Ispanijoje, kur siaučia korupcija, ant bangos kyla politikus kritikuojanti partija „Podemos“ (liet. k. – „Galime“). Partijos lyderis – šiuo metu vienas populiariausių žmonių Ispanijoje Pablo Iglesias – Madrido universiteto politologijos profesorius ir televizijos kanalo „Sexta“ laidų vedėjas.
Kas ji tokia, ta „Podemos“, kovą įsikūrusi ir jau gegužę 7,9 proc., tai yra milijoną, balsų rinkimuose į Europos Parlamentą surinkusi ir 5 deputatų vietas gavusi politinė partija? Populistai? Ispanijos išsigelbėjimas ar pražūtis?
Kad ir kaip vertintum, vis daugiau ispanų tiki „Podemos“ pažadais. Dar neseniai negirdėti veikėjai per kitus rinkimus gali aplenkti dvi didžiausias Ispanijos politines jėgas: Liaudies (PP) ir Socialistų (PSOE) partijas.
Vienija pasipiktinusiuosius
„Podemos“ praėjusį sausį atsirado kaip socialinis judėjimas, tęsiantis prieš 3 metus „pasipiktinusiųjų“ (ispanų k. – „indignados“) protestus Ispanijos didmiesčiuose.
Kovo mėnesį judėjimas jau tapo politine partija, o jos vairą perėmė populiarusis P.Iglesias.
Tiesa ta, jog pasipiktinusių ispanų per pastaruosius trejus metus padaugėjo tiek, jog dabar ne vien kairiųjų pažiūrų studentai ir hipiai, bet ir dalis kairiesiems nesimpatizavusių ar šiaip politika nesidomėjusių ispanų yra pasipiktinę.
Pensininkai, mažamečių vaikų tėvai, studentai, bedarbiai, bankams skolingi ir dėl to namų netekę, politikais ligi šiol tikėję ir jų korupciją smerkiantys, smulkieji verslininkai – pasipiktinusiųjų sąrašas Ispanijoje yra ilgas.
Todėl staigus „Podemos“ ir jų radikalių pasiūlymų iškilimas bei sėkmė – ne vien pačios partijos nuopelnas. Ji tiesiog sugebėjo sutelkti žmonių nepasitenkinimą šalį siaubiančia ekonomine ir korupcijos krize.
Pasiūlymas – sodinti už grotų
„Podemos“ narių kalbos, švelniai tariant, ambicingos ir radikalios.
Ar kalėjime atsidurs žymus katalonų sopranas Montserrat Caballe, kuriai pateikti kaltinimai už mokesčių vengimą?
Gal prie jos prisijungs verslininkas, buvęs futbolo klubo „Barcelona“ direktorius Josepas Lluisas Nunezas i Clemente, apgavęs Mokesčių inspekciją, ir garsi ispanų estrados žvaigždė Isabel Pantoja, susijusi su korupcijos skandalais?
Žinoma. O prie jų turėtų prisidėti ir ilgametis Katalonijos Generaliteto prezidentas Jordi Pujolis i Soley bei visa jo šeima, atsakinga už kapitalo laikymą mokesčių rojuose.
O kad maža nepasirodytų – ir daugybė aukštų Liaudies partijos pareigūnų, tarp jų ir buvęs banko „Bankia“ direktorius bei Liaudies partijos ekonomikos ministras Rodrigo Rato, kaltinami valstybinių pinigų pasisavinimu ir pinigų plovimu.
Kaltinimai korupcija Ispanijoje pastaraisiais mėnesiais buvo masiškai pateikiami miestų merams, stambioms Liaudies ir Socialistų partijų žuvims, bankininkams, verslininkams.
Tokioje korupcijos akivaizdoje, kai Ispanijos gyventojai nebepasitiki niekuo, „Podemos“ siūlymas atsikratyti korumpuotos kastos žmonėms atrodo gundantis.
Sako, kad gali viską
Mintis kaip ir aiški. Žinoma, ir populiari: visi įtariami vagys, pasipiktinusiųjų akimis, turi sėsti už grotų. O ką „Podemos“ siūlo dabartine dviejų partijų politika nusivylusiai Ispanijos visuomenei?
Naujoji partija reikalauja valstybinės skolos pertvarkymo, žada pensijas šešiasdešimtmečiams, nori atsikratyti politinės kastos ir prisiekia aršiai kovoti su korupcija.
„Podemos“ siūlo sutrumpinti darbo savaitę iki 35 valandų, įteisinti imigraciją ir garantuoti elektros energijos tiekimą visiems Ispanijos gyventojams (net ir tiems, kurie už ją negali susimokėti).
„Mes pavargome nuo politikos ir turime iš naujo ją sukurti. Štai kas yra „Podemos“, – aiškina P.Iglesias.
„Mes norime valstybiniam gyvenimui sugrąžinti moralę, demokratizuoti galią ir grąžinti laimę“, – skelbia Juanas Carlosas Monedero, vienas partijos įkūrėjų.
„Taip, tai įmanoma“ (ispanų k. – „si se puede“) – tai vienas pagrindinių „Podemos“ sekėjų šūkių. Valia – liaudžiai, ne rūmams.
„Podemos“ dievagojasi nesanti nei kairioji, nei dešinioji. Pasak jos, kovojant su dabartine politine oligarchija ji atstovauja paprastiems piliečiams, kitaip sakant, gatvės žmonėms.
Komunistinė lyderio praeitis
Tokie „Podemos“ pareiškimai politikos apžvalgininkams galėtų sukelti šypseną – tipiškos kairiųjų populistų kalbos siekiant valdžios be jokių konkrečių pasiūlymų. Bet nei „Podemos“ populiarumas, nei retorika stebinti neturėtų. Pirmiausia dėl lyderio.
Akademinė P.Iglesio praeitis tarp Ispanijos intelektualų skatina „Podemos“ šlovę vadinti universiteto kerštu.
Švietimas Ispanijoje pastaraisiais metais patyrė nemažai smūgių, „Podemos“ kaltina vyriausybę ketinimu jį privatizuoti. Valstybinė aukštos kokybės švietimo sistema – dar vienas jų programos punktas. Tad partijos kilimas kartu yra ir kerštas.
Be to, „Podemos“ lyderio P.Iglesio praeitis – komunistinė, o pirmoji kelionė po Europos Parlamento rinkimų neatsitiktinai buvo į Graikiją.
Ten P.Iglesias ir kiti „Podemos“ europarlamentarai susitiko su savo bendražygiais graikais – radikaliais kairiaisiais „Syriza“ nariais. Šios dvi partijos sutarė Europos Parlamente kartu kovoti už Pietų Europos teises.
Ispanijos liaudies partijos atstovai Europos Parlamente pasakojo, jog P.Iglesias yra labai simpatiškas ir protingas, tačiau jį vadina Nicolae Ceausescu anūku.
„Nes tokia kairiųjų politika, kurią skelbia P.Iglesias, užgeso sugriuvus Berlyno sienai“, – sako Liaudies partijos atstovas Europos Parlamente Estebanas Gonzálezas Ponsas.
„Atrodo, jog ispanai yra pasiruošę balsuoti už bet ką, o tas „bet kas“ yra „Podemos“, – rašo dešiniųjų pažiūrų Ispanijos dienraščiai.
„Podemos“ priešininkės klasikinės Ispanijos galingosios partijos – liaudininkai ir net socialistai – mano, jog sparčiai populiarėjanti naujoji P.Iglesias partija tiesiog pavojinga Ispanijai.
„Podemos“ – tai radikali kairė“, „Jie pasisako prieš sistemą ir yra populistai“, „Tie, kuriems pavyzdys yra Hugo Chávezas, negali būti ateities alternatyva mūsų šaliai“, „Podemos“ ekonominis modelis gali atvesti šalį prie bedugnės“ – griežtos kritikos P.Iglesio partijai negaili dešiniųjų pažiūrų politikos ekspertai. Ispanijos socialistų partija, kurios nuostabai, „Podemos“ per labai trumpą laiką tapo pagrindiniu priešininku, tvirtina, jog „socialistai niekada nesivienys su populistais“, – taip į žurnalistų klausimus apie galimą koaliciją su naująja partija atsako socialistų lyderis Pedro Sánchezas.
Vis dėlto, nepaisant visos kritikos, tenka pripažinti, kad P.Iglesias ir jo sąjungininkai – tai dabartinės Ispanijos politinės sistemos krizės padarinys. „Sutinku, jog „Podemos“ triumfas yra mūsų nesėkmė“, – prisipažino socialistų lyderis P.Sánchezas.
Žavisi ir H.Chávezu
Populistai ir čavistai – tokius du pagrindinius kaltinimus tenka atremti „Podemos“. Ir išties P.Iglesias neslepia simpatijos buvusiam Venesuelos prezdentui H.Chávezui ir palaiko glaudžius ryšius su Venesuela. Tačiau „Podemos“ lyderis tvirtina, kad jis „jokiais būdais nenori pritaikyti čavizmo modelio Ispanijoje“.
„Sakoma, kad populistais vadinami tie, kurie liaudžiai prižada neįmanomų dalykų žinodami, jog neįmanomi. Mūsų pažadai nėra tušti ir stengsimės, kad jie būtų įgyvendinami“, – sako P.Iglesias.
Beje, paradoksalu, jog silpnoji „Podemos“ vieta, bet kartu ir partijos stiprybė – jos lyderis. Kol kas niekam nepavyko užgožti P.Iglesio žavesio, visi kiti nariai tarsi yra šešėlyje.
Juk vos tik sukurta partija jau dalyvavo rinkimuose į Europos Parlamentą be logotipo – ant rinkimų biuletenio „Podemos“ atstovavo P.Iglesio veidas.
„Žmonės balsavo už tą vaikinuką su uodegyte“, – iš „Podemos“ tuomet juokėsi priešininkai. Tiesa, dabar P.Iglesias priešininkams jau nebejuokingas. Ispanijos politinės ateities anonsas įvyks šią gegužę, kai ispanai rinks valdžią į miestų savivaldybes. Tada populistai ir čavizmu kaltinama partija įrodys, ką iš tikrųjų gali.
