Tapti karo turistu šiais laikais itin lengva. Štai 2010-aisiais 16metis iš Velso sostinės Kardifo Reyaadas Khanas buvo tipiškas britų paauglys: jis aistringai sirgo už futbolo klubą „Chelsea“, valandų valandas žaidė kompiuterinį „Xbox“ karo strategijos žaidimą „Call of Duty“, lankėsi jaunimo klubuose.
Kantono aukštosios mokyklos („Cantonian High School“) valstybinio koledžo Riversaido rajone mokytojai jį prisimena kaip gabų ir ramų moksleivį.
R.Khanas savo paskyroje „Facebook“ prieš ketverius metus parašė apie svajonę: pasekti Baracko Obamos pavyzdžiu ir tapti pirmuoju tamsiaodžiu Jungtinės Karalystės ministru pirmininku.
„Britanijos ateitis – jos jaunimas. Jeigu šalis nori geresnės ateities, reikia investuoti į jaunus žmones. Dabar pinigai švaistomi tokiems baisiems dalykams kaip nelegalūs karai.
Nemanau, kad politinės partijos rimtai galvoja apie tai, kaip padėti jaunimui. Į mus neinvestuojama.
Daugiau pinigų turėtų būti skiriama popamokinei veiklai. Nes būtent už mokyklos ribų jaunimas pasuka klystkeliais“, – tuomet mąstė britų paauglys.
Karti ironija, bet pats R.Khanas, kuriam dabar 20 metų, pasuko į patį juodžiausią klystkelį, koks tik įmanomas.
Šiurpina net veteranus
Jei jis kada nors ir grįš į Jungtinę Karalystę, tai tik su antrankiais. Arba – o tai yra didesnė tikimybė – cinkuotame karste.
Mat šis velsietis dabar yra britų saugumo tarnybų ieškomiausiųjų sąraše. Jis – teroro organizacijos „Irako ir Levanto islamo valstybė“ (ILIV) džihadistas.
Nuo šių metų vasario jis su automatu „Kalašnikov“ rankose siekia švento ILIV tikslo – sukurti tarptautinį kalifatą.
Ketvirtadalį Irako teritorijos ir dalį Sirijos jau atsiriekę teroristai savo ambicijas šlaksto krauju.
ILIV kovotojų žiaurumas Sirijoje ir Šiaurės Irake šiurpina net „senosios kartos“ radikalus iš „Al Qaeda“. ILIV užimtose teritorijose be gailesčio žudo visus, kurie tik gali priešintis.
JT duomenimis, vien per šių metų birželį ILIV masinėse egzekucijose Irako Ninevijos, Dijalos ir Salach ad Dino provincijose nužudė mažiausiai 1 tūkst. civilių irakiečių šiitų.
Tūkstančiai britų teroristų
R.Khanas – anaiptol ne vienintelis britų musulmonas, pasirinkęs ginkluotą kovą Sirijoje ir Irake. Tikslių duomenų neturi niekas, tačiau britų policijos, saugumo agentūrų ir nepriklausomų ekspertų apskaičiavimais, šiuo metu ILIV gretose kariauja nuo 500 iki 1,5 tūkst. islamistų, savo kišenėse nešiojančių tamsiai raudoną Jungtinės Karalystės pasą.
Skaičiai įspūdingi. Palyginkime: prieš keturiasdešimt metų liūdnai pagarsėjusi airių teroristų grupuotė IRA net savo klestėjimo laikais turėjo ne daugiau nei 750 aktyvių narių.
Bet ILIV vadai įsitikinę, kad britų džihadistų galėtų būti dar daugiau, nei jų pavyko pritraukti iki šiol.
Propaganda internete veikia
Būtent tokiu tikslu jau beveik pusmetį vyksta vis intensyvėjanti ILIV kampanija internete, skambiai pavadinta „Vienas milijardas balsų“.
Per „Twitter“, „WhatsApp“, „Instagram“, „Facebook“ ir kitus tinklus jauni britų musulmonai bombarduojami raginimais „atlikti savo religinę pareigą“. Ir tai veikia.
Lygiai prieš savaitę „YouTube“ pasirodė propagandinis ILIV vaizdo klipas, kuriame trys ginkluoti vyriškiai gera anglų kalba ragina brolius Jungtinėje Karalystėje viską mesti ir vykti į „šventąjį karą“.
Tarp klipe kalbančių verbuotojų – ir R.Khanas. Greta jo sėdi dar du jauni britai: buvęs kardifietis, R.Khano klasės draugas Nasseras Muthana bei Abdulas Raqibas Aminas iš Škotijos Aberdyno miesto.
Klipas „YouTube“ išsilaikė bent keturias dienas, nors dar praėjusį pirmadienį premjeras Davidas Cameronas bei visa virtinė jo ministrų pasmerkė tokią terorizmo propagandą per „Google“ korporacijai priklausantį vaizdo klipų tinklą.
„Dabar kariaujame Sirijoje. Po to grįšime į Didžiąją Britaniją. O dar vėliau vyksime į Jordaniją ir Libaną. Jokių problemų“, – sėdėdami vešlioje Šiaurės Sirijos giraitėje dėsto trys britai džihadistai.
Visuomenė neturi iliuzijų
Kaip ir kur šie jaunuoliai radikalizavosi? Kada tėvai, draugai, vietinių nuosaikių mečečių vadovai pražiopsojo jų virtimą „džihado kariais“?
Ar galėjo ekstremizmo link besiritantiems jaunuoliams kelią pastoti mokykla, socialinės įstaigos arba tos pačios specialiosios tarnybos?
Ir svarbiausia – ką daryti, kad naujų rekrūtų iš Jungtinės Karalystės ILIV nebesulauktų?
Tai klausimai, į kuriuos paprasto atsakymo nėra. Jau devynerius metus, nuo pat 2005-ųjų liepos 7-osios teroro išpuolių prieš Londono metro ir autobusus, Jungtinės Karalystės visuomenė neturi iliuzijų.
Karingas islamiškasis fanatizmas yra įleidęs gilias šaknis Britų salose.
Tiesa, tik labai maža britų musulmonų bendruomenės dalis yra radikaliai nusiteikusi, tačiau bemaž 2,5 milijono piliečių skaičiuojančioje bendruomenėje netgi 0,1 procento karštakošių yra per daug. Tai – net 2,5 tūkst. potencialių savižudžių.
Juk visi 4 islamistai, susprogdinę tris metro traukinius ir vieną dviaukštį autobusą, buvo vietiniai, „namie užsiauginti“ islamo fanatikai.
Vienas teroristų – Germaine’as Lyndsay buvo net ne iš musulmoniškos aplinkos. Į karingąjį islamą jis atsivertė tik likus porai metų iki žūties.
Šio teroristo žmona, „baltąja našle“ praminta anglė Samantha Lewthwaite, dabar laikoma viena pagrindinių „Al Qaeda“ tinklo vadovų Afrikoje.
Šios moters ieško ne tik britų saugumo tarnybos, bet ir amerikiečių CŽV bei Interpolas.
Vertingos tragedijos pamokos
Vis dėlto nuo 2005-ųjų liepos tragedijos keturios pagrindinės Jungtinės Karalystės saugumo agentūros labai pasimokė.
Tos pamokos buvo itin skaudžios: niekuo nekaltam brazilų imigrantui Jeanui Charlesui de Menezesui teko sumokėti gyvybe, kai tarpusavyje konkuruojantys policijos ir slaptųjų tarnybų agentai jį klaidingai palaikė islamistu, nesugebėjo susikalbėti tarpusavyje ir suvarpė tamsesnio gymio kataliko kūną kulkomis.
Dabar tiek MI5 ir MI6 tarnybos, tiek GCHQ (klausymosi tarnyba), tiek ir Skotland Jardo antiterorizmo padalinys turi gerai suteptus ir išbandytus bendro veikimo planus.
Daug kas nuogąstavo, kad 2012aisiais – karalienės deimantinio jubiliejaus ir vasaros olimpiados metais – britų džihadistai įvykdys kokį nors išpuolį.
Tačiau saugumo tarnybų prevenciniai mechanizmai tada suveikė puikiai ir jokių incidentų nebuvo.
Viena efektyvių priemonių, padedančių teisėsaugos tarnyboms sekti vietinius radikalus, – prevenciniai antiterorizmo įstatymai.
Bene populiariausias jų – Kontrolės orderio įstatymas, kuriuo suvaržomos kai kurios įtariamojo laisvės.
Jam uždraudžiama išeiti iš namų ilgiau nei kelioms valandoms, naudotis internetu, bendrauti su kitais įtariamaisiais.
Tačiau taip aktyviai ganyti radikalus reikia daug lėšų. Po finansinės krizės Jungtinės Karalystės biudžetas jau kelerius metus vis labiau karpomas, todėl net nėra kalbų apie didesnį finansavimą žinyboms, kovojančioms su terorizmu.
Teroristai grįžta namo
Visiškai naujas iššūkis šioje kovoje yra vos per trejus pastaruosius metus labai išplitusi tarptautinė radikalizmo geografija.
Prieš dešimtmetį pagrindinis grėsmės židinys buvo „Al Qaeda“ teroristų stovyklos niekieno žemėje tarp Afganistano ir Pakistano, o dabar ekstremizmo židiniai siekia nuo Sirijos iki Nigerijos.
Cressida Dick, Skotland Jardo policijos vicekomisarė, vadovaujanti antiterorizmo padaliniui, šią savaitę pripažino, kad „Sirijos karo padariniai Jungtinėje Karalystėje bus jaučiami dar daugelį metų“.
Pareigūnės duomenimis, apie 300 britų musulmonų, jau kariavusių Sirijoje, yra sugrįžę į savo gimtuosius miestus.
Šis procesas tebevyksta. Beje, britų radikalai retai kada rizikuoja skrisdami tiesiai iš Londono ar Birmingamo į Bagdadą ar atgal.
Kelionės maršrutas pasirenkamas su bent trimis ar keturiais persėdimais. Tad Sirijoje ar Irake kariavę britai grįžta per Berlyną ar Paryžių, pirma gerai sumėtę pėdas.
Kovotojai mėto pėdas
Kai kurie jų, siekdami apmauti seklius, net imituoja savo mirtį kovos lauke. Pavyzdžiui, ILIV neseniai paskelbė apie kankinį – Sirijoje mirusį britą. Po kelių savaičių „velionis“ buvo suimtas Doverio uoste.
„Žinome tą faktą, kad žmonės gali mėginti sugrįžti. Jie gali būti išėję karinį parengimą, gali mėginti įsivežti ginklų, organizuoti išpuolius ar raginti kitus taip elgtis.
Kitų šalių teroristų grupės gali rengti išpuolius arba tiesiog skatinti tuos asmenis grįžti ir veikti savarankiškai – pasirinkti taikinį, laiką ir teroro akto būdą“, – tvirtino C.Dick.
Buvęs MI6 antiterorizmo padalinio vadas ir JT saugumo konsultantas Richardas Barrettas įsitikinęs, kad bent vienas iš dešimties grįžusių džihadistų imsis veiklos ir Jungtinėje Karalystėje.
„Sunku net įsivaizduoti, kiek mūsų valstybei kainuotų nuolat sekti apie 300 grįžusiųjų. Akivaizdu, kad tai būtų neįmanoma. Galbūt net ir 30 įtariamųjų be paliovos sekti būtų nelengva“, – pripažino R.Barrettas.
Žudikus remia sąjungininkai
Nepriklausomi britų ekspertai sutinka, kad ILIV gerai įvaldžiusi šiuolaikinės internetinės propagandos metodus. Teroristų organizacija, sėdama ekstremizmo ideologiją, naudojasi Vakarų interneto milžinų „Google“, „Facebook“ ar „Twitter“ liberalumu.
„ILIV turi visą sparną religinių bendraminčių – pamokslininkų sunitų salafistų. Didžioji jų dalis – finansiškai išlaikomi iš privačių Saudo Arabijos fondų, pinigų jiems netrūksta.
Šie ekstremistai pamokslininkai savo propagandą sėja ne vien internetu, jie aktyviai važinėja po Europą ar JAV su savo pamokslais. Svarbiausia jų skleidžiama mintis – neva vyksta globalus kitatikių karas prieš tikrąjį islamą ir jį privalu ginti.
Jungtinėje Karalystėje toks jaunų protų radikalizavimas — rimta problema.
Jei numosime ranka į šiuos pamokslininkus kaip į keistus, dėmesio nevertus personažus, vėliau sumokėsime aukštą kainą“, – „Lietuvos rytui“ sakė nuosaikios musulmoniškos organizacijos „Quilliam Foundation“ vienas vadovų Ghafaras Hussainas.
„Quilliam Foundation“ duomenimis, Saudo Arabijos finansuojamos salafistų mečetės Jungtinėje Karalystėje dygsta kaip ant mielių.
Maža to, itin konservatyvūs salafistai imamai jau dabar sudaro bemaž ketvirtadalį visų aktyvių britų musulmonų pamokslininkų.
Ironiška tai, jog formaliai žiūrint Saudo Arabija yra Jungtinės Karalystės politinė partnerė ir labai pelninga klientė, perkanti britų karinės pramonės produkciją. Tad viešojoje erdvėje Rijado režimas ir jo sankcionuota religinė strategija beveik nekritikuojama.
Tokia susitaikėliška tyla gali virsti tiksinčia bomba, perspėja nepriklausomi ekspertai.
Parama teroristams – kelnaitėse
Paremti kariaujančius radikalus musulmonus bandoma įvairiais būdais.
Antai Londono Hitrou oro uoste po apieškojimo šią savaitę buvo sulaikyta mergina, kuri mėgino savo apatiniuose pervežti didelę sumą pinigų, skirtą Sirijos džihadistams.
27 metų Nawal Msaad (nuotr.) 20 tūkst. eurų vertės banknotų krūvelę buvo suvyniojusi ir sukišusi į prezervatyvą. Manoma, kad pinigus ji mėgino slėpti savo kūne, bet jie iškrito į kelnaites.
N.Msaad pinigus patikėjo pervežti į Turkiją artima draugė Amal El-Wahabi ir už tai pasiūlė tūkstančio eurų atlygį.
Jos vyras Aine Davisas pernai išvyko iš Jungtinės Karalystės ir prisijungė prie džihadistų Sirijoje. Išvažiavęs A.Davisas nuolat palaikė ryšius su žmona, su kuria turi du sūnus.
Bylą nagrinėjantis prokuroras Markas Dennisas teisme pasakojo, kad oro uoste dirbančių pareigūnų sustabdyta N.Msaad tvirtino į Turkiją skrendanti norėdama nupirkti aukso savo motinai. Ji pati pareigūnams užsiminė, kad vežasi 20 tūkst. eurų, ir buvo nuvesta į atskirą patalpą, kurioje iš apatinių ištraukė pinigų ryšulėlį.
Vėliau policija išsiaiškino, kad vakarą prieš kelionę mergina savo veiksmus derino ir su drauge A.El-Wahabi bei jos vyru. Tai nustatyta patikrinus pokalbius telefonu ir programėlės „WhatsApp“ susirašinėjimus.
Sulaikytoji ir jos draugė kaltinamos paramos teroristams teikimu. Abi moterys, kurios ilgus metus buvo geros draugės, savo kaltę neigia. A.El-Wahabi tvirtina, kad jos vyras dabar gyvena Turkijoje ir apie jo ryšius su teroristais ji nieko nežino.
Tačiau tokius moters pareiškimus neigia jos kompiuteryje, MP3 grotuve ir kitose laikmenose rasta vyro atsiųsta džihadistų propaganda.
Iš pradžių vyrui išvykus moteris nesiruošė viską mesti ir keliauti kartu. Tačiau, tyrėjų teigimu, metų pradžioje ji jau buvo pasiryžusi prisijungti prie vyro.
