NATO perspėja, kad Rusija kėsinasi ir į Padniestrę

Teigiama, kad laivo įgula pasidavė taikiai, po šeštadienio vakarą vykusių derybų.

„Šturmo nebuvo. „Slavutičius“ iškėlė Rusijos vėliavą, o įgula paliko laivą“, – teigiama „Kryminform“ naujienų agentūros pranešime.

Komandinis laivas „Slavutičius“ buvo paskutinis likęs Ukrainos karinių jūrų pajėgų laivas Krymo pusiasalyje. Šeštadienį Krymo „savisaugos daliniams“ pasidavė povandeninis laivas „Zaporožė“.

NATO pajėgų Europoje vadas sekmadienį sakė, kad Rusija turi dideles pajėgas prie rytinių Ukrainos sienų ir kad jis nerimauja dėl galimos grėsmės Moldovos separatistiniam Padniestrės regionui.

„(Rusijos) pajėgos, kurios dabar yra prie Ukrainos sienų į rytus (nuo jos), yra labai, labai nemažos ir labai, labai pasirengusios“, – sakė JAV oro pajėgų generolas Philipas Breedlove'as, kuris kalbėjo per renginį, organizuotą amerikiečių strateginių tyrimų centro „German Marshall Fund“.

Jis sakė, kad NATO labai susirūpinęs dėl grėsmės Padniestrei. „Prie rytinių Ukrainos sienų yra ... absoliučiai pakankamos (Rusijos) pajėgos judėjimui į Padniestrę, jei būtų priimtas sprendimas tai daryti, ir tai kelia didelį susirūpinimą“, – pažymėjo jis.

„Rusija veikia daug labiau kaip priešininkė nei partnerė“, – sakė jis.

Buvęs Liuksemburgo premjeras ir kandidatas į Europos Komisijos pirmininkus Jeanas Claude'as Junckeris sekmadienį taip pat perspėjo Europos Sąjungą neleisti, kad Moldova taptų „kita auka“ po Ukrainos.

J.C.Junckeris vokiečių laikraščiui „Welt am Sonntag“ sakė, kad ES turėtų greitai pasiūlyti Moldovai asociacijos sutartį, tokią, kokią Bendrija šią savaitę pasirašė su Ukraina.

„Po įvykių Ukrainoje dabar didelės skubos reikalas yra europiečiams labai greitai pasirašyti asociacijos susitarimą su Moldova, tai yra, artimiausiomis savaitėmis“, – sakė jis.

Ši buvusi sovietinė respublika su sunkiai valdoma rusakalbių mažuma Padniestrės regione reiškė nuogąstavimus, kad įvykiai kaimyninėje Ukrainoje gali tapti pavyzdžiu jos pačios separatistams, Rusijai aneksavus Krymo pusiasalį.

Moldova drauge su Gruzija asociacijos susitarimus su ES parafavo lapkritį. Šiuo metu tikimasi, kad jos susitarimus dėl glaudesnių ryšių pasirašys iki 2015 metų.

Moldovos prezidentas Nicolae Timofti paragino ES paspartinti šį procesą.

J.C.Junckeris parėmė tą raginimą ir sakė: „Mes privalome aplenkti Putiną, jam reikia žinoti, kad jis negali Moldovoje daryti to, ką padarė Kryme“.

J.C.Junckeris sakė, kad Europos Sąjungai reikia „stabilizuoti Moldovą ir susieti ją su Vakarais“. „Antraip Moldova galėtų tapti kita Rusijos agresijos auka“, – pažymėjo buvęs Liuksemburgo premjeras.

V.Putinas pasirengęs atakuoti Ukrainą?

 Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos vadovas Andrijus Parubijus savo ruožtu sekmadienį perspėjo, kad Rusijos prezidento V.Putino pajėgos yra pasirengusios bet kuriuo metu atakuoti Ukrainą.

„Putino tikslas yra ne Krymas, o visa Ukraina ... Jo pajėgos, sutelktos prie sienos, yra pasirengusios atakuoti bet kuriuo metu“, – sakė jis tūkstančiams Kijevo centre susirinkusių demonstrantų.

„Okupantas gali bet kurią dieną kirsti sieną. Putinas liguistai įsivaizduoja, kad Ukraina turi būti Rusijos dalis“, - pažymėjo A.Parubijus.

Tačiau Rusijos gynybos ministro pavaduotojas Anatolijus Antonovas sekmadienį neigė, kad Maskva telkia pajėgas prie Ukrainos sienos, ir sakė, kad ji laikosi tarptautinių susitarimų.

„Rusijos gynybos ministerija laikosi visų tarptautinių susitarimų dėl karių skaičiaus regionuose prie Ukrainos sienų apribojimų“, – sakė A.Antonovas, kurį citavo naujienų agentūra „Interfax“.

„Rusijos ginkluotosios pajėgos nevykdo jokios neskelbtos veiklos, kuri galėtų kelti pavojų kaimyninėms valstybėms“, – pridūrė A.Antonovas.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu Rusijos pajėgų veiksmus prie Ukrainos sienos aptarė su JAV ir ukrainiečių kolegomis Chucku Hageliu ir Ihoriu Teniuchu, sakė A.Antonovas.

„Sergejus Šoigu absoliučiai aiškiai ir nedviprasmiškai informavo visus tuos, su kuriais kalbėjosi, apie realią padėtį prie Rusijos ir Ukrainos sienos, ir jokių ketinimų koncentruoti ten pajėgas nebuvimą“, – sakė jis.

„Šoigu paragino JAV gynybos sekretorių objektyviai įvertinti Rusijos ginkluotųjų pajėgų karinio pasirengimo būklę regionuose prie Ukrainos sienų ir neišpūsti situacijos“, – sakė A.Antonovas.

Pasak jo, septynios tarptautinių inspektorių grupės per pastarąjį mėnesį apsilankė regionuose prie Ukrainos sienos. „Mes neturime ten ką slėpti“, – pridūrė A.Antonovas.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Deščycia interviu JAV televizijai, kuris buvo parodytas sekmadienį, irgi sakė, kad karo tarp jo šalies ir Rusijos tikimybė didėja.

„Ji didėja, pasakyčiau, – sakė jis ABC politinei pokalbių laidai „This Week“. – Mes nežinome, kas Putino galvoje ir koks bus jo sprendimas. Štai kodėl ši situacija tampa dar sprogesnė, nei buvo prieš savaitę“.

Rusijos vėliavos - virš 189 karinių objektų

Rusijos gynybos ministerija sekmadienį paskelbė, kad šalies vėliavos dabar plevėsuoja virš 189 ukrainiečių karinių objektų Kryme, – dvi dienos po to, kai prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įstatymus dėl Krymo aneksijos užbaigimo.

„Rusijos Federacijos vėliava buvo iškelta 189-iuose Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariniuose junginiuose ir institucijose ... Krymo respublikos teritorijoje“, – sakoma ministerijos pareiškime, kurį citavo naujienų agentūra RIA.

 Ukrainos prezidentas Oleksandras Turčynovas pareiškė, kad šeštadienį prorusiškų pajėgų užimtos Belbeko karinių oro pajėgų bazės vadovas yra laikomas nelaisvėje.

Sekmadieninio kreipimosi metu O. Turčynovas informavo, kad pulkininką Julijų Mamčiurą „pagrobė“ bazę šturmavusios pajėgos. Prezidentas nenurodė, kur konkrečiai J. Mamčiuras gali būti laikomas, tačiau paragino nedelsiant paleisti pulkininką.

Belbeko karinių oro pajėgų bazę Krymo pusiasalyje šeštadienį užėmė prorusiškos pajėgos, šturmo metu panaudojusios šarvuotį ir garsines granatas. Atakos metu nukentėjo vienas ukrainiečių karys.

Belbeko oro uostas buvo paskutinė didelė Ukrainos bazė Krymo pusiasalyje.