Vokietijos kariuomenė – milžinas molinėmis kojomis. Vietoj kovų mūšio lauke ji kovoja su techniniais gedimais. Didelė bundesvero – taip vadinama Vokietijos kariuomenė – įrangos dalis yra netinkama naudoti, nuolat remontuojama, patiria gedimų, rašo „Lietuvos ryto“ priedas „Rytai-Vakarai“.
Vokietija nori stiprinti savo vaidmenį tarptautinėje arenoje, tačiau jos partneriai tikisi ne žodžių, o darbų. Pavyzdžiui, karinės paramos. Būtent ginkluotės prasme šalis šiuo metu mažai ką turi pasiūlyti savo partneriams.
Todėl net valdžiai Berlyne prieš porą dienų teko pripažinti, kad dėl to Vokietija nėra pasirengusi tinkamai vykdyti savo įsipareigojimų NATO.
Lėktuvai įstrigo Bulgarijoje
Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen, perėmusi šį postą praėjusių metų gruodį, žada daug. Ir greitai.
10 tūkst. kurdų, kovojančių su džihadistais Šiaurės Irake, lengviau atsipūtė išgirdę, kad gaus vokiškų ginklų ir amunicijos už 70 milijonų eurų. Tačiau ginklus ir amuniciją iš Leipcigo į Bagdadą turėjęs gabenti krovininis lėktuvas buvo sugedęs, teko laukti, kol kitu lėktuvu bus atgabenta atsarginių detalių, ir krovinys gerokai pavėlavo.
Kurdus turėję apmokyti septyni Vokietijos karininkai įstrigo Bulgarijoje – taip pat dėl lėktuvo gedimo. Karininkams nesisekė nuo pat kelionės pradžios: dėl lėktuvo „C-160 Transall“ gedimo jie vėlavo pakilti iš Hono karinio oro uosto (Šlėzvigo-Holšteino žemė).
Gynybos ministrė U.von der Leyen vėlavimo nekomentavo, tačiau pripažino, kad buvo problemų dėl karinio oro transporto.
Lyg to būtų negana, vėliau paaiškėjo, kad dalis kurdams turėjusių atitekti ginklų buvo per klaidą išmesti ne toje vietoje – islamistai prieš kameras džiūgavo gavę naujausių vokiškų granatų siuntinį.
Ligonių nėra kuo gabenti
Kitas U.von der Leyen pažadas turėjo nuraminti kovojančius su mirtinais virusais. Nenuramino.
Jeigu, neduok Dieve, vokiečiai Afrikoje ar kitoje pasaulio šalyje užsikrėstų Ebolos virusu, armijos kolegos juos iš karto išgabentų iš pavojaus zonos ir grąžintų į Vokietiją, kur jiems būtų suteikta medicinos pagalba.
Taip prieš porą savaičių pažadėjo ministrė, tikėdamasi sulaukti naujų savanorių.
Vos pažadėjus, ministrei teko atsiimti savo žodžius. Pasirodo, tokiu atveju nebūtų kuo skristi.
„Ministerija savo žinioje neturi transporto priemonių, kurios būtų tinkamos gabenti Ebolos virusu užkrėstus pacientus“, – pranešime Bundestagui pripažino Gynybos ministerijos valstybės sekretorius Markus Grubelis.
Trūkumus narsto žiniasklaida
Nors ministrė viešai tikina, jog Vokietijos kariuomenė „itin pajėgi“, ekspertai tvirtina, kad dėl automobilių, sraigtasparnių ir lėktuvų gedimų jos pajėgumai gerokai riboti – daug labiau, negu iki šiol manyta.
Vokietijos karinių pajėgų pagrindinis inspektorius generolas Volkeris Wiekeris prieš keletą savaičių informavo Vokietijos parlamento Gynybos komisijos narius apie nerimą keliančią situaciją karinėse pajėgose.
Susitikimas buvo uždaras, tačiau jame pateikta informacija pasiekė žiniasklaidą: apie trūkumus išsamiai rašė „Bild“, „Passauer Neue Presse“ ir „Suddeutsche Zeitung“. Skaičiai pašiurpino.
Dar prieš kelis dešimtmečius Vokietija buvo itin gerai apginkluota ir pasiruošusi atremti sovietų smūgį iš Rytų – vokiečiai turėjo tūkstančius tankų, šarvuočių, orlaivių bei karių. Šaltasis karas baigėsi, o karinės pajėgos sumenko iki seniai matyto lygio.
Taip, sovietų grėsmės neliko, tad karinius pajėgumus mažinti atrodė logiška. Suprantama ir tai, kad Vokietija pardavinėjo karinę techniką į kairę ir dešinę – dalis, beje, teko ir Lietuvai. Tačiau nesuprantama, tiesiog nesuvokiama, kad tokio dydžio turtinga valstybė pasiliko minimalų kiekį karinių pajėgumų, bet net ir to nesugeba deramai išlaikyti.
„Suddeutsche Zeitung“ duomenimis, iš 180 naujausių šarvuočių „Boxer“, kuriuos turi sausumos pajėgos, naudoti tinkami tik 70. Kiti 110 yra taisomi, bet jiems trūksta atsarginių dalių.
Ne ką geresnė situacija ir karinėse oro pajėgose. Leidinys „Bild“ tvirtina, kad kadaise siaubą visai Europai kėlusios „Luftwaffe“ šiuo metu gali pasikliauti vos 42 iš 109 naikintuvų „Eurofighter“ ir 38 iš 89 „Tornado“.
Teoriškai „popieriuje“ Vokietija turi tris dešimtis kovinių šturmo sraigtasparnių „Tiger“, bet techniškai tvarkingų tėra trečdalis. O iš 33 karinių transporto sraigtasparnių NH-90 skraidyti gali vos aštuoni. Iš 43 senesnių transportinių sraigtasparnių CH-53 į orą pakyla vos 16.
Ir tai ne bet kada – naktimis, esant blogoms oro sąlygoms šie sraigtasparniai neskraido, dėl to, pavyzdžiui, Afganistane kildavo daug problemų, o amerikiečiai negailėjo pašaipų „dieninėms vokiečių oro pajėgoms“.
Minėta transporto lėktuvų bėda atrodo dar pusėtina – kaip praneša „Passauer Neue Presse“, iš 43 lėktuvų „Transall C-160“ be sutrikimų pajėgūs skristi maždaug pusė. Tačiau tokiai valstybei gabenti karius ir krovinius dviejų dešimčių lėktuvų tikrai nepakanka.
Ilgas gedimų sąrašas ir karinėse jūrų pajėgose. Trys iš penkių pakrantes saugančių ir žvalgybinių lėktuvų „P3-Orion“ dėl gedimų negali pakilti.
Dalis kariuomenės laivų stovi uostuose, dalis plaukioja, bet nevisiškai sukomplektuoti, o tai riboja jų galimybes veikti. Iš 43 laivuose dislokuotų karinių sraigtasparnių vos penki yra visiškai tvarkingi – taigi gelbėti žmones arba aptikti povandeninius laivus nėra galimybių.
Oficialiai žiniasklaidai ši informacija nebuvo patvirtinta – prisidengta karine paslaptimi. Tuo metu Gynybos komisijos nariams informacija apie karinių pajėgų situaciją buvo „nemaloni staigmena“.
„Situacija dar prastesnė, negu manėme“, – pripažino Žaliųjų partijos atstovas parlamentaras Tobias Lindneris. Kai kurie kariškiai jį su neslepiama panieka vadina melagiu, mat apie Vokietijos karines pajėgas kamuojančias bėdas ir trūkumus kariai kalbėjo jau ne vienus metus. Bet atsibusta tik dabar.
Tūkstantis puslapių analizės
Kaip į tokius pranešimus reaguoja gynybos ministrė? U.von der Leyen nenusiteikusi atmušinėti kritikos šūvių tuščiais šoviniais. Jos taktika – puolimas. Šiuo atveju – išsami esamos būklės analizė ir ambicingi planai reformuoti bundesverą.
Keturi konsultacinės bendrovės KPMG analitikai prieš porą dienų perdavė žiniasklaidos atstovams didelės apimties pranešimą su skausminga diagnoze.
Daugiau kaip tūkstantis puslapių problemų ir nevykusios vadybos pavyzdžių! Devyni svarbiausi karinio saugumo stiprinimo projektai, kurių nepavyko užbaigti laiku, kurie negailestingai pabrango arba buvo įgyvendinti su trūkumais.
Sudėtinga? Nėra ko stebėtis: bundesvero projektų vertė – net 57 mlrd. eurų. Pasak ministrės, tai tarsi dešimt naujų oro uostų Berlyne – vietoj to vieno, liūdnai pagarsėjusio ir vis dar statomo.
Susitikime su žurnalistais ministrė, rodos, nieko neslėpė.
Skaidrumas – rodiklis, kuriuo matuojama jos sėkmė. Tiesa, apie nevykusių projektų detales žurnalistai tegalėjo sužinoti už uždarų durų – jeigu pažadės tiesiogiai nesusieti jų su ministrės pavarde. Šiaip ar taip – pirmtakų nekompetencijos rezultatas.
Ilgas problemų sąrašas
Ekspertai ministerijai priekaištauja dėl teisinių subtilybių įrangos tiekimo sutartyse. Bėdos, regis, labiau būdingos kokiai trečiojo pasaulio šaliai, o ne pedantiškai ir išsivysčiusiai Vokietijai: jos vyriausybei nepavyksta derybos su karinės pramonės atstovais, ji nesugeba apginti savo pozicijos dėl išlaidų, terminų ir užsakomos įrangos parametrų.
Kritikuojama ir tai, kad ginklavimosi politiką kuruoja daugybė institucijų, kurios išmėtytos po visą šalį, o tai sunkina veiksmų koordinavimą.
Pavyzdžiui, rimtos problemos iki šiol sunkina krovininių lėktuvų A400M gamybą. Gamintojai jau keliskart perkėlė šių orlaivių perdavimo terminus, paskutinis buvo numatytas lapkritį, nors pagal pradinį planą šie milžiniški lėktuvai jau turėjo skraidyti.
Pastabų ekspertai turi ir dėl šarvuočių „Puma“. Jų teigimu, jau pirminiai pageidavimai dėl įrangos nebuvo tiksliai suformuluoti, tokiu būdu apribojant galimybes pamatyti ir atskirti sąjungininkus nuo priešų.
Pasirodo, Gynybos ministerija 4 mlrd. eurų vertės pirkiniams panaudojo standartinę sutartį – lyg užsakinėtų popierines servetėles kareivinių valgyklai. Be to, gamybos sąnaudos projekto metu išaugo net 50 proc.
Sraigtasparniai „Tiger“, kuriuos prieš 30 metų kartu kūrė vokiečių ir prancūzų bendrovės, jau yra pasenę. Kodėl Gynybos ministerijos teisininkai už vėlavimą numatė vos 6 proc. delspinigius, neaišku.
Problemų yra ir dėl priešlėktuvinės gynybos sistemų „Patriot“, o ką jau kalbėti apie skandalingai žlugusį bepiločių orlaivių „Euro Hawk“ projektą – pagamintas vos vienas orlaivis, išleista 600 mln. eurų, tačiau skraidyti negali, nes orlaivis nėra sertifikuotas skraidyti virš civilinių oro erdvės zonų. Problema pasirodė neįveikiama ir visas projektas buvo sustabdytas.
Pritrūko vokiečių karių
Ne ką geresnis vaizdas ir ten, kur vokiečiai ilgą laiką buvo itin vertinami. Vokiečių karys, netgi šauktinis buvo vadinamas pavyzdiniu – gebančiu imtis iniciatyvos, metodiškai bei kūrybiškai spręsti problemas, kautis prieš keleriopai gausesnį priešininką.
Bet po 2010 metų reformos Vokietijos kariuomenėje buvo atsisakyta privalomosios tarnybos, armija sumažėjo nuo 250 tūkst. iki 185 tūkst. karių, 32 dalinių buvo atsisakyta, dar 90-yje sumažinta etatų. Daugelio karių gebėjimai vertinami skeptiškai, bet tenka verstis su tuo, ką turi.
Į kairę ir į dešinę brangiai, o kartais ir ne visai išparduota tiek nauja, tiek senstelėjusi bundesvero karinė technika, prie kurios buvo įpratę kariškiai. Atsisakyta tam tikrų pajėgumų, pavyzdžiui, Vokietija jau dabar turi mažiau tankų nei Lenkija – jai, beje, ir parduodami vokiški tankai „Leopard II“, o laivynas sumenks iki seniai nematyto lygio.
Biudžeto didinti nežada
U.von der Leyen prašo kritikų kantrybės. Dar daugiau laiko reikės naujoms reformoms ir klaidoms ištaisyti. Tik kaip visa tai suspėti, jei dar tenka kovoti ir dėl biudžeto lėšų?
Šiais metais Vokietijos vyriausybė sumažino biudžetą ginkluotei 400 milijonų eurų – dabar jis siekia 32,8 mlrd. eurų. Kitais metais jis greičiausiai sumažės iki 32,1 mlrd. eurų.
NATO sąraše Vokietija pagal išlaidas, skirtas gynybai, 14-oje vietoje. Šiuo metu Vokietija išleidžia gynybai 1,29 proc. BVP – gerokai mažiau, negu Aljanso numatyti 2 proc.
Vis dėlto kilęs triukšmas bei kalbos apie „pasiektą dugną“ gali reikšti, kad laikas reformuoti kariuomenę Vokietijoje palankus.
Tiesa, kol kas neatrodo, kad šalies kursas šia prasme radikaliai keisis. Mat Vokietijos kanclerė Angela Merkel pasiryžusi pradėti artėjančią rinkimų kampaniją gera naujiena apie subalansuotą šalies biudžetą. O tai reiškia, kad kariškiams ir toliau teks apsišarvuoti kantrybe ir laukti, kol kas nors išskirs pinigų gendančiai technikai bei atsarginėms detalėms.
O ar užteks kantrybės Vokietijos partneriams, tokiems kaip Baltijos šalys ir Lenkija, kurie tikisi, kad bus vykdomi įsipareigojimai?
NATO sutarties penktajame straipsnyje teigiama, kad vienos NATO narės užpuolimas yra išpuolis prieš visą Aljansą. Tai yra kolektyvinės gynybos esmė. Bet vokiečiai net ir norėdami padėti gali tik skėstelėti rankomis ir ištarti vokiškos kokybės mitą griaunančius žodžius: „Atleiskite, mūsų technika sugedo, kitos neturime, neatvyksime.“
Didelių problemų turi ir švedai
Sutapimas ar laiku surengta provokacija? Tokie įtarimai kilo kaimyninėje Švedijoje, kuri po savaitę trukusių tariamo povandeninio laivo paieškų vandenyse netoli Stokholmo nutraukė karinę operaciją.
Didžiausia nuo Šaltojo karo laikų Švedijos ginkluotųjų pajėgų operacija kainavo milijonus, tačiau mįslingo objekto niekas taip ir nerado.
Kariškai neapkaltino jokios šalies dėl numanomo įsibrovimo, nors dauguma Švedijos gynybos analitikų teigia, kad labiausiai tikėtina, jog tas laivas priklausė Rusijai. Tiesa, kai kurie kiti ekspertai tikina, kad jokio povandeninio laivo iš viso nebuvo.
Pastaroji teorija aiškinama apverktina padėtimi Švedijos ginkluotosiose pajėgose, tai pripažino ir šalies kariuomenės vadas. Teigiama, kad net jei Švedijos teritoriniuose vandenyse ir sukiojosi Rusijos povandeninis laivas, jo švedai aptikti tiesiog neturėjo galimybių.
Nors objektą medžiojo dešimtys Švedijos laivų, tarp jų ir vienomis moderniausių pasaulyje laikomos „Visby“ klasės korvetės, švedai neturėjo reikiamos įrangos povandeniniams laivams aptikti.
Šaltojo karo laikais Švedija sukūrė kovos su povandeniniais laivais pajėgas, tačiau subyrėjus Sovietų Sąjungai išlaidos gynybai buvo smarkiai apkarpytos, o kovos su povandeniniais laivais pajėgas buvo pradėta mažinti. Pavyzdžiui, pagrindinė kovos su povandeniniais laivais priemonė – specialūs sraigtasparniai buvo nurašyti 2008 m.
Be to, švedams jau kurį laiką tenka raudonuoti iš gėdos, mat šalies oro erdvę vis dažniau pažeidžia kitų šalių, pirmiausia Rusijos, orlaiviai. Švedijos naikintuvai nespėja laiku pakilti į orą, trūksta pilotų ir pačių orlaivių, todėl neretai tenka kviesti naikintuvus iš Lietuvoje dislokuotos NATO oro policijos misijos.
