Teigiama, kad laivo įgula pasidavė taikiai, po šeštadienio vakarą vykusių derybų.
„Šturmo nebuvo. „Slavutičius“ iškėlė Rusijos vėliavą, o įgula paliko laivą“, – teigiama „Kryminform“ naujienų agentūros pranešime.
Komandinis laivas „Slavutičius“ buvo paskutinis likęs Ukrainos karinių jūrų pajėgų laivas Krymo pusiasalyje. Šeštadienį Krymo „savisaugos daliniams“ pasidavė povandeninis laivas „Zaporožė“.
NATO perspėjo
NATO pajėgų Europoje
vadas sekmadienį sakė, kad Rusija turi dideles pajėgas prie
rytinių Ukrainos sienų ir kad jis nerimauja dėl galimos grėsmės
Moldovos separatistiniam Padniestrės regionui.
„(Rusijos) pajėgos, kurios dabar yra prie Ukrainos sienų į
rytus (nuo jos), yra labai, labai nemažos ir labai, labai
pasirengusios“, – sakė JAV oro pajėgų generolas Philipas
Breedlove'as, kuris kalbėjo per renginį,
organizuotą amerikiečių strateginių tyrimų centro „German
Marshall Fund“.
Jis sakė, kad NATO labai susirūpinęs dėl grėsmės
Padniestrei. „Prie rytinių Ukrainos sienų yra ... absoliučiai
pakankamos (Rusijos) pajėgos judėjimui į Padniestrę, jei būtų
priimtas sprendimas tai daryti, ir tai kelia didelį
susirūpinimą“, – pažymėjo jis.
„Rusija veikia daug labiau kaip priešininkė nei partnerė“,
– sakė jis.
Įspėjo ir buvęs Liuksemburgo premjeras
Buvęs Liuksemburgo premjeras ir
kandidatas į Europos Komisijos pirmininkus Jeanas Claude'as Junckeris
sekmadienį taip pat perspėjo Europos Sąjungą
neleisti, kad Moldova taptų „kita auka“ po Ukrainos.
J.C.Junckeris vokiečių laikraščiui „Welt am Sonntag“
sakė, kad ES turėtų greitai pasiūlyti Moldovai asociacijos
sutartį, tokią, kokią Bendrija šią savaitę pasirašė su Ukraina.
„Po įvykių Ukrainoje dabar didelės skubos reikalas yra
europiečiams labai greitai pasirašyti asociacijos susitarimą su
Moldova, tai yra, artimiausiomis savaitėmis“, – sakė jis.
Ši buvusi sovietinė respublika su sunkiai valdoma rusakalbių
mažuma Padniestrės regione reiškė nuogąstavimus, kad įvykiai
kaimyninėje Ukrainoje gali tapti pavyzdžiu jos pačios
separatistams, Rusijai aneksavus Krymo pusiasalį.
Moldova drauge su Gruzija asociacijos susitarimus su ES parafavo
lapkritį. Šiuo metu tikimasi, kad jos susitarimus dėl glaudesnių
ryšių pasirašys iki 2015 metų.
Moldovos prezidentas Nicolae Timofti paragino
ES paspartinti šį procesą.
J.C.Junckeris parėmė tą raginimą ir sakė: „Mes privalome
aplenkti Putiną, jam reikia žinoti,
kad jis negali Moldovoje daryti to, ką padarė Kryme“.
J.C.Junckeris sakė, kad Europos Sąjungai reikia „stabilizuoti Moldovą
ir susieti ją su Vakarais“. „Antraip Moldova galėtų tapti kita Rusijos agresijos auka“,
– pažymėjo buvęs Liuksemburgo premjeras.
V.Putinas pasirengęs atakuoti Ukrainą?
Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos vadovas Andrijus Parubijus savo ruožtu sekmadienį perspėjo, kad Rusijos prezidento V.Putino pajėgos yra pasirengusios bet kuriuo metu atakuoti Ukrainą.
„Putino tikslas yra ne Krymas, o visa Ukraina ... Jo pajėgos,
sutelktos prie sienos, yra pasirengusios atakuoti bet kuriuo metu“,
– sakė jis tūkstančiams Kijevo centre susirinkusių
demonstrantų.
„Okupantas gali bet kurią dieną kirsti sieną. Putinas
liguistai įsivaizduoja, kad Ukraina turi būti Rusijos dalis“, -
pažymėjo A.Parubijus.
Tačiau Rusijos gynybos ministro
pavaduotojas Anatolijus Antonovas sekmadienį neigė, kad Maskva
telkia pajėgas prie Ukrainos sienos, ir sakė, kad ji laikosi
tarptautinių susitarimų.
„Rusijos gynybos ministerija laikosi visų tarptautinių
susitarimų dėl karių skaičiaus regionuose prie Ukrainos sienų
apribojimų“, – sakė A.Antonovas, kurį citavo naujienų
agentūra „Interfax“.
„Rusijos ginkluotosios pajėgos nevykdo jokios neskelbtos
veiklos, kuri galėtų kelti pavojų kaimyninėms valstybėms“, –
pridūrė A.Antonovas.
Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu Rusijos pajėgų
veiksmus prie Ukrainos sienos aptarė su JAV ir ukrainiečių
kolegomis Chucku Hageliu ir Ihoriu Teniuchu, sakė
A.Antonovas.
„Sergejus Šoigu absoliučiai aiškiai ir nedviprasmiškai
informavo visus tuos, su kuriais kalbėjosi, apie realią padėtį
prie Rusijos ir Ukrainos sienos, ir jokių ketinimų koncentruoti ten
pajėgas nebuvimą“, – sakė jis.
„Šoigu paragino JAV gynybos sekretorių objektyviai įvertinti
Rusijos ginkluotųjų pajėgų karinio pasirengimo būklę regionuose
prie Ukrainos sienų ir neišpūsti situacijos“, – sakė
A.Antonovas.
Pasak jo, septynios tarptautinių inspektorių grupės per
pastarąjį mėnesį apsilankė regionuose prie Ukrainos sienos.
„Mes neturime ten ką slėpti“, – pridūrė A.Antonovas.
Įspėjo ir diplomatijos vadovas
Ukrainos užsienio reikalų
ministras Andrijus Deščycia interviu JAV televizijai, kuris buvo
parodytas sekmadienį, irgi sakė, kad karo tarp jo šalies ir Rusijos
tikimybė didėja.
„Ji didėja, pasakyčiau, – sakė jis ABC politinei pokalbių
laidai „This Week“. – Mes nežinome, kas Putino galvoje ir koks
bus jo sprendimas. Štai kodėl ši situacija tampa dar sprogesnė,
nei buvo prieš savaitę“.
Rusijos vėliavos - virš 189 karinių objektų
Rusijos gynybos
ministerija sekmadienį paskelbė, kad šalies vėliavos dabar
plevėsuoja virš 189 ukrainiečių karinių objektų Kryme, – dvi
dienos po to, kai prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įstatymus
dėl Krymo aneksijos užbaigimo.
„Rusijos Federacijos vėliava buvo iškelta 189-iuose Ukrainos
ginkluotųjų pajėgų kariniuose junginiuose ir institucijose ...
Krymo respublikos teritorijoje“, – sakoma ministerijos
pareiškime, kurį citavo naujienų agentūra RIA.
Belbeko bazės vadas laikomas nelaisvėje
Ukrainos prezidentas Oleksandras
Turčynovas pareiškė, kad šeštadienį prorusiškų pajėgų užimtos
Belbeko karinių oro pajėgų bazės vadovas yra laikomas nelaisvėje.
Sekmadieninio kreipimosi metu O. Turčynovas informavo, kad
pulkininką Julijų Mamčiurą „pagrobė“ bazę šturmavusios pajėgos.
Prezidentas nenurodė, kur konkrečiai J. Mamčiuras gali būti
laikomas, tačiau paragino nedelsiant paleisti pulkininką.
Belbeko karinių oro pajėgų bazę Krymo pusiasalyje šeštadienį
užėmė prorusiškos pajėgos, šturmo metu panaudojusios šarvuotį ir
garsines granatas. Atakos metu nukentėjo vienas ukrainiečių karys.
Belbeko oro uostas buvo paskutinė didelė Ukrainos bazė Krymo
pusiasalyje.