Lenkijai ruošiantis minėti prieš 25 metus surengtus pirmuosius
pusiau laisvus rinkimus komunistinėje šalyje, pradėjusius
Rytų Europoje demokratijos grandininę reakciją, kurią vainikavo
Berlyno sienos griūtis, L.Walesa ir A.Michnikas prisiminė
didžiausius laimėjimus ir apgailestavo dėl neišnaudotų
galimybių, interviu naujienų agentūrai „The Associated Press“.
„Jeigu kas nors man prieš 30 metų būtų pasakęs, kad per
savo gyvenimą pamatysiu demokratinę Lenkiją – nepriklausomą,
tvirtai augančia ekonomika, be cenzūros, atviromis sienomis;
Lenkiją, kurioje gerbiamos žmogaus teisės, kurioje galiu skaityti,
ką noriu, rašyti, ką noriu, ir keliauti, kur noriu – būčiau
pasakęs, kad tai kažkoks stebuklas“, – sakė A.Michnikas.
Tuo tarpu Nobelio taikos premijos laureatą L.Walesą labiausiai
stebina, kaip iš Lenkijos po dešimtmečius trukusio dominavimo buvo
išvestos Sovietų Sąjungos pajėgos. Jis džiaugiasi Lenkijos
sunkiai iškovota demokratija, bet gailisi, kad nepasiekė daugiau –
veiksmingesnės valstybės, visiems suteikiančios lygias galimybes ir
gerovę, sėkmingesnio komunistų patraukimo atsakomybėn.
„Kai matau, kiek daug sugadinome, kokie buvome nerūpestingi,
kiek daug neteisingumo sukėlėme – tuomet man nemalonu“, –
pažymėjo L.Walesa.
L.Walesos didvyriška istorija prasidėjo, kai jis buvo atleistas
iš Gdansko laivų statyklos už aktyvią veiklą kovoje dėl
darbininkų teisių. Jis kartu su buvusiais bendradarbiais 1980 metų
rugpjūtį organizavo streiką ir greitai tapo jų charizmatišku
lyderiu. A.Walesa padėjo įkurti laisvąją profsąjungą
„Solidarumas“, kuri peraugo į šalies masto laisvės judėjimą.
Režimas šį judėjimą stengėsi numalšinti, o generolas Wojciechas
Jaruzelskis 1981 metais įvedė karo padėtį.
Tačiau „Solidarumas“ išliko tuo itin sudėtingu metu, skatinamas
lenko popiežiaus Jono Pauliaus II palaikymo.
1988 metais nuvilnijo nauji streikai, privertę komunistinius
vadovus surengti derybas su „Solidarumu“. Per tas derybas buvo
susitarta, kad bus įteisintas „Solidarumas“, o 1989 metų
birželio 4 dieną bus surengti rinkimai. Derybininkai pasiekė, kad
būtų įkurti aukštieji parlamento rūmai – Senatas – o visos
100 jo vietų būtų laisvai renkamos. Tuo tarpu per rinkimus į
svarbesnius žemuosius rūmus turėjo būti laisvai balsuojama dėl
trečdalio mandatų.
Tų rinkimų rezultatai pribloškė tarsi žemės drebėjimas:
„Solidarumas“ pelnė 99 iš 100 vietų Senate, taip pat užėmė
visas laisvai renkamas vietas žemuosiuose rūmuose (161). Žengimas
į visišką demokratiją tapo nebesustabdomu, o iki ateinančių
metų pabaigos L.Walesa buvo išrinktas prezidentu.
Dabar L.Walesa įžvelgia Lenkijoje per didelę socialinę
nelygybę ir reikia nusivylimą dėl didelio susipriešinimo
politikoje, dėl kurio į valdžią sunku ateiti jaunimui.
„Žmogus kuris, turi darbą – gerą darbą – labai
patenkintas ir ploja Walesai. Bet žmogus, dirbęs laivų statykloje,
kuri bankrutavo, visiškai nėra patenkintas ir keikia Walesą, –
aiškino buvęs lyderis. – Vienas yra teisus, o kitas irgi yra
teisus.“
Jis kaltina save dėl kai kurių Lenkijos bėdų.
„Velniai rautų – klaida, kurią padariau aš, buvo pergalės
atidavimas biurokratams ir politikams, – sakė L.Walesa. – Mes ne
dėl tokios Lenkijos kovojome.“
A.Michnikas buvo intelektualusis „Solidarumo“ lyderis ir
padėjo suplanuoti Lenkijos taikų perėjimą prie demokratijos. Nuo
pat savo studijų metų 7-ajame dešimtmetyje jis buvo persekiojamas
komunistinio režimo dėl disidentinės veiklos. Jis praleido
penkerius metus kalėjime, kur buvo žiauriai mušamas.
A.Michniko nuomone, didžiausia dabartinės Lenkijos silpnoji
vieta – neveiksminga teisingumo sistema, kurioje bylos įstringa
biurokratiniuose kliuviniuose, taip pat prastai organizuota
valstybinė sveikatos apsaugos sistema, kurioje pacientams apsilankymo
pas specialistą gali tekti laukti ne vienerius metus.
Nors išlieka tokių problemų ir 11 proc. nedarbas, A.Michnikas
pažymi, kad Lenkijos perėjimo prie demokratijos kaina buvo „labai
maža“.
„Ar kada matėte tokį didžiulį istorinį pokytį be
socialinės kainos? Mūsų kaina buvo nepaprastai maža: jokių
kartuvių, jokio pilietinio karo, jokių barikadų“, – sakė jis.
Nors ir apgailestaudamas dėl sunkumų, A.Michnikas linkęs
pabrėžti Lenkijos laimėjimus.
„Faktas, kad esame ES (Europos Sąjungos) nariai, kad galime
keliauti po Europą be vizų, kad sienos yra atviros ..., kuria naują
kolektyvinę sąmonę tarp jaunųjų lenkų, – aiškino A.Michnikas.
– Mano kartai kelionė į užsienį buvo didelis dalykas. Mano
sūnus tiesiog perka bilietus į Madridą, Londoną – ir keliauja,
kur nori.“
„Lenkija tapo visiškai kitokia šalimi“, – pridūrė jis.
