„Neprimeskite mums savo taikos“, – pareiškė J.Komarovskis savo gerbėjams Rusijoje, vaizdo žinutėje, kurią „YouTube“ peržiūrėjo jau 1,2 mln. internautų.
Toks J.Komarovskio, kuris yra rusakalbis, prašymas gerbti nepriklausimą ir vieningą Ukrainą tik išryškino stiprų ukrainiečių nacionalinį identitetą ir kertasi su Rusijos prezidento Vladimiro Putino aiškinimais, kad Ukraina yra rusiškos šeimos dalis.
Atvirkščiai, Rusijos surengta invazija, kuri, V.Putino teigimu, esą apgynė Krymo rusakalbius, Ukrainoje sukėlė patriotizmo bangą – net nesvarbu, ar gimtoji kalba ukrainiečių, ar rusų.
Toks vienybės jausmas, be abejo, lydimas trapumo jausmo – šalyje, kurioje ištisus amžius savo tvarką įvedinėjo įvairios imperijos.
Bet Ukrainos identitetas ryškus – žmonės myli savo žemę ir yra pripratę prie nuolatinės kovos dėl išlikimo. Toks jausmas ypač aktualus dabar, kai šalyje baiminamasi, kad Kremlius planuoja užimti ir daugiau Ukrainos regionų.
Istoriškai Ukraina, Prancūzijos dydžio valstybė, kurioje gyvena 46 mln. žmonių, visada buvo didelis ir saldus kąsnis Europos širdyje.
Čia gyvavo ankstyvoji slavų valstybė Kijevo Rusia, čia ir stačiatikybės lopšys. Dabartinės Ukrainos dalis valdė Lenkija, Austrijos ir Vengrijos imperija, Rusijos imperija, Sovietų Sąjunga.
Ukraina taip pat yra šalis, kurioje ryškiai įsirėžusi didžiausia XX amžiaus tragedija – Antrasis pasaulinis karas, prieš kurį teritoriją, istoriko Timothy Sneiderio pramintą „Kraujo žeme“, dar nusiaubė bolševikų revoliucija.
Sovietų Sąjungos diktatorius Josifas Stalinas 1932-1933 metais Ukrainai „padovanojo“ milijonus pražudžiusį badą, vėliau tas pats J.Stalinas nurodė iššaudyti ir ištremti ukrainiečius intelektualus. Galiausiai šalį užėmė nacistinė Vokietija, o tai lėmė daugiau nei 1 mln. Ukrainos žydų išžudymą per Holokaustą.
Nepriklausoma Ukraina tapo 1991 metais, sugriuvus Sovietų Sąjungai. Nuo to laiko šalis pasiklydusi ideologijoje: čia iki šiol neaišku, ar Ukraina – vakarietiška valstybė, kurios ateitis Europos Sąjungoje, ar tai posovietinė respublika, artimesnė Rusijai.
Taip, etniniai, kultūriniai, lingvistiniai ir religiniai saitai su Rusija stiprūs – dėl to V.Putinas ir aiškina apie dviejų tautų vienybę.
Tačiau didžioji dalis ukrainiečių, tiek paprasti žmonės, tiek mokslininkai ir istorikai, taip nemano. O J.Komarovskis teigia, kad V.Putinas tarsi pažadino Ukrainos žmones: „Dar niekas nebuvo taip pasistengęs dėl Ukrainos vienybės“.
Net 58 metų pardavėja Tatjana Riabčenko, gyvenanti daugiausia rusakalbiame rytiniame Donecko mieste, dabar tvirtina, kad Rusijos veiksmai ją įskaudino.
„Daug ukrainiečių pakeitė savo požiūrį į Rusiją. Juk reikėtų vertinti rusų veiksmus, o ne kalbas. O jų veiksmai – baisūs“, – sako T.Riabčenko.
Kad Krymo aneksija Ukrainoje sukėlė patriotizmo bangą, liudija ir visuomenės nuomonės apklausos.
„Pažiūros pasikeitė, – pripažįsta sociologinio Razumkovo centro Kijeve vadovas Mychailo Myščenko. – Šiame Ukrainos ir Rusijos konflikte akivaizdžiai remiama Ukraina. Rusijos lyderiai vertinami vis blogiau“.
Parengė Gintaras Radauskas
