Pirmiausia po 2011 metų žemės drebėjimo ir cunamio sprogusios Fukušimos „Dai-ichi“ elektrinės niekas taip nevadina. Bent jau joje dirbantys žmonės. Jie sako „1F“, o japoniškai tai skamba „Iči Efu“.Tokiu paaiškinimu prasideda pirmoji K.Tatsutos komiksų „1F: Fukušimos „Dai-ichi“ atominės elektrinės darbo dienoraštis“ („1F: The Labor Diary Of Fukushima Daiichi Nuclear Power Plant“) serija.
Įgudusia ranka pieštuose paveikslėliuose – atominės elektrinės suplanavimas, kasdienės kelionės į darbą, patekimo į elektrinę procedūros, radiacijos likvidavimo rutina ir linksmos akimirkos su bendradarbiais.
„Supratau, kad „1F“ vaizdavimas žiniasklaidoje skiriasi nuo realybės, todėl norėjau sukurti mangą (taip vadinami Rytų komiksai. – Red.) ir perteikti savo įspūdžius. Tai dokumentas mangos stiliumi“, – graibstomus kūrinius apibūdino Tokijuje gyvenantis dailininkas.
Dirbo, nes norėjo padėti
Kai K.Tatsuta 2012-ųjų birželį įsidarbino sprogusioje Fukušimos elektrinėje, jis negalvojo apie jo laukiančią kūrybinę sėkmę.
„Kai įvyko Didysis Rytų Japonijos žemės drebėjimas, atsitiktinai svarsčiau apie darbo keitimą.
Norėjau daryti ką nors, kad padėčiau katastrofos ištiktiems žmonėms. Kadangi tose vietovėse nieko nepažinojau, kreipiausi į valstybinę įdarbinimo agentūrą.
Daugelis laisvų darbo vietų buvo Fukušimoje. Ten ir atlyginimai buvo geresni. Todėl nusprendžiau kreiptis“, – pasakojo K.Tatsuta.
Iš pradžių jo pareiga buvo prižiūrėti teritoriją, kur atominės elektrinės darbuotojai nusirengdavo ir palikdavo ekipuotę, tikrinti jų radiacijos lygį.
„Bet aš norėjau dalyvauti tiesioginiuose elektrinės valymo darbuose. Galiausiai mane įdarbino vienu iš santechnikų, kurie dirbo patalpose. Prieš atvykdamas į Fukušimą buvau išmokęs virinimo darbų ir tai man labai pravertė“, – prisiminimais dalijosi 49 metų vyras.
Atlyginimas džiugino
Dirbdamas Fukušimoje K.Tatsuta pastebėjo, kad žiniasklaidoje piešiamas elektrinės darbuotojų įvaizdis skiriasi nuo tikrovės.
„Daugelis leidinių juos vaizdavo nelaimingus ir apimtus depresijos, nes jie dirba tokiomis siaubingomis sąlygomis ir yra laikomi tiktai valymo prietaisais. Kiek man teko susidurti, buvo ne taip.
Mes visi turėjome kasdienių pareigų ir savo gyvenimą. Mums visiems būdavo gerų ir blogų dienų. Man atrodo, kad jie buvo visai patenkinti savo darbu“, – pasakojo K.Tatsuta.
Tai galima įsivaizduoti žinant jų atlyginimo dydį. Anot dailininko, nelygu darbo rizikingumo lygis, užmokestis svyravo nuo 80 iki 200 JAV dolerių (200–500 litų) per dieną.
Be to, elektrinės valymas nėra toks pavojingas, kokį jį galima įsivaizduoti.
„Žinoma, reikia būti atsargiems, nuolat stebėti radiacijos lygį. Jei turi tam tikrų žinių, o dauguma ten dirbančių jų turi, tikrai neverta reaguoti isteriškai. Manau, kad mums visiems reikia nusiraminti dėl elektrinės problemų, įskaitant užteršto vandens nuotėkį“, – kalbėjo vyras.
Atskleidžia visas detales
Vis dėlto K.Tatsuta Fukušimos elektrinę buvo priverstas palikti jau po pusmečio, nes radiacijos lygis organizme pasiekė leistiną metinę 20 milisivertų ribą.
Grįžęs į įprastą gyvenimą, nuo vaikystės komiksais besižavintis menininkas nusprendė savo įspūdžius perkelti ant popieriaus.
„Manga – geras būdas pavaizduoti scenas ir situacijas. Nors tai piešiniai, jie puikiai atspindi realybę“, – įsitikinęs K.Tatsuta.
Tiesa, jo piešiniuose nėra pašėlusių nuotykių – tik rutina ir kasdienybė. Daug vietos skiriama kelionėms į darbą ir iš jo, taip pat apsauginių sluoksnių vilkimuisi ir nusivilkimui.
K.Tatsuta daug dėmesio skiria detalėms. Jis smulkiai pavaizduoja nuo kenksmingų medžiagų saugančius kostiumus, pirštines, batus, skirtingų rūšių dujokaukes.
Vyras taip pat atkreipia dėmesį į smulkius, bet nemalonius nepatogumus. Pavyzdžiui, nuo prakaito peršlampančias pirštines arba erzinantį nosies niežėjimą, kai esi užsidėjęs dujokaukę.
Nori grįžti į Fukušimą
K.Tatsutos darbai ypatingi tuo, kad suteikia retą galimybę pažvelgti į vidinį Fukušimos elektrinės gyvenimą.
Mat elektrinės operatorius „Tokyo Electric Power Co“ (TEPCO) žurnalistams retai suteikia tokią galimybę. O jei suteikia – tai grupėms ir pagal griežtas taisykles.
Darbuotojai irgi privalo tylėti, nes priešingu atveju rizikuoja būti atleisti.
Tiesa, K.Tatsuta – netikras dailininko vardas. Savo tapatybės jis nė už ką neišduos, nes tikisi dar grįžti į Fukušimą. (AP, „Blouinartinfo.com“, LR)
