Santuoka yra tikras gyvenimas, o ne koks televizijos šou. Tokiais žodžiais popiežius Pranciškus neseniai kreipėsi į 20 jaunavedžių porų.
Tradicinis santuokų palaiminimas Vatikane šį rudenį sulaukė išskirtinio dėmesio, nes tarp porų buvo ir tokių, kurios gyveno kartu jau iki vestuvių. O viena nuotaka netgi turi dukterį iš ankstesnės nesantuokinės partnerystės, rašo „Lietuvos rytas“.
Įprasta, kad tokias poras kunigai ir dievobaimingos moteriškės vadina nuodėmingomis. O pontifikas, užuot baręs nusidėjėlius, juos iškilmingai sutuokė ir kaip rūpestingas, didelę patirtį turintis tėvas dalijo patarimus.
Ar vengiantis prabangos, ant krūtinės ne auksinį, o paprastą metalinį kryžių nešiojantis popiežius Vatikane nėra kaip balta varna? Galbūt 77 metų pontifiko siūlomos reformos piktina konservatyvius dvasininkus?
Apie tai „Lietuvos rytas“ kalbėjosi su mūsų šalies ambasadore prie Šventojo Sosto ir Maltos ordino Irena Vaišvilaite (60 m.).
Italijoje, netoli Vatikano, dirbanti diplomatė ir Bažnyčios istorikė ne kartą šiltai bendravo su iš Argentinos kilusiu Pranciškumi.
Gailestingas klystantiems
– Popiežius Pranciškus neseniai sutuokė poras, kurios gyveno kartu iki santuokos. Ar jis pats jas pasirinko? – paklausiau I.Vaišvilaitės.
– Įprasta, kad popiežiai teikia visus sakramentus, taip pat – ir santuokos.
Kadangi šis popiežius sulaukia išskirtinio žiniasklaidos dėmesio, yra pastebimi ir asmenys, kurie vienaip ar kitaip su juo susiduria.
Ne visos šį kartą popiežiaus Pranciškaus sutuoktos poros jau gyveno kartu.
Bet jis iš tiesų palaimino santuoką ir poros, kurios vyras jau buvo anksčiau susituokęs Bažnyčioje, jo santuoka buvo pripažinta negaliojančia. Moteris iš ankstesnio nesantuokinio ryšio turi vaiką.
Sutuoktinius į šias apeigas pasiūlė parapijų, kurioms jaunavedžiai priklauso, klebonai. Jūsų minima pora yra iš vienos Romos centro parapijos.
– Ar šis žingsnis parodo, kad Bažnyčia tapo atlaidesnė – pripažįsta partnerystę ne santuokoje, o nesantuokinių intymių santykių nebelaiko nuodėme?
– Šis žingsnis parodo, kad Bažnyčia santuoką laiko išskirtinai svarbiu sakramentu ir sveikina vyrų ir moterų ryžtą priimti bendro gyvenimo sakramentą.
Laimindamas šias santuokas popiežius sakė, kad vedybos yra labai drąsus žingsnis, kuriam reikia ir besituokiančiųjų pasiryžimo bei Dievo palaimos.
Bažnyčios istorijoje jau pora tūkstančių metų varžosi du požiūriai.
Vieno jų šalininkai teigia, kad Bažnyčia yra besistengiančių šventai gyventi bendruomenė, o sakramentai – apdovanojimas už gerą elgesį.
Kito požiūrio atstovai skelbia, kad Bažnyčioje, kaip ir pasaulyje, žmonės yra nusidėjėliai. O sakramentai – tai Dievo dalyvavimo žmonių gyvenime vaistai, gydantys mūsų paklydimus ir mūsų žaizdas.
Popiežius Pranciškus Bažnyčią lygina su karo lauko ligonine, nes Dievas yra labai gailestingas nuolat klystantiems žmonėms, jei tik jie nori ieškoti teisingo kelio, nesvarbu, kiek kartų jie iš to kelio išklystų.
Savo tarnystę šis popiežius pradėjo sakydamas: „Dievas nepavargsta atleisti, jei žmonės nepavargsta prašyti atleidimo.“
Pranciškus liudija Dievą, apie kokį kalba Naujojo Testamento palyginimas apie sūnų palaidūną. Sūnus išėjo iš namų ir iššvaistė iš tėvo išsireikalautą savo dalį.
Tačiau tėvas bėga pasitikti sugrįžtančio sūnaus ir švenčia jo apsisprendimą. Tuo metu teisusis sūnus nesupranta tėvo ir jį kaltina. Manau, daugelis būtume jo pusėje.
Dar sunkiau kai kuriems suprasti kitą palyginimą, kuris, manau, taip pat svarbus šiam popiežiui. Tai pasakojimas apie šeimininką, kuris samdė darbininkus visą dieną, o likus vos valandai iki darbo dienos pabaigos pasamdė ir tuos, kurių niekam nereikėjo, – turbūt jie buvo netikę.
Darbo dienos pabaigoje šeimininkas sumokėjo paskutiniams tiek pat, kiek buvo suderėjęs su pirmaisiais.
Ne todėl, kad jie to nusipelnė ar iš naivumo, o todėl, kad buvo dosnus ir geras.
Tribunolai užversti darbu
– Kasmet pasaulyje apie 50 tūkstančių bažnytinių santuokų pripažįstamos negaliojančiomis. Tam prireikia kelerių metų.
Popiežius siekia šią procedūrą supaprastinti ir sudarė specialią komisiją. Kokia tai bus reforma, kokie pokyčiai siūlomi?
– Kol kas sunku pasakyti – reikia palaukti komisijos darbo rezultatų.
Santuokos pripažinimas neįvykusia šiuo metu yra ilgas procesas, kurio esmę sudaro sutuoktinių pradinių nuostatų tyrimas.
Jei vienas sutuoktinių ar abu nesuprato, kad sudaro neišardomą santuoką, nenorėjo tokios santuokos sudaryti, nesirengė turėti vaikų, tada pripažįstama, kad santuoka neįvyko.
Yra ir kitokių aplinkybių, kuriomis gali būti priimamas toks sprendimas.
Bet ne visos nelaimingos santuokos pripažįstamos neįvykusiomis, o pripažinimo procesas yra ne tik ilgas, bet gali būti ir psichologiškai skausmingas.
Bažnyčių tribunolai, svarstantys šiuos prašymus, yra užversti darbu.
Iš rūmų – į viešbutį
– 2013 metų kovo 13-ąją išrinktas popiežiumi argentinietis vienuolis Jorge Mario Bergoglio atsisakė savo pirmtakų dėvėtų puošnių apdarų, taip pat – apartamentų ir neperšaunamojo papamobilio.
Ar kiti Vatikano dvasininkai pasekė jo pavyzdžiu ir tapo paprastesni?
– Nuo papamobilio – automobilio, kuriuo važinėja masiniuose renginiuose, popiežius paprašė nuimti neperšaunamojo stiklo kabiną. Ji atsirado po pasikėsinimo į Joną Paulių II.
Popiežiaus apartamentai nebuvo prabangūs – tik buvo įrengti rūmuose, kuriuose popiežiai nuolat gyveno dar nuo Renesanso laikų.
Tuos apartamentus sudaro iškilmingoji, paradinė, dalis, kuri naudojama oficialiems vizitams, bei kuklios gyvenamosios patalpos. Jos nedaug skiriasi nuo viešbučio numerio, kuriame dabar gyvena Pranciškus.
Popiežių stilius paprastėja jau senokai ir greitai. Dabar net neįtikėtina, kad dar 1959 metais Vatikano tarnautojai su popiežiumi bendraudavo klūpodami. Per pusę amžiaus Vatikano etiketas tapo demokratiškesnis. Prie to prisidėjo popiežiai Jonas XXIII, Paulius VI, Jonas Paulius II – kiekvieno jų padarytas pakeitimas veikė ir visą Bažnyčią.
Tačiau visada yra tokių, kurie prisirišę prie senesnių papročių ir šiaip istorijos mėgėjų. Be abejonės, šio popiežiaus pavyzdys juos stipriai veikia.
– Argentijoje būdamas kardinolu J.M.Bergoglio pats sau ruošė valgį. Kaip yra dabar?
– Popiežius yra vienuolis, davęs neturto įžadą.
Daugumai vienuolių toks įžadas reiškia ir bendrą valgymą – tada negali pasirinkti maisto, o valgai tai, ką ir kaip pagamina vienuolyno virėjai.
Tapęs arkivyskupu J.M.Bergoglio nebegalėjo gyventi vienuolyne. Jis savaip išsprendė neturto įsipareigojimą – atsisakė arkivyskupijos rūmų ir arkivyskupui skirtų patarnavimų.
Dabar Pranciškus gyvena kukliame viešbutyje, kur yra apsistoję ir kiti Vatikane šiuo metu dirbantys kunigai, taip pat kai kurie trumpam atvykusieji. Pontifikas valgo bendroje valgykloje.
Siekia sumažinti skausmą
– Tai ne tik paprastas, bet ir drąsus dvasininkas. Susitikęs su lytinio išnaudojimo aukomis pontifikas teigė, kad vaikų tvirkinimas yra Bažnyčios raupsai, kurie turi būti išnaikinti.
Ar taip elgtis jį verčia skandalai, drebinantys Bažnyčią?
– Su kunigų pedofilų aukomis buvo susitikęs ir Benediktas XVI. Pedofilijos skandalai iš tiesų yra tikra supūliavusi Bažnyčios piktžaizdė, kurią operuoti ėmėsi dar Benediktas XVI.
O Pranciškus siekia padaryti viską, kas tik įmanoma tokiems nusikaltimams užkardyti.
Manau, susitikti su žmonėmis, kurie yra nukentėję nuo kunigų, popiežių skatina užuojauta ir noras kiek nors sumažinti skausmą, kurį jaučia aukos.
Dažnai tą skausmą aukos sieja ne tik su konkrečiu kunigu nusikaltėliu, o ir su visa Bažnyčia – ypač tada, jei kunigas skriaudikas buvo ginamas, jo nusikaltimas slapstomas.
– Kokį įspūdį jums pačiai daro šis dvasininkas, save vadinantis tik paprastu žmogumi? Ar tenka su juo pabendrauti?
– Diplomatai iš arčiau popiežių pamato per kasmečius susitikimus, per valstybių vadovų apsilankymus ir per popiežiaus vadovaujamas pamaldas.
Pranciškus sugeba labai susitelkti, susikaupti. Jis visą dėmesį skiria tam asmeniui, su kuriuo kalba.
Jei Vatikane vyksta konferencija, šis popiežius, skirtingai nei jo pirmtakai, prieina pasisveikinti su kiekvienu dalyviu. Be to, jis yra spontaniškas, jautriai reaguoja į pašnekovo žodžius.
Jis myli kitus žmones, net nušvinta, kai yra tarp jų. Jie jam suteikia energijos.
Tačiau popiežius nėra naivus ar paviršutiniškas.
– Neseniai pontifikas sulaukė grasinimų. Ar Vatikane sustiprintas saugumas?
– Į ne vieną ankstesnį popiežių buvo kėsintasi. Pranciškus daug laiko praleidžia tarp žmonių, be to, pakeitė gyvenamąjį būstą, todėl iš pradžių kėlė galvos skausmą apsaugai.
Kai popiežius išsiruošia į užsienį, iš Vatikano į oro uostą jis skraidinamas sraigtasparniu. Rugsėjo pabaigoje pontifikas vyko į Albaniją. Kartu su jo sraigtasparniu šį kartą pakilo dar keli – apsaugos.
Pakviesti turėtų ir vyskupai
– Ar Lietuvos tikintieji sulauks popiežiaus Pranciškaus savo šalyje?
– Popiežiaus vizitas yra išskirtinis įvykis. Atrodo, kad dauguma valstybių, bendraujančių su Šventuoju Sostu, jau pakvietė Pranciškų.
Jo inauguracijos mišiose dalyvavo ir į Lietuvą jį pakvietė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Tačiau Lietuvoje yra Katalikų bažnyčia, kurios tikintieji sudaro nemažą visuomenės dalį.
Todėl svarbus ir lemiantis yra Lietuvos vyskupų balsas.
Kitų metų pradžioje Lietuvos vyskupai susitiks su popiežiumi. Neabejoju, kad jie ras būdų įtikinti jį apsilankyti.
Į moteris nežiūri iš aukšto
– Jūs esate ir Lietuvos ambasadorė prie Maltos ordino.
Tai prieš 900 metų riterių įkurtas ordinas, kuriam iki šiol vadovauja iš aristokratų šeimų kilę vyrai. Ar bendraudama su jais nejaučiate barjero, kad esate moteris?
– Taip, Maltos ordino viršūnėje – tik vyrai, bet ordinas turi tris luomus. Antrajame ir trečiajame luomuose yra moterų. Jos eina atsakingas pareigas ir centrinėje būstinėje.
Nei Vatikane, nei Maltos ordine man neteko susidurti su kliūtimis. Moterys diplomatės nebėra retenybė ir Rytų šalyse.
O vyrai, kuriems moterys sudarytų problemų, vargu ar gali eiti atsakingas pareigas ten, kur su jomis tenka bendradarbiauti.
Maltos ordino istorija Lietuvoje siekia XVII amžių. Bet ji nebuvo nenutrūkstama.
Šiuo metu Lietuvoje gyvuoja ir klesti ordino pagalbos tarnyba, kuri rūpinasi vienišais seneliais, telkia jaunimą.
Ordino vadovybė norėtų, kad ir Lietuvoje atsirastų riterių – jie jau nebūtinai turi būti kilmingi.
Nuolatos liudija savo paprastumą
Pranciškus – pirmasis popiežius jėzuitas ir pirmasis popiežius iš Lotynų Amerikos.
J.M.Bergoglio gimė 1936 m. gruodžio 16 d. Argentinoje, emigrantų iš Italijos šeimoje, užauginusioje dar keturis vaikus. Tėvas Mario buvo geležinkelininkas, o motina Regina – namų šeimininkė.
Prieš pasirinkdamas kunigo kelią Jorge Mario įgijo chemiko inžinieriaus diplomą. Vėliau studijavo humanitarinius mokslus, filosofiją, teologiją.
Dar būdamas Buenos Airių arkivyskupas J.M.Bergoglio pareikalavo, kad kunigai krikštytų vaikus, gimusius ne santuokoje. O tapęs popiežiumi viešai pasmerkė kunigus, kurie nenori krikštyti nesusituokusių motinų vaikų, ir pavadino juos proto ligoniais.
2001 m. paskirtas kardinolu ir toliau į bažnyčią važinėdavo viešuoju transportu.
Kartą pas popiežių audiencijos laukė motina su kūdikiu, jis išalkęs ėmė rėkti. Motina gėdijosi maitinti vaiką savo pienu. Pranciškus jai paliepė tai padaryti. Dienraščiui „La Stampa“ pontifikas vėliau teigė, kad motinos neturi gėdytis maitinti alkanų kūdikių.
Pranciškus nuolat liudija savo paprastumą: „Popiežius yra žmogus, kuris juokiasi, verkia, gerai miega ir turi draugų kaip ir visi kiti.“
Neseniai popiežius prisipažino turįs problemų dėl nervų, todėl nuolat geria matę – argentinietišką arbatą. Iškart pasklido kalbos, kad Pranciškus serga ir jam gyventi liko keleri metai.
Šių metų rugpjūtį per automobilio avariją Argentinoje žuvo trys popiežiaus giminaičiai: du jo sūnėno vaikai bei jų motina. Padėkojęs už užuojautas ir maldas Pranciškus ištarė: „Ir popiežius turi šeimą.“
