2012 metų birželio pabaigoje Honkonge susitiko Amerikos žvalgybos paslaptis išdavęs Edwardas Snowdenas ir tuometė „WikiLeaks“ redaktorė Sarah Harrison.
Tuo metu pasaulis šnypštė nuo įtampos lyg įkaitęs kompiuterio procesorius. Centrinėje Žvalgybos Valdyboje (CŽV) ir Nacionalinėje Saugumo Agentūroje (NSA) dirbęs programišius E.Snowdenas prieš keletą dienų žurnalistams buvo perdavęs slaptus dokumentus apie tai, kad Amerikos žvalgyba sukūrė platų skaitmeninio šnipinėjimo tinklą, kuriuo apraizgė net Europos Sąjungos lyderius.
Į Vašingtoną iš viso pasaulio skriejo diplomatinės strėlės ir kandžios replikos, o Amerikos specialiosios tarnybos pradėjo išdaviko medžioklę.
Tačiau buvo ir tokių, kurie tada programišiui ištiesė pagalbos ranką.
Portalo „WikiLeaks“ redaktorė S.Harrison iš Londono į Kinijai priklausantį Honkongą atskrido būtent todėl, kad kartu su Rusijos žvalgybos agentais padėtų E.Snowdenui pabėgti į Maskvą. Nuo to laiko didžiausi Amerikos paslapčių viešintojai suvienijo jėgas žygyje, kurį patys vadina „karu su slaptumu“.
Tai procesas, kuris labiau primena islamų fanatikų bandymus susprogdinti Vakarų civilizacijos pamatus ir sugriauti Amerikos hegemoniją, nei pilietišką norą paskatinti demokratijos reformavimą ir tobulinimą.
Šitą informacinio terorizmo tradiciją pradėjo australas programišius J.Assange'as. Portale „WikiLeaks“ jis paviešino tiek slaptų Amerikos vyriausybės ir kariuomenės dokumentų, kad šitos informacinės bombos šrapneliai dar ir dabar skraido po Vakarų valstybes.
Pirmadienį J.Assange'as pareiškė, kad artimiausiu metu išeis iš Ekvadoro ambasados Londone, kur dvejus metus slėpėsi nuo Švedijos teisėsaugos. Spaudos konferencijoje taip ir nepaaiškino, kodėl nusprendė palikti savo slėptuvę. Svarstoma, kad tokiam žingsniui ryžosi, nes smarkiai pablogėjo sveikata. Arba buvo pasiektas susitarimas tarp Didžiosios Britanijos ir politinį prieglobstį suteikusio Ekvadoro vyriausybių.
Jei J.Assange'as išties šią savaitę išeis į gatvę ir pagaliau įkvėps gryno oro, tai gal pajaus, kad per tuos dvejus metus pasaulis smarkiai pasikeitė – Rytų Ukrainoje svyla pasaulio taika, o degėsiai užteršė orą nuo Stokholmo iki Londono.
Pasikeitė ir pasaulio požiūris į patį J.Assange'ą. Jeigu prieš dvejus metus kai kas jį vadino didvyriu ir demokratijos reformatu, tai šiandieną programišius atvirai yra vadinamas naudingu idiotų (angl. useful idiot) Kremliaus informaciniame kare.
Vietoje draugų - kompiuteris
Portalą „WikiLeaks“, kurį pats vadino tiriamosios žurnalistikos organizacija, J.Assange'as įkūrė 2006 metais. Tuo metu vyrui buvo 35 metai. Jis buvo laikomas genialiu programišiumi, dar paauglystėje pademonstravusiu talentą įsilaužti į svetimas duomenų bazes. Kitaip tariant, hakeris.
J.Assange'as pasakojo, kad pirmąjį kompiuterį padovanojo mama, kai jam buvo 16 metų. Tėvai tuo metu keliavo po Australiją, nuolat keitė darbo vietas, todėl paauglys lankė net 37 skirtingas mokyklas. Draugų neturėjo, todėl oponentai jį kartais vadina sociofobu.
Praėjus ketveriems metams nuo tos dienos, kai pirmą kartą sėdo prie kompiuterio, jaunasis programišius jau turėjo aiškintis teisėsaugai dėl to, kad įsilaužė į telekomunikacijų koncerno „Nortel“ duomenų bazes. Jam grėsė netgi įkalinimas.
Tačiau rimtų nemalonumų pavyko išvengti.
Kaip ir tada, kai 2008 metais „WikiLeaks“ paviešino slaptus Amerikos kariuomenės dokumentus apie tardymus Gvantanamo sulaikymo centre ir sukėlė tarptautinį skandalą. Arba tada, kai paviešino kandidatės į Amerikos viceprezidento postą Sarah Palin elektroninio pašto laiškus.
Didžiausi išbandymai „WikiLeaks“ ir J.Assange'o laukė po dvejų metų.
Tai, kas nutiko tą 2010 metų lapkričio 28 dieną, iki šiol yra vertinama prieštaringai. Vieniems J.Assange'as tapo informacinės visuomenės Martinu Lutheriu, o kitiems – garsiausiu informaciniu teroristu, kuris pasikėsino į galingiausią pasaulyje valstybę.
Apnuogino Ameriką
Slapti Amerikos diplomatų susirašinėjimai, kurie atskleidė tikrąjį jų požiūrį į pasaulį, buvo paviešinti dieną anksčiau, nei buvo suplanuota. Kitaip tariant, žiniasklaidai nutekinti vyriausybiniai dokumentai per klaidą nutekėjo ir iš redakcijų.
Įtakingiausi pasaulio leidiniai britų „Guardina“, amerikiečių „New York Time“, ispanų „El Pais“ ir vokiečių „Der Spiegel“ susitarė, kad straipsniai su „WikiLeaks“ surinkta medžiaga bus publikuoti lapkričio 27 dieną. Tuo pačiu laiku visame pasaulyje. Tačiau vienas „Der Spiegel“ numeris atsitiktinai pateko į socialinio tinklo „Twitter“ vartotojo rankas, o šis išplatino nuskenuotus žurnalo puslapius.
Tada ir kilo vienas didžiausių informacijos nutekinimo skandalų per visą šiuolaikinės politikos istorija.
„WikiLeaks“ pavyko gauti ir paviešinti tonas slaptų Amerikos diplomatų susirašinėjimų, kuriuose nepagarbiai, pašaipiai atsiliepė kitų šalių vadovus ir įtakingus politikus. Tačiau svarbiausiai buvo tai, kad tose žinutėse diplomatai atskleidė tikrąjį Amerikos požiūrį į likusį pasaulį. Pavyzdžiui, Rusija tiesiai šviesiai buvo vadinama gangsterių valstybe, o Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas – gaujos vedančiu patinu.
J.Assange'o paviešintuose pranešimuose buvo ir tokios informacijos, kuri sukėlė rimtus tarptautinius nesutarimus. Pavyzdžiui, Amerikos diplomatai pranešė apie Saudo Arabijos karaliaus raginimus užpulti Iraną. Arba apie tai, kad Hillary Clinton ragino sekti JTO generalinį sekretorių Ban Ki Muną.
Informacijos buvo tiek daug, kad skandalų kyla dar ir dabar.
Po kelerių metų „WikiLeaks“ paviešino vaizdo įrašą, kuriame buvo nufilmuota kaip amerikiečiai kovinis sraigtasparnis „Apache“ Irake apšaudo ir nužudo 18 civilių gyventojų. Tarp jų buvo ir du naujienų agentūros „Reuters“ žurnalistai.
Taip pat portale buvo patalpinta tūkstančiai Amerikos kariuomenės pranešimų apie kovinius veiksmus ir žvalgybinę informaciją Irake ir Afganistane.
Nuo tada J.Assange'as tapo vienu svarbiausiu Amerikos priešu. Nukovus „al-Qaeda“ lyderį Osamą bin Ladeną – gal net pačiu svarbiausiu. Simboliška – džihadistų vado vietą užėmė naujųjų laikų teroristas, kuris Vakarų civilizaciją bando sugriauti detonuodamas slaptą informaciją.
Priglaudė Ekvadoras
Dar tais pačiais 2010 metais, kai nutekinimo skandalas kurtinamai sproginėjo pasaulyje, J.Assange'o pradėjo ieškoti švedų teisėsauga. Įtariama, kad keliaudamas po Švediją jis išprievartavo moterį.
Tuo metu J.Assange'as gyveno Londone. Pats atėjo į policijos komisariatą. Tada ir prasidėjo iki šiol trunkanti ekstradicijos drama.
Kai 2012 metai britai galiausiai nusprendė išduoti programišių Švedijos teisėsaugai, J.Assange'as nuėjo į Ekvadoro ambasadą ir neišeina iki šiol. Vyras paprašė politinio prieglobsčio, o Amerikai nedraugiška valstybė mielai sutiko vyrą saugoti.
Kodėl Ekvadoras? Gal todėl, kad iš „WikiLeaks“ paviešintų dokumentų buvo galima suprasti, kad Amerikos žvalgyba yra giliai įsiskverbusi į šios šalies politinę sistemą ir gali daryti įtaką svarbiems procesams. Be to, diplomatų susirašinėjimai atskleidė labai didelį politikų ir teisėsaugos korupcijos mastą Ekvadore.
Tačiau dalis tarptautinės politikos ekspertų teigia, kad neįtakinga Pietų Amerikos valstybė nėra pagrindinė J.Assange'o sergėtoja ir gynėja. Kaip ir kitą Amerikos išdaviką E.Snowdeną, „WikiLeaks“ įkūrėją ėmėsi globoti Kremlius.
Prieš dvejus metus tai atrodė lyg dar viena rusų šunybė amerikiečiams, tačiau dabar, kai pasaulyje bręsta rimtas konfliktas, Rusijos meilė informaciniams teroristams labiau primena apgalvotą žingsnį.
Vedė propagandinę laidą
Kai Švedijos teisėsauga pradėjo medžioti J.Assange'ą dėl išprievartavimo, Rusijos prezidentas V.Putinas sarkastiškai leptelėjo: „Ir tai jie vadina demokratija?“ Šie žodžiai atspindi poziciją, kurios Maskva laikosi iki šiol - Vakarai tik vaidina demokratiją, todėl esą neturi teisės smerkti agresyvią Rusijos politiką.
Rusijos politikai ir žiniasklaida ypač aktyviai gynė programišių, vadino jį demokratijos ir laisvo žodžio gynėju, o Švedijos teisėsaugą kaltino bandymu susidoroti.
Kai kurie Dūmos deputatai, prieš televizijos kameras baksnodami į „WikiLeaks“ nutekintus dokumentus putojosi: kaip amerikiečiai mums drįsta aiškinti, kaip turime elgtis Kaukaze, kai jie patys yra tokie supuvę!
Atrodo, kad meilė buvo abipusė. J.Assange'as ir komanda viešai teigė, kad Rusija, Nikaragva, Bolivija ir Ekvadoras yra didžiausios laisvės gynėjos. Programišius ne kartą dalyvavo rusų propagandinėse laidose, kuriose buvo smarkiai kritikuojama Amerika ir liaupsinama Rusija.
Be to, visuomet aktyviai palaikė Kremliaus globotinį E.Snowdeną, dėkojo jam, o „WikiLeaks“ prisidėjo prie išdaviko gynybos. Pavyzdžiui, J.Assange'as viešai tikino, kad rusų žvalgybos agentai nė karto nebandė užmegzti ryšio su Maskvoje saugomu E.Snowdenu, nors tuo metu jau buvo lyg ir aišku, kad amerikietis tarnavo Rusijos FSB.
Galima teigti, kad Rusijos ir J.Assange'o meilė kulminaciją pasiekė 2012 metais. Tada Kremliaus kontroliuojama propagandinė televizija „Russia Today“ pradėjo rodyti prieštaringai vertinama pokalbių laida „The World Tomorrow“, kurią vedė pats J.Assange'as.
Pirmuoju pašnekovu tapo teroristinės organizacijos „Hezbollah“ lyderis Hassanas Nasrallahas, kurį „WikiLeaks“ įkūrėjas vadino kovotoju už laisvę.
Nors kiti J.Assange'o pašnekovai nebuvo atsakingi už teroristinius išpuolius, tačiau laidų temos visuomet sukosi apie tą patį – žodžio ir asmens laisvės, demokratijos, slaptumo problemas ir kaip prie to prisideda Amerika. Tose laidose nebuvo kalbama apie tai, kad šie skauduliai ypač smarkiai kraujuoja pačioje Rusijoje. Nebuvo kalbama ir apie rusų terorą Kaukaze.
SKYRIUS
Net įtakingi pasaulio žurnalistai iki šiol negali atsakyti, ar J.Assange'as nuo pradžių buvo Kremliaus agentu Rusijos vykdomame informaciniame kare ar rusai juo tiesiog pasinaudojo.
Iš vienos pusės, „WikiLeaks“ įsikūrė maždaug tada, kai Rusijos buvo sukurtos tokios minkštosios galios organizacijos kaip „Rossotrudničestvo“, o įtakingas politikas Konstantinas Kosačiovas pradėjo kalbėti apie būtinybę vykdyti informacinį karą. Maždaug tuo metu ir Lietuvos gynybos analitikai pastebėjo, kad Kremlius pradėjo rengti gerai apgalvotas informacines atakas.
Tačiau greičiausiai, J.Assange'o vaidmenį geriausiai apibūdino amerikiečių žurnalistas Luke Herdingas – jis yra tik naudingas idiotas Rusijos vykdomame informaciniame kare.
Tiek ginkluotose konfliktuose, tiek kovose dėl protų ir širdžių Kremlius gina ir finansuoja tuos, kurie yra naudingi siekiant užsibrėžto tikslo. Taip nutiko Rytų Ukrainoje, kur samdinių kontroliuojami fanatikai lieja kraują ir griauna miestus. Matyt, taip nutiko ir informaciniam teroristui J.Assange'ui, kuris tapo figūra V.Putino šachmatų partijoje.
Kodėl jis išdavė Vakarus ir prisijungė prie agresyvios Kremliaus politikos? Vieni spėja, kad dėl pinigų. Kiti - dėl to, kad po didžiojo skandalo jam reikėjo saugumo garantijų. Amerikiečių žurnalistas Seanas Wilentzas mano, kad J.Assange'as į šitą žygį leidosi todėl, kad taip ir nesuprato demokratijos: „Priežiūra ir paslaptys nėra pati patraukliausia demokratijos savybė, tačiau tai niekada jai nekenkė. Tačiau nutekintojai (ang. leakers) to niekada nesupras.“
Remdamasis newrepublic.com, businessinsider.com, washingtonpost.com, straipsnį parengė žurnalistas Dovydas Pancerovas.
