Jie dėvi uniformas, kai kurie net turi ginklus ir oficialiai patruliuoja su pareigūnais, nors patys tokie nėra. Jų galia net didesnė nei oficialių pareigūnų, o atsakomybės – jokios. Jie gali elgtis griežtai, iškratyti jiems įtartinai pasirodžiusį arba tiesiog nepatinkantį asmenį, jo automobilį ir niekas jų nesustabdys. Kas jie?
Tai šį savaitgalį referendume nepriklausomybę greičiausiai skelbsiančiame Kryme patruliuojantys serbų nacionalistai – „četnikai“. Jugoslavijos karų metu žiaurumu pasižymėję serbai kartu su krymiečiais ir rusų kariais patruliuoja neoficialiame pasienyje.
Visi, kurie palaiko valdžią Kryme, šiems vyrams – fašistai, su kuriais galima susidoroti, skelbia „Lietuvos rytas“.
Tokią tvarką Kryme įvedę serbų nacionalistai – ne vienintelė etninė grupė, kuria remiasi Kremlius. O ir kalbos apie ne mažiau nuožmius čečėnų patrulius gali būti ne iš piršto laužtos. Mat tokie patruliai jau veikia Rusijoje ir dabar plinta Ukrainoje.
Kaukaziečiai auklės saviškius
Antai visai neseniai Sankt Peterburgo valdžia paskelbė apie ketinimus mieste sukurti kaukaziečių patrulius – jaunimo teisėtvarkos būrius, į juos pritraukiant diasporų atstovus.
Sankt Peterburgo gyventojams buvo paaiškinta, jog „etninis patruliavimas“ pavojingiausiuose miesto rajonuose padidins saugumą, nes iš Kaukazo atvykę teisėtvarkos pažeidėjai daug ramiau reaguoja ir labiau paklūsta jėgos struktūrų reikalavimams, jei šalia mato savo tautiečius.
„Tarp teisėtvarkos pažeidėjų pasitaiko ir mūsiškių. O su savais išsiaiškinsime greičiau nei teisėsaugos organai“, – idėją karštai palaikė Dagestano atstovybės Sankt Peterburge vadovas Hasanas Hasanovas.
O įgaliotasis Ingušijos atstovas regione Junusas Chautijevas pridūrė, jog į patrulių būrius turi būti įtrauktas ne tiktai jaunimas, bet ir vyresnės kartos atstovai. Į juos, pasak J.Chautijevo, kilę iš Ingušijos geriau reaguoja.
Vietiniams idėja nepatinka
Bet vietos gyventojams idėja nepatiko. „Dabar mus valdys Šiaurės Kaukazas“, – tokios kalbos pasklido po Sankt Peterburgą.
Tarpnacionalinių santykių ekspertas, Rusijos etnografijos muziejaus mokslinis bendradarbis Dmitrijus Dubrovskis valdžios sumanymą pavadino siaubinga klaida, o motyvaciją – visiškai nepagrįsta.
„Mūsų policijos pareigūnų vienam gyventojui tenka 5–6 kartus daugiau nei JAV. Mokame didžiulius mokesčius. Kam, jeigu į pagalbą reikalinga liaudies gynyba?“ – klausė D.Dubrovskis.
„Tai reiškia, kad miesto valdžia, reaguodama į pavienių diasporų narių išsišokimus, miesto teritorijos kontrolę atiduoda šių diasporų atstovams į rankas. Tokiu būdu siunčiamas aiškus signalas: norite būti miesto šeimininkai, parodykite savo jėgą!“ – antrino analitikas Dmitrijus Gusevas.
Kituose Rusijos regionuose policijos daliniuose jau kuriami etniniai padaliniai, kurių tikslas – išvien dirbti su nacionalinėmis diasporomis didžiulio užsieniečių susitelkimo rajonuose – stotyse, turgavietėse, statybos aikštelėse, bendrabučiuose.
Kas kartą šie bandymai sulaukia aktyvių vietos gyventojų protestų ir nepalankių ekspertų išvadų: etninė policija taps korumpuota, bus jų tėvynainių „stogas“.
Iš tikrųjų jau žinomi atvejai, kai viena iš kaukaziečių diasporų už nemažus pinigus įdarbindavo savo atstovus policijos skyriuose, kurie buvo atsakingi už didmeninės prekybos turgavietes.
Kazokai jau įsisiautėjo
Kol kas Rusijoje prigijo tik kazokų patruliai, kuriami Stavropolio ir Krasnodaro kraštuose, kurių pagrindinis tikslas – saugoti gyventojus nuo nusikalstamumo su kaukazietišku „prieskoniu“.
Krasnodaro krašto gubernatorius Aleksandras Tkačiovas, kuriam vietos kazokai suteikė Kubanės kazokų kariuomenės etatinio pulkininko vardą, pareiškė tiesiai šviesiai: „Ko negalima policijai – galima kazokui.“
Bet vietos žmogaus teisių gynėjai tvirtina, kad tai tik priedanga ne tiktai rūpintis tvarka, bet ir nebaudžiamiems persekioti politinius valdžios priešininkus ar tiesiog kitaminčius.
Pavyzdžiui, per Sočio olimpines žaidynes žurnalistus ir žmogaus teisių gynėjus šiurpino kazokų uniformas vilkinčių vyrų žiaurumas.
Tiesiai prieš kameras ir spoksant policininkams kazokai rimbais čaižė protestuoti mėginusias merginas. Negailestingai palydėjo ir spyriais.
Stebėtojų nuomone, tokių vaizdų nebuvo įmanoma įsivaizduoti net Sovietų Sąjungos laikais, skelbia „Lietuvos rytas“.
Ar bus karas?
Rusija penktadienį pareiškė pasiliekanti teisę ginti savo tėvynainius visoje Ukrainoje – po to, kai vienas protestuotojas žuvo per naujus susirėmimus tos šalies rytuose.
„Rusija pripažįsta savo atsakomybę už savo tėvynainių ir piliečių gyvybę Ukrainoje ir pasilieka teisę ginti žmones“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Donecko mieste, kuris yra rusakalbių dominuojamo rytinio pramoninio Ukrainos regiono širdyje, naująją Kijevo vyriausybę palaikę demonstrantai susirėmė su Rusijos šalininkais. Susidūrimo metu žuvo trys žmonės, dešimtys buvo sužeista.
Tokiu pat pretekstu, neva siekdama apginti rusakalbių teises Kryme, kuriam esą grasina „fašistai iš Kijevo“, Rusija įsiveržė į Ukrainai priklausantį Krymą, jį okupavo ir ten toliau stiprina savo pajėgas.
Prie rytinės Ukrainos sienos jau savaitę abi pusės – tiek ukrainiečių, tie rusų telkia savo pajėgas. Ir nors diplomatai ramina, kad „niekas nenori karo“, karinių dalinių telkimas, anot kai kurių ekspertų, rodo, jog karinio konflikto tikimybė vis realesnė.
