2004 metais politologai Andrejus Shleiferis ir Danielis Treismanas parašė leidiniui „Foreign Affairs“ ir pateikė statistinius duomenis, patvirtinančius, kad Rusija – esą tokia pati valstybė kaip ir visos kitos. Tačiau tyrimas pateikė tik ekonominius rodiklius: BVP, pajamas bei jų paskirstymą ir panašius. Abu autoriai nenagrinėjo politinės situacijos.
Kyla klausimas, ar normalios valstybės, kokia buvo pavadinta Rusija, užgrobia kaimynines valstybes ir išdalina jų teritoriją? Ar demokratiškos valstybės reiškia atvirą terorizmą, nepasitikėjimą pasauliu ir remia valdžios trokštančius jos lyderius? Ar normalios valstybės vadina demokratus fašistais ir fašistus demokratais? Problema ta, kad Rusija neatsilikusi, bet tai, jog daug svarbių politinių sprendimų grąžino valstybę į praėjusius laikus.
Jei manote, kad būtent Vladimiras Putinas yra didžiausia Rusijos problema, esate optimistas. Jei tai būtų tik Rusijos vadovo kaltė, tuomet jo nušalinimas nuo pareigų turėtų išspręsti visas problemas. Jei manote, jog V.Putinas toks pat šaunus kaip Patrickas Buchananas, Stephenas F. Cohenas, Gerhardas Schroderis, Aleksandras Duginas ir Marine Le Pen, tuomet su Rusija viskas gerai – galite ramiai miegoti.
Jei manote, kad būtent ta politinė sistema, kurią V.Putinas sukūrė, yra sistema, kuri sukūrė V.Putiną, tuomet esate pesimistas.
Pavadinčiau šią sistemą fašistine, nes ji ne tik turi ryškius autoritarinio valdymo bruožus, bet kartu ir valdžios siekiantį, charizmatišką lyderį, kuris propaguoja šovinizmą bei imperializmą kaip priemones valdyti visuomenę ir tuo pačiu stiprina ir savo, kaip vadovo, teisėtumą.
Fašistinė valstybė, valdoma fašizmo šalininko
Jei fašizmo terminas jums nepriimtinas, galite vadinti šią sistemą kitaip: V.Putino autoritarine diktatūra ar populistiniu autoritarizmu. Nesvarbu, kaip ji bus pavadinta, nes vis viena veikia tokiu pačiu principu kaip buvo Benito Mussolini laikų Italijoje ir Adolfo Hitlerio valdomoje Vokietijoje.
Jei vienintelis Rusijos trūkumas yra jos valdymo forma, tuomet V.Putino pasitraukimas – tiek iš politinio pasaulio, tiek iš gyvenimo – nieko nepakeis, ir blogiausiu atveju Rusija liks paprasta autoritarine valstybe. Tik klausimas, ar tuomet Rusija mažiau kels sumaištį tiek šalies viduje, tiek už jos ribų? Matyt, ne. Ar ši sistema gyvuos ilgiau už V.Putiną? Tikriausiai – taip.
Dar viena perspektyva tai, kad nei V.Putinas, nei jo valdymo režimas nėra Rusijos trūkumai. Vienintelis blogas dalykas yra patys Rusijos žmonės ir jų politika bei įsitikinimas, kad jų valstybė yra autoritarinė. Ar gali Rusijos politinė kultūra pasikeisti? Gali, tačiau kultūros pokyčiai vyksta labai lėtai.
Rusija yra fašistinė valstybė, valdoma fašizmo šalininko. Net jeigu šalies vadovas ir nusišalintų nuo pareigų, o fašistinė sistema žlugtų, vis viena valstybė liktų autoritarinė. Dauguma rusų nesutinka su kaltinimais, jog valstybė yra nedemokratiška.
Toks jų požiūris griauna demokratijos pamatus, gali sunaikinti liberalizmą ir parodyti Rusiją pasauliui kaip priešiškiausią valstybę. Tuomet reikėtų pasilikti tokį požiūri tik Rusijai ir neprimesti fašizmo valstybėms, kurios yra nusistatę prieš tokią sistemą.
Kaip apsiginti nuo pikto kaimyno?
Geriausias pavyzdys – Ukraina ir jos kaimynės. Nei Ukraina, nei kitos valstybės nežino, kaip Rusija keisis ar nesikeis ateityje. Ir ši, ir kitos valstybės turės gyventi šalia griozdiško ir pikto Ciklopo – Rusijos.
Ką darytumėte, jei gyventumėte šalia vulgaraus, agresyvaus, alkoholiko ir triukšmadario narkotikų prekeivio ir neturėtumėte galimybės išsikraustyti? Tikriausiai sustiprintumėte sienas, įsigytumėte geresnes durų spynas, mokytumėtės kovos menų ir leistumėte laiką su tais kaimynais, kurie neturi tokių baisių žalingų įpročių.
Štai ir Ukraina pasirašė Asociacijos susitarimą birželio 27-ąją, ir tai buvo neginčytinai svarbiausias įvykis valstybei nuo nepriklausomybės atkūrimo. Dabar Ukraina ir jos piliečiai galės ramiai gyventi demokratiškoje valstybėje.
Visgi pokyčiai nėra tokie staigūs ir akivaizdūs, nes Rusija nerodo pritarimo šios sutarties pasirašymui. Tačiau vos tik Rusija ir jos sistema kapituliuos, Ukraina galės lengviau atsikvėpti.
Kai V.Putino Rusija taps tik Rusija ir įeis į istoriją kaip didelė pelenų krūva, Ukraina ir kaimyninės valstybės turės ištiesti pagalbos ranką kenčiantiems Rusijos piliečiams. O iki tol tiek Ukraina, tiek aplinkinės šalys turėtų vengti ir saugotis Rusijos kaip maro.
Buvęs Ukrainos prezidentas ir politikas Leonidas Kravčiukas sako, jog turime išmokti gyventi šalia valstybės, kuri dažnai linksta į provokacijas. Negalime pakeisti Rusijos, bet galime išmokti šalia jos gyventi.
Vienas Donecko gyventojass sako, jog nei jis, nei jo rusakalbiai giminės, nei – juo labiau – rusiškai kalbantys ukrainiečiai, gyvenantys Donecke, niekuomet nebevadins rusų broliais ir, jei reikės, „apsisaugos nuo jos trijų metrų storumo siena“.
