„Iš aukštesnės instancijos konstitucinio teismo gavome
informaciją, kad parlamento narys Maheras Abdel Hafizas Hajjaras
iškėlė savo kandidatūrą į
Sirijos Arabų Respublikos prezidentus“, – sakė Mohammadas
Lahhamas, kurį citavo valstybinė televizija.
Prognozuojama, kad per būsimus Sirijos prezidento rinkimus bus
perrinktas Basharas al Assadas.
M.A.H.Hajjaras, nepriklausomas parlamento narys, gimė 1968 metais
Alepo mieste, nurodė transliuotojas.
Apie jo kandidatūrą buvo pranešta dvi dienos po M.Lahhamo
pranešimo, kad šalies prezidento rinkimai vyks birželio 3 dieną.
B.Assadas, kuris Sirijos prezidentu tapo po savo tėvo Hafezo
mirties 2000 metais ir kurio kadencija baigiasi liepos 17 dieną,
turėtų taip pat dalyvauti rinkimuose, kuriuos, kaip manoma, jis
laimės, nepaisant trejus metus trunkančio pilietinio karo šalyje.
Tai bus pirmi Sirijos prezidento rinkimai – anksčiau
referendumas būdavo rengiamas dėl vieno kandidato, tačiau priėmus
konstitucinę pataisą ši sistema buvo pakeista.
Europos Sąjunga (ES)
pasmerkė Sirijos planus birželio 3-iąją surengti prezidento
rinkimus ir pareiškė, kad rinkimai nebus patikimi šalį kamuojant
pilietiniam karui, skelbia „EUbusiness“.
ES vyriausioji užsienio reikalų įgaliotinė Catherine Ashton labai apgailestauja dėl oficialaus Sirijos
valdžios pranešimo, kad prezidento rinkimai Sirijoje įvyks birželio
3 dieną, teigė atstovas.
C.Ashton pakartojo ES poziciją, kad bet kokie rinkimai
Sirijoje turėtų vykti pagal 2012 metų Ženevos komunikatą - iki
šiol rezultatų nedavusį susitarimą dėl perėjimo prie demokratijos
kaip pagrindo deryboms tarp Sirijos režimo ir opozicijos.
„Vykstant konfliktui režimo organizuojamuose rinkimuose,
nesivadovaujant šiuo komunikatu, tik režimo kontroliuojamose
teritorijose bei milijonams sirų netekus namų, bus ignoruojami
pagrindiniai demokratijos principai, nebus patikimumo bei bus
pakenkta pastangoms rasti politinį krizės sprendimą“, - sakoma
pareiškime.
Jungtinės Tautos, JAV ir Didžioji Britanija taip pat pasmerkė
planuojamus rinkimus.
C.Ashton paragino konflikto šalis „užkirsti kelią smurtui ir
žmogaus teisių pažeidimams“ bei grįžti prie taikos derybų Ženevoje,
kurios baigėsi vasario 15 dieną nepadarius konkrečios pažangos
siekiant užbaigti trejus metus besitęsiantį konfliktą.
