2008 metais išleista knyga „Naujas šaltasis karas“ puikiai apibūdino tą informacinio karo būklę, į kurią daugelis Rusijos kaimynių ir net Vakarų valstybių yra patekę dabar. Skaldoma ir vis labiau į karinius veiksmus veliama Ukraina seniai tapusi rusiškos propagandos taikiniu.
Kremliui pavaldžios Rusijos televizijos, radijo stotys, laikraščiai ir interneto portalai jau seniai kuria „naujo rusiško pasaulio“ vaizdinį. Anglų kalba transliuojančio kanalo „Russia Today“ reklamas galima pamatyti ne tik Maskvoje, bet ir Vašingtone ar Niujorke.
O Vakarai dar tik mokosi žaidimo taisyklių. Žengtas pirmasis mažas žingsnis siekiant sukurti pusiausvyrą rusakalbėje informacinėje erdvėje. „Amerikos balsas“ („Voice of America“) ir Laisvosios Europos radijas („Radio Free Europe“) pradėjo transliuoti 30 minučių žinių programą rusų kalba.
„Amerikos balso“ atstovai pripažįsta, kad ši naujienų laida, skirta posovietinių valstybių rusakalbei auditorijai, – tik lašas informacijos jūroje. Kad būtų galima sukurti 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę transliuojantį naujienų kanalą rusų kalba, reikia kur kas didesnio finansavimo.
Kad Vakarai pralaimi propagandos karą prieš Rusiją, jau pripažįsta ne tik įžvalgesni analitikai, bet ir JAV valstybės departamentas. Regis, jog informacinis karas Rusijoje, kur vyrauja V.Putino doktrina, jau praloštas, dabar jis persikelia į pasaulinį lygį, kur kyla daug rimtesnių iššūkių.
Nuo Stalino iki Putino
„Amerikos balso“ radijas buvo vienas JAV pagrindinių ginklų Šaltojo karo metais.
1947-aisiais sovietų okupuotose teritorijose jis pradėjo transliuoti programas ir rusų kalba, kad „atsakytų į sovietų propagandos ir skleidžiamo melo žalą amerikiečių politiniams lyderiams ir jų politikai“.
1949 metais Sovietų Sąjunga metė dideles pastangas siekdama stabdyti „vakarietišką propagandą“, blokuodama „Amerikos balso“ transliacijas. Nenuostabu, kad komunistinėse ar autoritarinio režimo valstybėse šios žiniasklaidos organizacijos veikla iki šiol tapatinama su JAV užsienio politika.
Kubos lyderis Fidelis Castro ilgą laiką skundėsi, jog „Amerikos balso“ transliacijos pažeidžia jo šalies suverenumą. Paskleistos sąmokslo teorijos, jog amerikiečių laidas specialiai bandoma transliuoti tuo pačiu dažniu kaip ir valstybinės Havanos radijo stoties, taip trukdant Kubos vyriausybei pateikti savo informaciją.
Nepaisant kaltinimų propaganda, „Amerikos balsas“ išlaikė „dviejų šaltinių“ taisyklę. „Organizacijos vidaus politika reikalauja aptariant bet kurią temą rasti bent du skirtingus šaltinius arba korespondentui pačiam būti konkretaus fakto ar įvykio liudininku“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo buvęs radijo darbuotas Alanas Heilas.
Vis dėlto, skirtingai nei statiška ir nerangi sovietinės Stalino imperijos propaganda, naujasis Kremliaus iššūkis Vakarams plačiai aprėpia, yra profesionaliai sukonstruotas ir paveikus.
„Rusijos žiniasklaida gauna milžiniškų lėšų siekdama ginti dabartinę užsienio politiką“, – teigė „Amerikos balso“ darbuotojas Alenas Mlatisuma.
Kova su propagandos meistrais
Pusvalandį trunkanti naujienų laida „Dabartinis laikas“ – pirmasis atsakas Rusijos propagandos meistrams.
Programa, kuri transliuojama iš studijų Prahoje ir Vašingtone, turėtų sukurti alternatyvą Kremliaus prižiūrimoms naujienų laidoms.
„Su šia laida Jungtinių Amerikos Valstijų tarptautinė žiniasklaida bando duoti atkirtį neįtikėtinai ciniškai ir negailestingai žiniasklaidos kampanijai, kurstančiai smurtą Ukrainoje ir kitose buvusios Sovietų Sąjungos valstybėse“, – pažymėjo Jeffas Shellas, vienas iš JAV Transliuotojų tarybos narių.
„Ši naujienų laida (rusakalbiams) pateiks patikrintą informaciją. Faktus, o ne melą“, – patikino jis.
Kol kas „Dabartinio laiko“ programa pasiekia rusakalbius Latvijoje, Lietuvoje, Moldovoje, Gruzijoje ir Ukrainoje, tačiau planuojama ją plėsti ir kelti aukštesnius tikslus.
„Kol kas tai tiktai bandomasis projektas. Žiūrėsime, kaip seksis, ir bandysime tobulėti su kiekviena nauja laida“, – kalbėjo už projekto interneto variantą atsakingas A.Mlatisuma, kuriam teko dirbti Bosnijoje ir Juodkalnijoje.
Atrodo, kad JAV vis labiau ima suprasti grėsmes, kurias kai kuriose posovietinėse šalyse kelia Rusijos žiniasklaidos priemonių dominavimas.
Skiriamas vis didesnis finansavimas ir ieškoma formų, kuriomis būtų galima kurti vakarietišką poziciją pateikiančias programas.
„Sudėtinga, nes žengiame į rinką, kuri jau senokai buvo agresyviai atakuojama rusiškos propagandos. Tikimės, kad prie mūsų projekto populiarėjimo prisidės žiūrovų pritraukimas per socialinius tinklus, vietinių transliuotojų pagalba“, – pabrėžė A.Mlatisuma ir pridūrė, kad toks projektas buvo būtinas.
Nesupranta Rusijos grėsmės
Tiek patys programos kūrėjai, tiek kai kurie amerikiečių politikai pripažįsta, kad atsakas į Rusijos informacijos laviną kaimyninėse valstybėse yra pavėluotas. Amerikiečiai skeptiškai žiūri į „Russia Today“ televizijos kanalo veiklą, bet pripažįsta, kad ji veikia agresyviai ir profesionaliai.
„Daugelis amerikiečių žurnalistų puikiai išmano Vašingtono koridorius, tačiau sutrinka susidūrę su Rytų Europos politikos specifika. Jie bando išlikti objektyvūs ir lygiagrečiai pateikti abiejų pusių versijas, o tai dar labiau didina susipainiojimą išgalvotuose ir tikruose faktuose“, – aiškino žurnalo „Forbes“ autorius Gregas Satellas.
Į tokius Rusijos propagandos spąstus įkliūva net ir prestižinių žurnalistikos premijų laureatai.
Štai Pulitzerio premijos laureatas „The Washington Post“ žurnalistas Eugene’as Robinsonas perspėjo amerikiečius atsargiai palaikyti naujosios Ukrainos vyriausybės veiksmus.
„Robinsonas remiasi viena partijos „Svoboda“ lyderio Oleho Tiahnyboko citata, kurioje šis kalba apie „maskvietišką žydų mafiją“. Kaip ir visoje rusų propagandoje, čia yra dalis tiesos. Bet jis neatsižvelgia į kontekstą“, – aiškino G.Satellas.
Pasak jo, amerikiečių žurnalistai, rašydami apie Ukrainos įvykius, dažnai ieško informacijos tiek ukrainiečių, tiek rusiškame informacijos lauke, užmerkdami akis prieš galimą Kremliaus įtaką ir faktų iškraipymą. „Įdomu, ką ponas Robinsonas pasakytų, jei V.Putinas pradėtų aiškinti apie rusakalbių teises Braiton Biče?“ – ironizavo jis.
Juokingas ar pavojingas?
Vienas labiausiai atpažįstamų rusiškos propagandos veidų – Dmitrijus Kiseliovas.
60 metų „žurnalistas“, prieš kelis dešimtmečius demonstravęs liberalias pažiūras, į valdžią žengus V.Putinui tapo aršiausiu Vakarų kritiku, kurio vedamos laidos dažnai peržengia bet kokias objektyvumo ribas.
„Mūsų atlikti tyrimai rodo, kad daugelis rusų supranta, jog D.Kiseliovo laidose aptariamos temos nėra patikima informacija, tačiau ji pateikiama tokiame spalvingame kontekste, kad nepalieka abejingų“, – pasakojo Tarptautinio demokratijos studijų forumo narys daktaras Robertas Orttungas.
„Geriausiai D.Kiseliovo laidas žiūrinti auditorija reaguoja į temas, susijusias su Antruoju pasauliniu karu ar istorinės Rusijos galios simboliais. Jis dažnai renkasi paraleles, kuriomis bando pateisinti ar pagrįsti naująją Rusijos užsienio politiką. Užmetama meškerė, o žmonės ima domėtis tais faktais, padaugėja užklausų paieškos sistemose“, – aiškino R.Orttungas.
Būtent D.Kiseliovui buvo patikėta pradėti skleisti gandus apie Ukrainos valdžią perėmusius fašistus, diskredituoti JAV užsienio politiką bei atakuoti vakarietiškas vertybes. Laidoje „Savaitės naujienos“ („Vesti nedeli“) dažnai skamba mintys, vėliau perteikiamos oficialiuose pareiškimuose.
„Daugelis linkę pašiepti D.Kiseliovą ir jo laidų stilistiką, tačiau nereikia atmesti to, jog jis imasi skausmingų klausimų ir interpretuoja juos taip, kad paveiktų nacionalistinius paprastų rusų jausmus.
Vakarų bėda, kad jie neranda tinkamos atsako formos šiai retorikai“, – sakė R.Orttungas.
Siūlys rusišką variantą
Nenuostabu, kad būtent D.Kiseliovas tapo šią savaitę pradėjusios veikti Rusijos žiniasklaidos kompanijos „Sputnik“ vadovu ir veidu. „Mes nesiūlysime kitoms pasaulio valstybėms priimti rusiškų gyvenimo taisyklių. Mūsų požiūris grindžiamas tarptautine teise“, – projekto pristatyme kalbėjo D.Kiseliovas.
Nei Rusijos valdžia, nei naujojo projekto atstovai nėra nusiteikę kalbėti apie lėšas, kuriomis disponuos „Sputnik“, tačiau ambicijos kalba pačios.
Daugiau nei 30 kalbų transliuojamos radijo programos ir interneto turinys, 130 miestų 34 valstybėse ir „dvipolio pasaulio“ koncepcija.
„Šis projektas skirtas žmonėms, kuriems nusibodo agresyvi propaganda, teigianti vienpusišką pasaulio vaizdinį.
Matome, kad yra didelė alternatyvaus reiškinių, įvykių aiškinimo paklausa, ir mes taikome būtent į šią auditoriją“, – sakė „Sputnik“ atstovai.
Vašingtonas, Berlynas, Londonas, Paryžius, Stambulas, Pekinas ir, aišku, beveik visi buvusios sovietinės erdvės miestai – tokia bus naujojo Kremliaus žiniasklaidos produkto geografija. Akivaizdu, kad tai atsakas į „Amerikos balso“ pastangas pasiekti rusakalbių auditoriją.
„Sputnik“ kūrėjai, išdidžiai pristatydami savo projektą, aiškina, kad tai ne Rusijos, o alternatyvios tiesos produktas.
„Mes gerbsime visas kultūras, istorijas ir tradicijas“, – skelbia tinklalapis, kurio turinys jau pripildytas prorusiškos informacijos bei išskirtinio dėmesio V.Putinui, kaip vienam svarbiausių pasaulio lyderių.
Žadina imperijos ilgesį
Paradoksalu, tačiau projektas „Sputnik“ taip pat kyla iš Šaltojo karo laikus menančio Maskvos radijo projekto.
Sovietų Sąjungos propagandą transliavęs radijas išgyveno visus Rusijos politikos pokyčius, kol 2013 metais V.Putino potvarkiu buvo likviduotas.
Tiesa, pats radijas nepranyko. Jis tapo naujienų agentūros „RIA novosti“ dalimi, o po Kremliaus pradėtų pertvarkų – tarptautinės naujienų agentūros „Rusija šiandien“ („Rosija segodnia“) dalimi. Būtent dėl tokios pasikeitimų grandinės buvusi komunistinė platforma tapo žiniasklaidos organizacija „Sputnik“.
„Sputnik“ prisijungs prie „Russia Today“ ir skleis Kremliaus valdžios geopolitikos vertinimus.
Tai, kad tokie projektai sėkmingai veikia buvusių komunistinės imperijos ir jos satelitų gyventojus, patvirtina ir Kubos žurnalistų pasakojimai apie Ukrainos krizės vaizdavimą šioje šalyje.
„Labai nustebau, kai pamačiau, kad Kubos gyventojai supratimą apie užsienio politiką kuria būtent iš Rusijos ir Irano televizijų pateikiamo vaizdo.
Ilgesys, kurį kubiečiai puoselėja sovietų laikams, palaikomas Rusijos žiniasklaidos priemonių“, – kalbėjo iš Kubos kilusi „El Nuevo Herald“ žurnalistė Nora Gamez Torres.
Apie Rusijos bandymus atkurti buvusios imperijos ribas ne tik teritorijų, bet ir informacinės įtakos požiūriu kalbėjo ir JAV senatorius Johnas McCainas.
„Aš neapsimetinėsiu, kad galiu patekti į pono Putino galvą ir suprasti jo mintis, bet regiu Rusijos imperijos ir jos galios ilgesį“, – sakė jis komentuodamas Maskvos įtaką įvykiams Sirijoje.
Taikinys – Baltijos šalys
„Rusija taikosi į Baltijos šalis, kad diskredituotų NATO“, – „The Wall Street Journal“ žurnale rašė politikos apžvalgininkas Edwardas Lucasas.
Lygiagrečiai saugumo iššūkiams Rusija siunčia vis aiškesnius ženklus ir informacinėje erdvėje, perkeldama kovą į tarptautinį lygį.
„Mes matome, kad aktyviausiai rusų propaganda veikia būtent buvusiose sovietinio bloko šalyse. Mūsų tikslas nėra atsakyti į propagandą. Siekiame sukurti alternatyvą, kad rusakalbiai tų šalių gyventojai geriau suprastų Vakarų požiūrį“, – apie „Dabartinio laiko“ projektą kalbėjo A.Mlatisuma.
Latvijos ir Estijos žurnalistai jau seniai kalba apie du atskirus informacinius laukus, kuriuose gyvena latviai, estai ir rusakalbiai šių valstybių gyventojai. Rusija jau įrodė, kad moka sėkmingai veikti jų mąstymą, formuoti bendras idėjas ir kelti neramumus kaimyninėse valstybėse.
Šią praktiką projekto „Sputnik“ pavidalu bus bandoma perkelti ir už posovietinių valstybių ribų, gaivinant ne Šaltojo karo įtampą, bet „alternatyvios tiesos“ bei Rytų ir Vakarų priešpriešos sentimentus.
Regis, JAV jau pradeda suprasti naujas žaidimo, į kurį jas velia Kremlius, taisykles.
„Daugelis mano, kad Kremlius veikia desperatiškai, tačiau lėšos, kurios metamos į nuomonės formavimą ir savitos informacinės erdvės kūrimą, rodo, jog veikiama planingai. Problema, kad Vašingtone tai suprantama tik dabar, gerokai vėluojant ir sunkiai persiorientuojant“, – sakė A.Mlatisuma.
Tos pačios auditorijos, tos pačios technologijos ir „dviejų tiesų“ priešprieša. Šaltojo karo grimasos informacinėje erdvėje darosi vis ryškesnės.
Akivaizdu, kad Rusija kol kas diktuoja savo taisykles ir skuba veržtis į priekį, kol Vakarai ieško būdų atsakyti į propagandos iššūkius.
„Kremlius atrado Vakarų silpnąją vietą ir puikiai ja naudojasi. Norėčiau būti optimistas, bet nežinau, ar dedama pakankamai pastangų, kad Vakarų pasaulio vertybės būtų ginamos ir aiškiai parodomas Kremliaus žiniasklaidos melas“, – asmeniniame pokalbyje neslėpė Tarptautinio demokratijos studijų forumo vadovas, rusiškos propagandos tyrimams daug laiko skyręs Christopheris Walkeris.
Kremliaus žiniasklaida kurpia faktus
Interneto portalas „The Voice of Russia“ apkaltino Ukrainos nacionalistus nužudžius du kunigus. Vėlesnis tyrimas parodė, kad dvasininkai buvo nužudyti prorusiškų kovotojų dėl pagalbos Ukrainos antiteroristinei operacijai.
Rusijos ITAR-TASS ir „Russia Today“ skelbė, kad NATO patvirtino Ukrainos kariuomenės balistinių raketų naudojimo Rytų Ukrainoje faktą. NATO atstovai ir Ukrainos užsienio reikalų ministerija paneigė bet kokius pranešimus šiuo klausimu.
„Russia Today“, naudodamasi „New Straits Times“ šaltiniu, paskelbė, kad Malaizijos oro linijų keleivinį lėktuvą numušė Ukrainos naikintuvas Su-25. Tokio pranešimo autorius R.Parry buvo pristatytas kaip „Associated Press“ reporteris, nors iš tiesų buvo tinklaraštininkas ir vėliau išsigynė savo, kaip šaltinio, vaidmens.
Tikra Rusijos žiniasklaidos žvaigžde tapusi JAV valstybės departamento tarnautoja J.Psaki, pasak televizijos TVI, turėjo gauti 500 tūkstančių dolerių išmoką iš JAV valstybės departamento, kad „tobulintų retorinius gebėjimus“. Tiesa ta, kad tai buvo Komunikacijos su Kongresu programa.
Daugelis Rusijos žiniasklaidos priemonių buvo paskelbusios žinią, kad 438 Ukrainos kariai dezertyravo ir pasiprašė politinio prieglobsčio Rusijoje. Tikroji tiesa buvo ta, kad jie pasinaudojo sukurtu humanitariniu koridoriumi ir grįžo į Ukrainą.
„Russia Today“ apkaltino JAV Fort Detriko biologinių tyrimų centrą dėl pastarojo Ebolos viruso protrūkio. Reportaže teigiama, kad šiame centre kartu su farmacijos korporacijomis buvo kuriamas stambus verslo planas.
