Tokias įstatymo „Dėl žiniasklaidos priemonių“ pataisas priėmė Valstybės Dūma, joms pritarė ir Federacijos Taryba.
Šis dokumentas įsigalios nuo 2016 metų sausio 1-osios. Vadinasi, dabartiniams žiniasklaidos savininkams suteiks dar metus ir tris mėnesius, kad visa korporatyvinė grandinėlė būtų sutvarkyta pagal naująjį įstatymą.
„Jūs naikinate žiniasklaidos verslą. Šis įstatymas suduos smūgį rusų verslui: įvyks kadrų, investicijų, technologijų nutekėjimas“, – per Valstybės Dūmos posėdį savo kolegoms pareiškė deputatas Dmitrijus Gudkovas.
„Priimtas įstatymas sunaikins nepriklausomas komercines žiniasklaidos priemones Rusijoje.
Žmonės, kurie kelis dešimtmečius investavo pinigus į žiniasklaidos verslo plėtrą, kūrė darbo vietas, redakcijos politiką, bus priversti parduoti savo akcijas prie valstybės prisiplakusiems rusų oligarchams už tą kainą, kurią jiems pasiūlys“, – mano ir vadybininkas Antonas Nosikas, Rusijoje įsteigęs keletą populiarių internetinių leidinių.
Neatsilieka ir Rusijos žurnalistų sąjungos sekretorius Pavelas Gutiontovas. Jis pavadino šią įstatymo pataisą didžiuliu visuotiniu sąmokslu prieš rusų skaitytoją.
Užtat Valstybės Dūmos Informacinės politikos komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Vadimas Denginas patenkintas. Jis įsitikinęs: „Kas valdo informaciją, tas valdo pasaulį.“
Esą jei užsieniečiai įkelia koją į kitos valstybės žiniasklaidos rinką, jie gali veikti žmonių protus ir formuoti visuomenės nuomonę.
Šiaip ar taip, naujasis įstatymas turės dvi liūdnas pasekmes. Pirmiausia, Rusijos žiniasklaidos rinka, kaip ir bet kokia kita rusų ekonomikos šaka, remiasi lengvatinio apmokestinimo bendrovėmis užsienyje.
Pavyzdžiui, daugiau nei 98 proc. leidybos namų „Kommersant“ akcijų priklauso Kipro kompanijai „Kommersant Holding (Cyprus) Limited“.
Tokiu būdu savininkai apsidraudžia nuo nuosavybės praradimo prieš jų valią ir nuo visokių staigmenų, kokių galima sulaukti iš neprognozuojamos rusų valdžios.
O juk Rusijoje užsienio kompanijos leidžia daug spaudinių. Uždaroji akcinė bendrovė „Axel Springer Russia“ leidžia rusišką žurnalo „Forbes“ variantą. Holdingas „Hearst Shkulev Media“ – žurnalus „Elle“, „Marie Claire“, „Psychologies“, TV gidą „Antenna-Telesem“, vyrams skirtą „Maxim“ ir kitus žurnalus.
Paprastai tai yra geriausi Rusijos komerciniai leidiniai, kurių savininkai gauna stabilų pelną. Tad daugelis ekspertų mano, kad draudimas valdyti daugiau nei 20 proc. šio verslo baigsis rinkos perdalijimu ir rimtu leidinių kokybės pablogėjimu.
Antra, ekspertams dar neramiau dėl politinės žiniasklaidos. Užsieniečiai jos Rusijoje turi nedaug, bet būtent ji yra visos rimtos verslo ir politinės spaudos orientyras. Pavyzdžiui, bene autoritetingiausias laikraštis „Vedomosti“.
„Ko jūs išsigandote? „Vedomosti“? Jūs gi patys skaitote šį laikraštį. Prezidento administracijos, iš kur atkeliavo šis įstatymas, darbuotojai skaito šį laikraštį, kad suprastų, kas vyksta ekonomikoje“, – įstatymui pritarusius parlamentarus pliekė D.Gudkovas.
Vėlu – netrukus Rusijoje vienintelis nepriklausomas informacijos šaltinis liks internetas.
