Rugpjūčio 28-osios popietę 14-metė londonietė Alice Gross išėjo pasivaikščioti. Užsimetusi ant pečių kuprinę ir pasiėmusi mobilųjį telefoną paauglė iš namų Vakarų Londono Hanvelio rajone pasuko savo pamėgtu maršrutu – taku, vingiuojančiu greta Grand Juniono kanalo.
Alice mėgo greitojo ėjimo būdą, kurio metu intensyviai mosuojama rankomis. Po 3 valandų mergaitė nusiuntė trumpąsias žinutes savo tėvui Jose’ui Grossui ir motinai Rosalind Hodgkiss.
Alice pranešė, kad jau žingsniuoja atgal. Ji buvo pamiršusi pasiimti raktus, tad norėjo būti tikra, kad tikrai galės patekti į namus. Tėvai patvirtino, jog jie bus sugrįžę ir prie vakarienės stalo lauks mergaitės. Bet ji nesugrįžo nei vakarienės, nei kitą rytą – nuo tos akimirkos A.Gross pradingo kaip į vandenį.
Milžiniška paieškos operacija
Šešias savaites dingusios paauglės ieškojo daugiau nei 600 Londono Skotland Jardo ir dar penkių regionų policijos pareigūnų.
Jie šukavo apie 15 kvadratinių kilometrų miškingą zoną, esančią šalia Grand Juniono kanalo.
Su treniruotais šunimis buvo iššniukštinėti artimiausi parkai: Skotland Jardo detektyvai net gavo leidimą kruopščiai ištirti XVI amžiaus istorinį pastatą gretimame Osterlio parke, kuriame prieš kelerius metus buvo filmuojama Holivudo kino juosta „Tamsos riterio sugrįžimas“.
Kelios dešimtys policijos narų naršė ir patį kanalą, ir šalia tekančią Brento upę. Bet kam, pateikusiam policijai vertingą informaciją, buvo pažadėta dosni piniginė išmoka.
Mergaitės, talentingos pianistės ir dainininkės, tėvai ir jos sesuo Nina subūrė kelis tūkstančius vietos gyventojų, savanoriškai padėjusių policijos paieškoms.
Tik penktąją paieškos dieną, rugsėjo 4-ąją, ant Brento upės krantinės Vakarų Londono Ilingo rajone buvo rasta tuščia Alice kuprinė. Bet daugiau – jokio pėdsako.
Visame Hanvelio rajone savanoriai prikabinėjo dešimtis tūkstančių geltonų kaspinėlių su žinute: „#Find Alice“ („Suraskime Alice“). Socialiniuose tinkluose šis šaukinys išplito toli už Jungtinės Karalystės ribų.
Rugsėjo viduryje į paieškos operaciją įsitraukė netgi Karališkųjų oro pajėgų lėktuvai. Specialiomis kameromis jie nuskenavo visą galimą dingimo zoną ir pateikė policijos detektyvams rekomendacijas, kuriuose taškuose vertėtų sukoncentruoti paieškas.
Šie lėktuvai su žvalgybine įranga buvo ypač dažnai naudojami karo Afganistane metu, kai buvo ieškoma Talibano sukilėlių į žemę užkastų sprogmenų.
Skotland Jardo televizualinės identifikacijos ir aptikimo padalinys išanalizavo šimtus valandų vaizdo įrašų, kuriuos užfiksavo daugiau nei 300 sekimo kamerų, sumontuotų šalia to maršruto, kuriuo žingsniavo paauglė.
Tokio masto stebėjimo kamerų įrašų analizė netgi pranoko operaciją, kurią Londono policija vykdė po 2011-ųjų vasarą britų sostinėje įvykusių masinių riaušių.
Apskritai paieškos mastas ir jos išlaidos buvo tokie dideli, kad juos pranoko tik 2005-ųjų liepos teroro aktų Londono metro ir autobuse kriminalinis tyrimas.
Manė, jog pabėgo iš namų
Alice šeima per pirmąsias savaites vylėsi, kad mergaitė galbūt nusprendė pabėgti iš namų. Ji anksčiau rimtai kentėjo dėl anoreksijos ir depresijos.
Prieš pusmetį paauglė nesvėrė nė 38 kilogramų. Policijos ekspertai irgi tikėjo, kad ji galėjo tiesiog pabėgti ar net pakelti prieš save ranką. Tad tėvai ir sesuo per nacionalinius televizijos kanalus ir laikraščius kreipėsi į Alice, prašydami ją bent susisiekti.
Operacijai vadovaujantis detektyvas Carlas Mehta įvardijo ir pagrindinį įtariamąjį paauglės dingimo byloje. Juo tapo 7 metus Jungtinėje Karalystėje gyvenantis latvis Arnis Zalkalnis.
Vaizdo kameros užfiksavo 41erių statybininką, važiuojantį dviračiu ta pačia Grand Juniono kanalo tako kryptimi, beveik tuo pat metu, kai juo ėjo Alice.
A.Zalkalnio sugyventinė ir jo mažamečio vaiko motina čekė Katerina Laiblova dar rugsėjo 5-ąją pranešė policijai, kad vyriškis išėjo iš namų Vakarų Londono Ilingo rajone ir nesugrįžo. Jo pasas liko namuose.
Policijos įtarimą A.Zalkalnio asmenybė sukėlė dėl dviejų itin svarbių veiksnių.
Pirmiausia paskelbta, kad dar prieš penkerius metus šis latvis buvo pakliuvęs į britų policininkų akiratį. 2009-aisiais A.Zalkalnis buvo trumpam suimtas. Tuomet 14-metė londonietė paauglė ir jos tėvai apkaltino šį imigrantą lytiniu priekabiavimu.
Bet iki teismo byla taip ir nenukeliavo, nes auka atsisakė duoti tolesnius parodymus. Latvis buvo paleistas. Prieš penkerius metus britų pareigūnams net netoptelėjo rimčiau patikrinti A.Zalkalnio praeities. Tai jie padarė tiktai šį rugsėjį, nusiuntę paklausimą kolegoms Rygoje.
Žudė dėl homofobijos?
Atsakymo sulaukta iškalbingo: A.Zalkalnis yra kalėjęs už tyčinį moters nužudymą.
Pasirodo, 1997-ųjų kovą šis Rygoje gyvenęs vyras su metalo strypu žiauriai užmušė savo pirmąją sutuoktinę Ruditę Zalkalnę, su kuria augino dukterį.
Moterį jis nužudė ir palaidojo miškelyje prie Rygos, kur jau buvo iškasęs jai metro gylio duobę. Latvių prokuratūra teisme šį nusikaltimą įvardijo kaip „brutalų ir gerai suplanuotą“.
Tačiau proceso metu A.Zalkalnis ir jo advokatas motyvavo savo veiksmus gana makabriška teorija: esą R.Zalkalnė buvo pareiškusi, jog pakito jos lytinė orientacija.
Todėl žudikas bijojęs, kad lesbiete staiga tapusi moteris blogai auklės jų dukterį. Kad ir kaip būtų keista, atrodo, kad tokiais svaičiojimais Rygos teisėjai patikėjo: už žmogžudystę A.Zalkalniui buvo skirta minimali bausmė – 8 metai laisvės atėmimo.
Kalėjime vyras praleido vos septynerius metus. Išėjęs į laisvę latvis išvažiavo laimės ieškoti į Jungtinę Karalystę.
Vyrą rado kilpoje
A.Gross dingimo bylos atomazga įvyko praėjusią savaitę: rugsėjo 30-osios naktį policijos narai Brento upės ruože, esančiame netoli Londono Ilingo ligoninės, aptiko juodą maišą su dingusios paauglės kūnu.
Maišas buvo su svarmenimis. Anot policijos, žudikas paslėpė maišą po permirkusiais rastais.
„Buvo rimtai pasistengta, kad kūnas būtų kuo geriau paslėptas“, – pripažino vienas iš operacijos vadovų Grahamas McNulty iš Skotland Jardo.
Radus kūną Jungtinės Karalystės vidaus reikalų ministerija pateikė A.Zalkalnio Europos arešto orderį.
Nors pasą jis paliko išeidamas iš namų Londone rugsėjo 3-iąją, baimintasi, kad latvis slapstysis kurioje nors Europos valstybėje naudodamasis savo asmens tapatybės kortele.
Tačiau tarptautinės paieškos taip ir neprireikė: spalio 4-osios naktį atokioje ir brūzgynais apaugusioje Vakarų Londono parko „Boston Manor“ dalyje buvo rastas gerokai apiręs pasikorusio vyriškio lavonas.
Pirmadienį Fulamo rajono morge buvo patvirtinta, kad nuo rugsėjo pradžios ant medžio šakos kabojęs vyras – A.Zalkalnis.
Šios dvi mirtys anaiptol nereiškia, kad britų policija dabar gali užversti bylą: būtina ištirti, kokiomis aplinkybėmis ir kada mirė Alice, kaip prie šios žūties prisidėjo pagrindinis ir kol kas vienintelis įtariamasis A.Zalkalnis.
Policija pateiks savo surinktus įrodymus Karališkajai prokuratūrai, kuri spręs, ar verta kelti baudžiamąją bylą. Tai bus ypač svarbu, jei išaiškėtų, kad latvis turėjo bendrininkų.
Kaip pražiopsojo du lavonus?
Dabar vietos Vakarų Londono bendruomenė ir politikai reikalauja atsakymų į bent kelis paprastus klausimus.
Pirmiausia dėl policijos veiksmų mažo efektyvumo.
Nors A.Gross paieškos operacija kainavo daugiau nei milijoną svarų sterlingų ir sutraukė per 600 policininkų, jos kūnas buvo rastas itin vėlai.
Maža to, jis buvo paslėptas vos 40 metrų nuo tos vietos, kur jau pirmosiomis paieškos dienomis policija rado mergaitės kuprinę.
Detektyvai pripažino, kad pirmu bandymu rugsėjo pradžioje policijos narai greičiausiai pražiopsojo tą vietą, kur po rąstais buvo paslėptas maišas su kūnu.
Taip pat išaiškėjo, kad dar prieš porą savaičių apie 50 policininkų buvo iššukavę būtent tą „Boston Manor“ parko dalį, kurioje pasikorė A.Zalkalnis. Kaip galima nepastebėti ant medžio kabaliuojančio irstančio lavono?
„Policijos vadai privalės atsakyti į visą virtinę rimtų klausimų dėl tyrimo eigos. Bet dabar dar kiek per anksti“, – pareiškė Ilingo apygardos parlamentaras leiboristas Stephenas Poundas.
Tiesmukas ir buvęs aukštas Skotland Jardo pareigūnas Johnas O’Connoras.
„Itin keista ir gaila, kad policija nesiėmė itin intensyvios paieškos pačioje akivaizdžiausioje vietoje – ten, kur iš pat pradžių buvo rasta mergaitės kuprinė“, – sakė buvęs detektyvas.
Nelaimė taps gera pamoka
Britų premjeras Davidas Cameronas prižadėjo asmeniškai išsiaiškinti kitą šios tragedijos aspektą: kaip atsitiko, kad žudikas iš Latvijos galėjo nekliudomas atvykti į Jungtinę Karalystę ir vėl tapti pagrindiniu įtariamuoju naujoje nužudymo byloje.
D.Cameronas prisipažino, kad jis kalba ne tik kaip politikas, bet ir kaip tėvas.
„Tai yra baisus atvejis. Bet kuris, turintis dukterį, negali nesibaisėti tą vargšę šeimą užgriuvusia tragedija.
Aš atidžiai įvertinsiu visas šios bylos aplinkybes: kokias pamokas mes turime išmokti. Tai gali būti susiję su informacijos dalijimusi ar su priemonėmis, kurios būtinos mūsų šalies saugumui“, – žadėjo premjeras. Jam pritarė įtakingas Bendruomenių rūmų Vidaus reikalų komiteto pirmininkas Keithas Vazas.
„Ši byla priverčia susirūpinti. Jungtinė Karalystė privalo peržvelgti vadinamąjį perspėjamąjį indeksą. Šiame sąraše turėtų būti aiškiai nurodoma, ar asmuo, norintis patekti į mūsų šalį, yra kriminalinis nusikaltėlis“, – teigė įstatymų leidėjas.
Vidaus reikalų ministerija ir jai pavaldi Pasienio tarnyba iš tikrųjų turi elektroninį sąrašą asmenų, kurie yra nepageidaujami Jungtinėje Karalystėje.
Bet pirmasis vadinamojo perspėjamojo indekso tikslas yra perspėti britų pasieniečius apie potencialius teroristinių organizacijų atstovus. Kriminaliniai nusikaltėliai iš įvairių Europos Sąjungos valstybių į šį sąrašą įtraukiami tik tuomet, kai pati ES valstybė praneša likusioms 27 partnerėms, jog jos pilietis yra pavojingas nusikaltėlis.
Konkrečiu A.Zalkalnio atveju 2007 metais Latvijos teisėsaugininkai nemanė, kad apie jį verta pranešti savo partnerėms Europoje. Net jei šis žudikas būtų buvęs įsileistas į Jungtinę Karalystę, prieš 5 metus Londono policija būtų galėjusi jį iškvosti.
Net jei dar 2009-aisiais britai būtų žinoję, kad įtariamasis nepilnametės londonietės užpuolikas yra ne šiaip imigrantas, o nuteistas žudikas, jie vargu ar būtų jį taip lengvai paleidę į laisvę.
Populistai gavo progą
Iš A.Gross tragedijos naudos sau išsunkti jau pasistengė antiimigracinė bei antieuropinė partija Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partija (UKIP).
Jos lyderis Nigelas Farage’as dar rugsėjo 18-ąją savo oficialioje „Twitter“ paskyroje nukirto labai aiškiai.
„Nuteistas latvis žudikas yra įtariamas Alice Gross dingimo byloje. Europos Sąjungos taisyklės reiškia viena: mes negalime sustabdyti tokių žmonių, kai šie nusprendžia atvykti į mūsų šalį“, – rašė N.Farage’as.
Jo pavaduotojas Paulas Nuttalas kalbėjo dar atviriau, nesivargindamas patikrinti faktų.
„Latvija – ES narė, todėl A.Zalkalnis turėjo teisę persikelti čia. Mūsų pasienio tarnybos yra bejėgės: jos negali neįsileisti migrantų iš Europos Sąjungoa valstybių, nesvarbu, kokia jų kriminalinė biografija.
Šis atvejis yra ryškus pavyzdys, kad atvirų sienų politika yra kvailystė.
Mes turime kontroliuoti, kas atvyksta į mūsų šalį, ir privalome turėti galių užkirsti kelią tiems, kurių mes nepageidaujame“, – pareiškė P.Nuttalas, iš kurio pavardės kai kurie britai mėgsta pasišaipyti, mat žargonu trumpinys „nutt“ reiškia tiesiog „prietranka“.
Vis dėlto tokie pareiškimai apie kiauras šalies sienas ir būtinybę jas aptverti ir atsiverti nuo likusios Europos Sąjungos puikiausiai atitinka UKIP ideologiją.
Tiesa, toks A.Gross mirties politizavimas papiktino paauglės šeimą.
Alice sesuo, 19-metė N.Gross, sugėdino visų partijų politikus ir visuomeninę BBC televiziją tiesioginio eterio metu paprašiusi šios skaudžios situacijos nenaudoti savo politiniais tikslais.
