Kai Kremliaus kontroliuojama Rusijos žiniasklaida skelbia apie perversmą Kijeve surengusius „neofašistus“ ir „antisemitus“, kurie dabar neva grasina rusakalbiams Kryme ir Rytų Ukrainoje, omenyje turimi būtent tokie ukrainiečiai kaip D.Jarošas.
Tačiau kas ir kokie šie naujosios Ukrainos politiniai žaidėjai yra iš tikrųjų, nėra visiškai aišku – ypač nekreipiant dėmesio į Rusijos žiniasklaidos, kuri yra virtusi kreivų veidrodžių karalyste, pranešmus.
Antai apie 42 metų D.Jarošą, išskyrus tai, kad jis garsėja neslepiamu nacionalizmu, bet slepia beveik visa kita, kad jis baigęs ukrainiečių literatūros studijas ir kad jis buvo vienas protestų Kijeve lyderių, nežinoma beveik nieko.
Vyksta vidinė kova dėl sosto
Savaitgalį D.Jarošas bene pirmąkart pasirodė viešai. Trumpai apsikirpęs ir kariškai pasitempęs naujasis Ukrainos saugumo tarybos direktoriaus pavaduotojas į spaudos konferenciją atvyko lydimas ginkluotų, juodai nuo galvos iki kojų apsirengusių apsaugininkų.
Kalbėti jam daug net nereikia – D.Jarošą į priekį vis dar varo populiarumas tarp Maidano aktyvistų. Varo taip, kad jis net skelbia kandidatuosiantis gegužės 25-osios prezidento rinkimuose.
Kam jam to reikia? D.Jarošas pats yra užsiminęs, kad „Dešiniojo sektoriaus“ vaidmuo – atsverti Ukrainos politikos veteranės Julijos Tymošenkos, iš kalėjimo paleistos buvusios premjerės, įtaką.
J.Tymošenko partijos „Batkivščyna“ („Tėvynė“) atstovai Oleksandras Turčynovas ir Arsenijus Jaceniukas jau užima atitinkamai laikinojo prezidento ir premjero postus.
Prieš įsiplieskiant protestams Kijeve nacionalistinį sparną J.Tymošenkos stovyklos dešinėje užėmė nacionalistinė partija „Svoboda“ („Laisvė“). Bet dabar „Batkivščyna“ ir „Svoboda“ dar tapo sąjungininkėmis.
Tad, kaip pastebi pačios Ukrainos politikos apžvalgininkai, D.Jarošas kol kas siekia ne laimėti nacionalinius rinkimus, o bent išstumti „Svobodą“ iš kraštutinių dešiniųjų flagmano pozicijos.
Stebėtojų teigimu, D.Jarošo ėjimą į rinkimus šiuo metu apskritai geriausia suprasti kaip manevrą vidinėje Vakarų Ukrainos nacionalistinių grupuočių – „Baltojo plaktuko“, „Ukrainos patriotų“, „Stepano Banderos trišakio“ – kovoje dėl sosto.
Ekspertus stebina teatrališkumu
„Daug žmonių įtaria, kad Maidanas į valdžią sugrąžino senąją valdžią, – teigia Globalios strategijos instituto Kijeve direktorius Vadymas Karasiovas. – Tad D.Jarošas turi pranašumą, nes jis į politiką ateina tiesiai iš Nepriklausomybės aikštės“.
Per šeštadienio spaudos konferenciją D.Jarošas į žurnalistus pabrėžtinai kreipėsi rusiškai, bet tik tam, kad pasakytų, jog sieks įteisinti ukrainiečių kalbą vienintele oficialia šalyje.
Be to, jis nori pasirašyti Asociacijos sutartį su Europos Sąjunga, bet nesiekti pilnos narystės Bendrijoje. D.Jarošas siekia ir radikalios Vidaus reikalų ministerijos pertvarkos, o Europą ragina paskelbti embargą Rusijos dujoms ir naftai.
Kaip tokie pareiškimai skiriasi nuo laikinojo prezidento O.Turčynovo pasisakymų – pastarasis jau vetavo įstatymų pataisas, pagal kurias rusų kalba nebebūtų antroji oficiali kalba Ukrainoje.
Be to, O.Turčynovas siekia dirbti su dabartinėmis milicijos pajėgomis, žvalgyba ir armija – žaibiškos ir radikalios permainos jam ne prie širdies.
Viena vertus, laikinajai vyriausybei „Dešinysis sektorius“ labai naudingas – vien atgrasant Rusiją nuo karinės intervencijos į Ukrainą. Kita vertus, būtent ši radikali organizacija tapo Kremliaus pateisinimu Krymo aneksijai.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas vis kartoja: „Deja, laikinoji vyriausybė labai priklausoma nuo radikalių nacionalistų, užėmusių valdžią ginklu. Muzikai diriguoja „Dešinysis sektorius“, veikiantis teroro ir bauginimo metodais“.
„Dešiniojo sektoriaus“ perėjimas iš gatvės į politiką reiškia tai, kad judėjimo būstinė dabar jau – nebe užimtas paštas, o kambariai viename viešbutyje prie Nepriklausomybės aikštės.
Nors Kijeve jau nebėra riaušių milicijos, aktyvistai prie viešbučio vis dar laiko alaus butelius su benzinu – galbūt Molotovo kokteilių dar gali prireikti.
„Jie labai teatrališki, – teigė Lundo (Švedija) universiteto ekspertas Peras Andersas Rudlingas, tiriantis ekstremizmą Ukrainoje. – Jie nėra korektiški. Jie rengia eitynes ir mojuoja vėliavomis“.
Išformuoti šimtinių nežada
„Svoboda“ savo ruožtu sušvelnėjo. Partijos lyderiai net nepalaimino atviros kovos su milicija, kai sausį prasidėjo nuožmiausi mūšiai.
Partija buvo įsteigta dar 1991 metais – tiesa, tuo metu ji vadinosi Ukrainos socialnacionalistų partija. Jos simbolis buvo itin panašus į Vokietijos nacių naudotą svastiką.
Bet dabar „Svobodos“ lyderis Olehas Tiahnybokas susitinka su JAV valstybės sekretoriumi Johny Kerry, o gruodį pasirodė Maidano scenoje su respublikonu Arizonos senatoriumi Johnu McCainu. Aukščiausioje Radoje partija turi 37 vietas. Populiarumas jei ir neauga, tai tikrai nemažėja.
Tad ekspertai mano, kad „Dešinysis sektorius“ ar D.Jarošas nesurinks daugiau nei 5 proc. bet kokiuose rinkimuose. Pastarosios apklausos rodo, kad prezidento rinkimus laimėtų oligarchas Petro Porošenka.
Po jo žengtų „Udar“ lyderis, buvęs bokso pasaulio čempionas Vitalijus Klyčko, tuomet – J.Tymošenko ir buvęs Nacionalinio banko pirmininkas Serhijus Tihibko.
D.Jarošas, žinoma, nepasiduoda. Per spaudos konferenciją jis tikino, kad „Dešinysis sektorius“ yra „prieš ksenofobiją ir antisemitizmą“. Kad 40 proc. judėjimo narių yra rusakalbiai ir kad į organizaciją įeina nemažai žmonių iš Rytų Ukrainos – kaip ir jis pats.
„Dešinysis sektorius“ esą buvo įsteigtas kaip „platforma jauniems revoliucionieriams“ ir dabar virsta politine organizacija. Tiesa, kovotojų dalinių – šimtinių – D.Jarošas išformuoti nežada – jie esą reikalingi atgrasinti Rusiją.
Maskva savo ruožtu tikina, kad radikalūs protestuotojai baugina Aukščiausiosios Rados deputatus ir verčia juos priimti „Dešiniajam sektoriui“ palankius sprendimus.
„Ne, mes raganų nemedžiojame. „Dešinysis sektorius“ nesumušė nė vieno parlamentaro“, – nukirto D.Jarošas.
Parengė Gintaras Radauskas
