Būtent 2013 metų lapkričio 21 dieną Ukrainos vyriausybė dekretu sustabdė šalies pasiruošimą ratifikuoti sutartį, motyvuodama esamos pramoninės produkcijos nukritimu ir santykių su NVS šalimis pablogėjimu. Ukrainiečių tauta tai suprato kaip išdavystę.
Sprendimu pasipiktinę žmonės išėjo į gatves. Lapkričio 24 dieną Kijevo Nepriklausomybės aikštėje jų jau buvo daugiau nei 100 tūkstančių. Lapkričio 30 d. naktį specialiosios milicijos pajėgos „Berkut“, ginkluotos lazdomis, garinėmis granatomis ir ašarinėmis dujoms, išvaikė visus protestuotojus Oficialiai patvirtinta, jog sužeisti 79 žmonės.
Tokie veiksmai sukėlė didžiulį visuomenės nepasitenkinimą ir gruodžio 1 d. Kijevo centre, įvairiais duomenimis, susirinko apie pusė milijono žmonių. Gruodžio 8 d. opozicija paskelbė „Milijono maršą“, tiek milicijos, tiek opozicijos skaičiavimais, susirinko per milijoną protestuotojų.
Po mitingo protestuotojų grupė nuvertė Lenino paminklą. Tapo aišku, kad ukrainiečiai valdžios savivalei taip lengvai nepasiduos. Jau devintąjį iš eilės sekmadienį, sausio 19 d., vyko masinis mitingas, kuriame dalyvavo per 200 tūkst. žmonių.
Hruševskio gatvėje, kurioje įsikūrę vyriausybės pastatai, kilo radikalių protestuotojų susirėmimai su milicija, peraugę į riaušes. Sausio 28 d. dėl šių konfliktų Kijeve, atsistatydino Ukrainos premjeras Mykolas Azarovas.
Maidanas pareikalavo aukų
Protestų malšinimo metu žuvo 88 Ukrainos žmonės, beveik 2 tūkstančiai buvo sužeisti. 140 Euromaidano protestuotojų buvo įkalinti. Žiaurios protestų malšinimo priemonės dar labiau įaudrino ukrainiečius, kurie spaudė parlamentą nušalinti valstybei žalingą politiką vykdantį prezidentą Viktorą Janukovyčių.
Pasibaigus Sočio žiemos olimpinėms žaidynėms į naują geopolitinį žaidimą stojo ir Kremlius su prezidentu Vladimiru Putinu priešaky. Vasario 22 dieną, nušalinus Kremliaus statytiniu laikytą V.Janukovyčių, buvo išprovokuoti rusakalbių protestai, kurie skatinami peraugti į separatistinius judėjimus.
Kryme pasirodžius „žaliems žmogeliukams“ sudaryta marionetinė vietinė valdžia, kuri jau kovo 17 dieną paskelbė nepriklausomybę, o kitą dieną pasiprašė į Rusijos sudėtį. Balandį tokiu pačiu keliu pasuko ir save pasiskelbusios Donecko ir Luhansko liaudies respublikos. Prasidėjo konfliktas Rytų Ukrainoje, kuriame šešėlinę įtaką demonstravo Rusija.
Euromaidanas neabejotinai pakeitė Ukrainą, tačiau kokius jo pokyčius pajutome mes ir kaip šis judėjimas per metus pakeitė pasaulį?
Profesorius L. Donskis: „Dar dešimtmetis ir Rusija būtų mus sutvarkiusi“
Filosofas, idėjų istorikas, buvęs Europos parlamento narys profesorius Leonidas Donskis teigia, kad Euromaidanas pasiekė savo tikslų. „Revoliucija gali tapti valstybine teroro mašina, kuri traiško likimus, arba sukurti geresnę viziją. Euromaidano atveju, matome būtent tai“, - kalbėjo jis.
„Mes matėme unikalų tautos gimimo procesą. Daugelis sociologų nemanė, kad XXI amžiuje tokie procesai dar gali vykti, kad tautos iš esmės formavosi tik XIX amžiuje. Dar svarbiau, kad šis judėjimas įrodė, kad antikorupcinė revoliucija galima“, - pabrėžė L.Donskis.
„Aš netgi manau, kad jei būtų pasiekta daugiau, būtų tiesiog nusivilta, o dabar Ukrainoje nėra cinizmo, ten vis dar idealizuojama Europos Sąjunga, ko, deja, jau nebeliko net pačių narių gretose“, - pridūrė jis.
Maidanas privertė atsitokėti
Filosofo teigimu, daugelio revoliucijų problema tampa tai, kad kai kurie aršiausi jų dalyviai, iškilę būtent tokių judėjimų dėka, sunkiai grįžta į realybę. „Kai kurie herojai nebelabai moka grįžti iš kovų, pastovios kaitos situacijos į sunkią gyvenimo prozą. Politinis gyvenimas jiems nebeatrodo įdomus“, - pastebėjo L.Donskis.
Jo manymu, Euromaidanas padarė įtaką ir Lietuvos visuomenei. „Buvome pradėję tapti tokia sočia, nuobodžiaujančia ES nare. Įvykiai Ukrainoje pažadino gilią ir galingą lietuvių simpatiją tautai, kuri patyrė panašius iššūkius, kokius istorijoje turėjome ir mes. Pasirodo, kad sugebame įsijausti, suprantame ukrainiečius. Pažadinta buvo visa visuomenė: politikai, mokslininkai, žurnalistai“, - kalbėjo profesorius.
„Žinote, iki Euromaidano Lietuva jau buvo gerokai aptingusi, buvo daug, taip vadinamo, intelektualinio „copy-paste“, vystomos tos pačios, jau gerokai išsemtos temos. Ukrainiečiai privertė nubusti, pajusti, kas iš tiesų gali įvykti. Pažadinti ne tik mes. Pažadinta buvo ir ES, ir NATO. Ir tai puiku, nes jei toks letargas, kokį turėjome, būtų trukęs dar dešimtmetį, bijau, kad Rusija būtų mus sutvarkiusi“, - darė išvadą L.Donskis.
Seimo narys M. Adomėnas: „Mus pažadino gatvės mūšiai, vakariečius - tik žemėlapio keitimas“
Seimo nario, aktyvaus Euromaidano palaikymo akcijų Lietuvoje rengėjo Manto Adomėno nuomone, šis judėjimas per metus atliko savo funkciją ir virto Ukrainos tautos visuotine mobilizacija.
„Maidano dvasia, žinoma, vis dar gyva, tačiau tokie judėjimai nėra savitiksliai. Kaip Sąjūdis galiausiai virto Lietuvos nepriklausomybe, taip Maidanas buvo tam tikras dvasios pokytis Ukrainoje, suvienijęs tautą“, - pažymėjo konservatorius.
„Įvairiais laikotarpiais teko lankytis Ukrainoje per pastaruosius metus ir mačiau pasikeitimus ne tik Kijeve, bet ir šalies rytuose, pietuose. Galima sakyti, kad Maidanas sukūrė Ukrainos tautą. Sunku buvo tokius rezultatus nuspėti, kai viskas prasidėjo nuo tūkstančio, kelių tūkstančių studentų judėjimo“, - pasakojo M.Adomėnas.
Paklaustas apie Euromaidano pasekmes Lietuvoje, M.Adomėnas buvo atsargus. „Tam tikroje sferoje išties pažadino. Sociologiškai šis pokytis nebūtų didelis, bet žmonės pradėjo suprasti, kad istoriją dar nesibaigė, kad ji yra kuriama kiekvieną dieną. Maidanas buvo to istorijos kūrimo simbolis“, - sakė jis.
Revoliucija kartais nebūna pastebima
„Net ir Maidano metu Kijeve buvo sunku suprasti, kad vyksta tokio masto revoliucija. Paėjęs 300 metrų patekdavai į gatves, kuriose vyko pilnavertis gyvenimas, žmonės vaikščiojo lyg niekur nieko. Revoliucija vyko, o jos nesimatė. Panašiai ir Lietuvoje. Revoliucija kai kurių galvose įvyko, tačiau ji nėra tokia pastebima“, - dėstė aktyvus Euromaidano rėmėjas.
Vakarus, pasak M.Adomėno, pažadino ne tiek patys įvykiai Maidano aikštėje, kiek vėliau iš jų išsirutuliojusi pasekmių grandinė. „Agresija Kryme, Rytų Ukrainoje, Malaizijos lėktuvo numušimas - štai kas iš tiesų pakeitė Vakarų supratimą. Imta suprasti, kokį vaidmenį vaidina Rusija. Į Maidaną daugelis žvelgė atsargiai. Buvo ir Oranžinė revoliucija, ir kitų judėjimų, kurie baigdavosi be didesnių pokyčių. Šią situaciją išjudino prasidėjęs karas“, - teigė M.Adomėnas, pabrėždamas, kad lietuviui ir vakariečiui reikšmingi gali atrodyti visai skirtingo dalykai.
„Jei paklaustume vidutinio lietuvio, kur buvo jo suvokimo lūžio taškas, jis greičiausiai nurodytų gatvės mūšius Kijeve, kai buvo naudojama jėga prieš beginklius protestuotojus. Vakariečiui tai būtų žemėlapio perbraižymas. Šie suvokimo skirtumai apibrėžia ir skirtumus tarp Rytų ir Vakarų Europos. Mes Maidane atpažinome savo laisvės troškimą, savo revoliucijas, o Vakarai pasikeitimus pamatė tada, kai jie ėmė priminti 1939 metus, kai Hitleris ėmė perbraižyti Europos žemėlapį“, - svarstė Seimo narys.
Maidane buvo įvairiausių sluoksnių žmonės, norėję Europos
Seimo narys, Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas pripažino, jog Maidanas iš esmės pakeitė Ukrainos istorijos tėkmę. „Maidanas, kaip ir po jo sekę įvykiai, pakeitė tiek Ukrainos poziciją, tiek privertė konsoliduotis Europos Sąjungą ir NATO“, - teigė jis, pabrėždamas, kad Maidanu niekas nesibaigė.
„Ukrainoje vis dar sprendžiami labai rimti klausimai. Po metų galima pasakyti, kad aiški pasirinkta kryptis, bet kokie bus rezultatai nežino niekas. ES jau ištiesė pagalbos ranką, prasidėjo konkrečių reformų laikas“, - pridūrė G.Kirkilas.
Seimo narys prisiminė pakilias ir viltingas nuotaikas, kurios lydėjo dažnai sunkią padėtį Maidane. „Daugelis akcentuoja, jog Maidane buvo jaunimas, studentai, neatkreipdami dėmesio į tai, kad ten buvo įvairiausių sluoksnių žmonės nuo jaunuolių iki pensininkų, nuo bedarbių iki verslo žmonių. Visi norėjo Europos, naujo gyvenimo, mažiau korupcijos ir neteisybės“, - prisiminimais dalinosi politikas.
„Suprantama, kad dabar yra nusivylusių, manančių, kad Maidanas nepasiekė bisų savo tikslų. Bet jau tuo metu dauguma suprato, kad bus sudėtinga, kad daug kas priklausys nuo naujos valdžios veiksmų ir pasikeitimams reikės laiko. Pasiryžimas Maidane buvo viskam. Nežinia, ar buvo tikimasi, kad prasidės štai toks karas, bet žmonės buvo pasirengę eiti iki galo“, - pasakojo G.Kirkilas.
