JAV įsikūrusio nevyriausybinio demokratijos tyrimų ir stebėjimo
centro ekspertai neseniai paviešintoje kasmetinėje ataskaitoje
„Nations in transit“ apžvelgė demokratijos vystymąsi 29-iose
posovietinio bloko šalyse, taip pat Balkanuose ir Centrinėje
Europoje. Autorių teigimu, Rusija per pastaruosius metus į regioną
įnešė „naują, nerimą keliantį represijų mastą“. FH ataskaitos
bendraautorė ir projekto vadovė Sylvana Habdank-Kolaczkowska tikina, kad „dramatiškas“
demokratinių rodiklių kritimas Rusijoje „daugeliu būdų paveikė
nusigręžimą nuo demokratijos visame regione“.
Kasmet atliekamo tyrimo rezultatai parodė, jog demokratijos
indeksas regione 2013 m. vėl smuko, o tokios tendencijos vyrauja
visą pastarąjį dešimtmetį. Rodikliai prastėjo 12-oje posovietinių
šalių, kurios nėra ES narės, o tai reiškia, jog net 80 proc.
regiono gyventojų gyvena „konsoliduoto autoritarizmo sąlygomis“.
Tarp tokių valstybių patenka Rusija, Kazachstanas, Baltarusija,
Azerbaidžanas, Turkmėnistanas ir Uzbekistanas.
FH duomenimis, pilietinei visuomenei aplinka nepalankiausia
Rusijoje, Azerbaidžane ir Kazachstane. Ataskaitoje rašoma, jog
Kremlius „aktyviai vykdo intensyvėjančių represijų politiką“
pasitelkdamas naujus įstatymus prieš kitaip mąstančius ar kitokią
seksualinę orientaciją turinčius asmenis, taip pat grasindamas
nevyriausybinėms organizacijoms, plėsdamas valstybinės
žiniasklaidos tinklą ir cenzūruodamas internetą.
„Daugeliui šalių Rusija tapo modeliu ir įkvėpėja atsitraukiant
nuo laisvų institucijų visoje Eurazijoje“, - rašoma pranešime.
Teigiamo FH įvertinimo susilaukė Kirgizija ir Gruzija -
vienintelės buvusio sovietinio bloko šalys, kuriose demokratijos
situacija pastaraisiais metais gerėjo.
