B.Komorowskis, kuris čia atvyko atidengti memorialinės lentos
vietoje, kurioje turėtų atsirasti dabar statomas Katynės muziejus,
sakė, jog tiesos apie 1940 metų Katynės žudynes atskleidimas, yra
„esminis dalykas, svarbus žiniomis ir tradicijomis paremto naujo
Lenkijos identiteto kūrimui ir Lenkijos laisvės triumfui, kuris
pasireiškia per tiesos apie Katynės žudynes ir virtinės dalykų,
susijusių su 1939-ųjų rugsėjo 17-ąja, paskelbimą“.
Katynės žudynės vyko netoli Smolensko Rusijos vakaruose, kur
sovietų saugumo tarnyba NKVD nužudė daugiau nei 20 tūkst. lenkų
karininkų, policininkų ir kitų tarnybų atstovų.
Prisimindamas savo pirmą apsilankymą Katynės lenkų kapinėse
1989 metais su tuometiniu pirmuoju posovietinės Lenkijos premjeru
Tadeuszu Mazowieckiu B.Komorowskis sakė, kad
tai buvo „labai skaudus“ išgyvenimas.
„Nes viena vertus, buvo tas didžiulio Lenkijos triumfo
pojūtis, pats faktas, kad pirmas nekomunistinis Lenkijos premjeras
pradeda darbą savo vizitu Katynėje, aplankydamas šio stalinistinio
nusikaltimo aukų lenkų kapus. Tačiau iš kitos pusės, tų kapinių
vaizdas skaudino, nes jis priminė tas melagystes ir suktybes,
kuriomis buvo dangstoma tikroji tiesa apie Katynę“, – sakė
prezidentas.
Lenkijos karo muziejaus, kuriam ateityje priklausys Katynės
muziejus, vadovas Zbigniewas Waweras (Zbignevas Vaveras) pavadino
Katynės tragediją „lenkų nacionaline hekatomba“, ir pabrėžė,
jog be Sovietų invazijos į Lenkiją šių žudynių nebūtų buvę.
Kartu su B.Komorowskiu ceremonijoje taip pat dalyvavo gynybos
ministras Tomaszas Siemoniakas (Tomašas Semoniakas), Varšuvos merė
Hanna Gronkiewicz-Waltz (Hana Gronkevič -Valc) ir Lenkijos vyskupas
Jozefas Guzdekas.
