tokiu aršumu, kokį demonstravo „Russia Today“.

Rusijos televizijos JAV socialinėms problemoms skirtiems reportažams dažnai renkasi būtent Detroito vaizdus, pabrėždamos, kad šį miestą ištikusi depresija krečia jau ir visą Vakarų pasaulį. Be to, miestas tapo visiems įkyrėjusių kalbų apie milžiniškas amerikiečių skolas simboliu.

Laidose iš Detroito progos pasišaipyti nepraleido ir Kremliaus ruporu vadinamas Dmitrijus Kiseliovas – jis žadėjo, kad štai tokia ateitis jau greitai laukia ir visos „skolose skendinčios“ Amerikos. Patys Detroito gyventojai į sunkią tikrovę žvelgia realistiškai ir tiki, kad atsigaunanti ekonomika ir griežtas taupymas pakels iš dugno ir juos.

Kol rusai šaiposi iš bankrutavusio JAV miesto, „Newsweek“ apžvalgininkė Ana Nemcova pažymi, kad visa Rusija gyvena būtent Detroito sąlygomis. Pasak jos, Rusijoje daugybė miestų, kurie priklausomi nuo vienos pramonės šakos, kurios griūtis iš karto sunaikina ir miesto perspektyvas. Ji pateikia Rytų Sibire esančio Vydrino miesto pavyzdį.

„Sovietų laikais ten buvo medienos apdirbimo pramonė, miestas buvo gyvas, galima sakyti, kad klestėjo.

Įmonė buvo uždaryta ir viskas sustojo. Dabar mieste liko tiktai penki tūkstančiai žmonių, kurie čia įstrigę tiesiog laukia mirties“, – pasakojo A.Nemcova.

„Vadinamieji Vladimiro Putino klestėjimo metai nepalietė šio atokaus miesto. Čia nėra nei prekybos centrų, nei kino teatrų. Daugelis gyventojų susikrovė lagaminus ir išvyko iš šios Dievo užmirštos Buriatijos vietos, bet likę įstrigo ilgam“, – teigė apžvalgininkė.

„Daugelyje regiono vietų nėra net tokių elementarių dalykų kaip šiltas vanduo ar elektra.

Žmonės liūdnai juokauja, kad dienos įvykis būna nueiti iki prie daugiaaukščio stovinčio konteinerio ir išmesti šiukšles“, – dėstė „Newsweek“ apžvalgininkė.

„Laikyk sukandęs dantis ir nekritikuok valdžios, nes kitaip sėdėsi kalėjime kaip tie valdžios opozicionieriai Maskvoje ir Sankt Peterburge – štai tokia taisykle vadovaujasi Vydrino žmonės. Tokių miestų – šimtai ir gal net tūkstančiai visoje Rusijoje“, – sakė A.Nemcova ir pažymėjo, kad, skirtingai negu amerikiečiai, jų gyventojai neturi rusiškos svajonės ir nieko keisti neketina.

Atvykę į Detroitą galite pasijusti kaip pasaulį po apokalipsės vaizduojančiame filme. Centre daugybė tuščių, savininkų apleistų pastatų, o priemiesčiuose ištisi negyvenamų namų plotai. Ar ilgai tokie vaizdai svajonių šalies gyventojams badys akis?

Prieš pat skelbiant bankrotą Detroito miesto skola siekė 18 milijardų dolerių (14,63 mlrd. eurų). Be šios sumos, miestui reikėjo mokėti augančias palūkanas. Apskaičiuota, kad 23 milijonus dolerių (18,7 mln. eurų) kainavo vien teisininkų paslaugos.

6-ajame ir 7-ajame praėjusio amžiaus dešimtmečiuose klestėjęs Detroitas po Antrojo pasaulinio karo buvo vadinamas Demokratijos arsenalu dėl didelio automobilių pramonės indėlio į sėkmę kare. Kiti Detroito pavadinimai: Čempionų miestas, Ledo ritulio miestas, Roko miestas.

Nuo 2000 iki 2010 metų Detroitas neteko 25 procentų gyventojų. Buvęs 10-asis pagal dydį JAV miestas nukrito į 18-ąją vietą. Susigrąžinti gyventojų skaičiaus kol kas nepadeda nei nauji kazino, nei stadionas, nei upės pakrantės pertvarka.

Lapkričio 7 dieną teisėjas S.W.Rhodesas, kuris paskelbė miesto bankrotą, patvirtino ir gelbėjimo planą, kuris padės išbristi iš bankroto ir užtikrins didesnę savivaldą. Jame numatyti ir miesto infrastruktūros pokyčiai, ir skolai mokėti reikalingai finansiniai ribojimai.

Šiuo metu Detroite gyvena 82,7 proc. juodaodžių gyventojų. Paradoksalu, bet pačioje Mičigano valstijoje juodaodžių gyventojų tėra 13 proc.

„Detroitas atgims, kaip tai jau padarė Amerikos automobilių pramonė, – kalbėjo JAV viceprezidentas J.Bidenas. – Jungtinių Valstijų laukia naujas pramonės amžius. Atminkite mano žodžius: tai įvyks ne tik automobilių gamybos sektoriuje. Perversmas laukia visos JAV pramonės.“