„Rusijos gebėjimai ir ketinimai be didesnio perspėjimo vykdyti
reikšmingas karines akcijas kelia didelę grėsmę saugumo ir
stabilumo išlaikymui euroatlantinėje zonoje. Rusija pajėgi per
trumpą laiką ir bet kurioje vietoje sukelti vietinės ar regioninės
reikšmės grėsmę“. Tai, anot šaltinių, teigiama NATO Gynybos
planavimo komiteto parengtame projekte.
Tuo tarpu NATO partnerės Europoje po Šaltojo karo pabaigos esą
padarė išvadą, „kad gali būti sumažinti tie pajėgumai, kurie
reikalingi kovojant konvenciniuose, plataus masto, intensyviuose
konfliktuose Europoje“. Kai kuriais atvejais esą atsisakyta „ištisų
pajėgumų sričių arba jos gerokai susiaurintos“.
Ilgametis Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos ekspertas
Elmaras Brokas „Spiegel“ sakė: „Kai Baltijos valstybės
įstojo į NATO, Rusijos karinės grėsmės nebuvo. Aljansas laikėsi
susitarimo su Rusija ir nedislokavo dalinių į rytus nuo Elbės.
Tačiau kadangi V.Putino politika, regis, keičiasi, NATO turi
rastai atsaką“.
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pareikalavo didesnės NATO partnerių karinės
paramos. „NATO Lenkijoje turi daryti tai, ką padarė visose kitose
šalyse, - sakė jis „Spiegel“. - Bazės yra Didžiojoje Britanijoje,
Ispanijoje, Vokietijoje, Italijoje ir Turkijoje. Tai saugios
vietos. Tačiau ten, kur bazės iš tikrųjų reikalingos, jų nėra“.
Ministro teigimu, dar turi būti daug padaryta, kad Aljansas iš
tikrųjų galėtų suteikti 5-ajame straipsnyje numatytas garantijas.
