Nuo 1992 metų operacijas buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse įpareigota vykdyti GRU nepateisino prezidento Vladimiro Putino vilčių – 2003 metais operacijas užsienyje leista vykdyti iki tol tiktai vidaus žvalgyba užsiėmusiai Federalinei saugumo tarnybai, rašo „Lietuvos rytas“, pasiremdamas leidinio „Foreign Policy“ duomenimis.
Manoma, kad V.Putino nepasitenkinimą sukėlė prastai parengta 2008 metų operacija Gruzijoje ir GRU nesugebėjimas prisitaikyti prie kibernetinio karo ypatumų bei gamtos ištekliais paremto šiuolaikinio galios žaidimo.
Staigius vadovų pasikeitimus, atleidimus, specialiųjų pajėgų perkėlimą į kariuomenės dalinius išgyvenusi GRU vos neprarado ir savo savarankiškos veiklos statuso.
Anksčiau platus pareigūnų ambasadose tinklas kai kur sumažėjo iki vieno asmens, atsakingo už karinius klausimus.
Agentūra sustiprėjo Ukrainoje
Tačiau Ukrainos įvykiai viską apvertė aukštyn kojomis. Tai, kas buvo laikoma pagrindiniais karinės žvalgybos trūkumais, tapo didžiausiais privalumais saugant įtaką sukilusioje Ukrainoje. Gebėjimas greitai ir tiksliai nustatyti strateginius taikinius ir veikti slaptai tapo neįkainojamas.
Kremlius krizės Ukrainoje pradžioje turėjo daug abejonių dėl GRU veiksmų, tačiau tarnyba tapo stipri kaip niekada. Net ir tai, kad Ukrainos pajėgos jau atkovoja miestus šalies rytuose, neužgožia fakto, jog Rusija pradėjo taikyti naują karinės veiklos formą.
Antai Krymo aneksija, leidusi V.Putinui puoštis nugalėtojo laurais, buvo kontroliuojama GRU. Stebėtos karinės bazės, klausytasi Ukrainos pareigūnų pokalbių.
Galiausiai buvo duota puiki priedanga „žaliųjų žmogeliukų“, kurių daugumą sudarė buvę GRU specialiųjų pajėgų kariai, invazijai.
Surinkta nemažai duomenų, kurie leidžia teigti, kad marionetinis separatistų paskelbtos Donecko liaudies respublikos vadovas Igoris Strelkovas – buvęs arba dabartinis GRU pareigūnas. Separatistus ginklai ir amunicija sėkmingai pasiekia greičiausiai taip pat dėl GRU tinklų.
Operacijos turėtų tęstis
Karinės žvalgybos dalyvavimas Ukrainos įvykiuose tapo akivaizdus gegužės mėnesio pabaigoje, kai Rytų Ukrainoje pasirodė batalionas „Vostok“, kuris dalyvavo operacijose Čečėnijos kare. Būtent šis batalionas užėmė Donecko administracijos pastatą ir perdavė jį separatistams.
Po kelių dienų „Vostok“ vadu pasiskelbė vietinis veikėjas Aleksandras Chodakovskis. Tačiau akivaizdu, kad žaibiškai surengta operacija buvo kontroliuojama kur kas daugiau žinių sukaupusių strategų.
Bataliono „Vostok“ operacija Donecke parodė netradicinio karo, kurį Rusija nusiteikusi sėkmingai plėtoti ir kitose savo įtakos zonose, pavyzdį.
Tiesioginis karinis konfliktas pakeičiamas informacinės erdvės valdymu, politiniu ir ekonominiu spaudimu ir staigiomis operacijomis.
Vienos pasaulio lyderių statuso siekianti Rusija ir toliau ketina tęsti tokias sėkmingas ir daug nekainuojančias operacijas, padedančias suvaldyti atitrūkti bandančias kaimynes. Manoma, kad tokiose valstybėse kaip Kazachstanas GRU įtaka dar didesnė.
Vakarų sankcijos, pritaikytos dabartiniam GRU vadovui Igoriui Sergunui, ir įtariamo Žvalgybos valdybos pareigūno išsiuntimas iš Rusijos ambasados Kijeve tik dar labiau sustiprina tarnybos įvaizdį – GRU atgauna ypač įtakingos tarnybos statusą.
Nenuostabu, kad Kremliuje nutilo kalbos apie žvalgybos reformavimą. Gali būti, kad jai bus suteikta daugiau laisvės ir leista vykdyti daugiau operacijų artimajame užsienyje.
Sudėtingas iššūkis NATO
Generalinio štabo vadas Valerijus Gerasimovas tiesiai pareiškė, kad Rusija diegia netradicinio karo metodus.
„Platus politinių, ekonominių, informacinių, humanitarinių priemonių naudojimas, palaikomas slaptų karinių operacijų“, – taip naują Rusijos karinę strategiją apibrėžė V.Gerasimovas.
Tokio pobūdžio konfliktams reikės plataus šnipų, specialiųjų pajėgų kovotojų, samdinių tinklo – visu tuo rūpinasi būtent GRU.
NATO kol kas nerodo didelio aktyvumo rengdamasi atremti tokio pobūdžio atakas, kokios, pavyzdžiui, vyko 2007 metais Estijoje.
Nors NATO karine galia vis dar dešimteriopai lenkia Rusiją, Aljanso gebėjimas prisitaikyti prie tokių puikiai organizuotų ir mobilių karinės žvalgybos operacijų kelia daug klausimų.
Kremlius tai jau pastebėjo. O tai – pagrindinė Rusijos viltis.
Berlynas duos atkirtį Vašingtonui
Kol Rusija sėkmingai gaivina savo žvalgybos tarnybas, vakariečiai sprendžia savus ginčus.
Skandalas įsiplieskė pernai spalį, kai paaiškėjo, kad JAV žvalgyba kelerius metus klausėsi Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir kitų aukštų pareigūnų pokalbių.
JAV klausymosi operacija buvo vykdoma tiesiog nuo ambasados, esančios netoli valstybinių įstaigų rajono, stogo.
O šių metų liepos 2 d. buvo sulaikytas 31 metų Vokietijos saugumo tarnybos darbuotojas, įtariamas pagrobęs 200 slaptų Vokietijos žvalgybos tarnybos dokumentų. Pastaruosius jis už 25 tūkst. eurų (88 tūkst. litų) pardavė Vašingtonui.
Vokietijos vidaus reikalų ministras Thomas de Maiziere netrukus pareiškė, kad rimtai svarstomos galimybės atnaujinti kontržvalgybos programas prieš JAV, Jungtinę Karalystę ir Prancūziją. Jos nevykdomos nuo 1945 metų.
Pirmadienį ekonominio vizito Kinijoje metu Vokietijos kanclerė A.Merkel pavadino skandalą „labai rimta naujiena, kuri paneigia kalbas apie nuoširdų bendradarbiavimą“.
Vienas Vokietijos konservatorių lyderių Hansas Peteris Uhlis pareikalavo, kad atsakingi JAV pareigūnai išvyktų iš šalies: „Nekyla jokių klausimų, kad jie privalo palikti Vokietiją.“
Pranešama, kad pričiuptas dvigubas agentas tiesiog susirašinėdamas elektroniniu paštu pasiūlė slaptą informaciją JAV ambasadai Berlyne.
Jis buvo sugautas tik tada, kai panašią informaciją pasiūlė ir Rusijos pareigūnams, mat pastaruosius vokiečiai tikrina kur kas atidžiau nei savo sąjungininkus amerikiečius.
