Atrodo, kad trijų kurdžių nužudymas gali būti vienas įžūliausių politinių nusikaltimų Vakarų Europoje per pastaruosius metus, rašo
„Lietuvos rytas“.
Nors įtarimai kol kas lieka tik įtarimais, daugėja įrodymų, kad prie kraujo praliejimo Paryžiuje prisidėjo Turkijos žvalgyba.
Jei tai bus įrodyta, Ankaros santykiams su Briuseliu gresia žlugimas.
Be to, šioje byloje daugybė siūlų veda ir į kaimyninę Vokietiją – šios šalies pareigūnai atidžiai stebi tyrimą Prancūzijoje.
Skandalingas pokalbio turinys
Naujausią audrą sukėlė skandalingas garso įrašas. Jame esą užfiksuotas pagrindinio įtariamojo Omero Guney ir, kaip manoma, dviejų Turkijos nacionalinės žvalgybos agentūros (MIT) agentų pokalbis.
Įrašas pirmiausia pasirodė internete – pokalbį į virtualią erdvę įkėlė O.Guney draugas. Įtariamasis pastarajam paliko įrašą ir paprašė jį paskelbti, jei jam kas nors nutiktų.
O pokalbis, kurio trukmė – 10 minučių, iš tiesų įdomus.
Jo dalyviai, regis, kalbasi būtent apie planus įvykdyti trigubą žmogžudystę.
„Ar ketini mūvėti pirštines?“ – klausia įtariamas MIT agentas.
„Taip, – atsako būsimasis žudikas. – Ant ginklo neliks jokių pėdsakų.“
Vyrai taip pat aptaria tai, kad reikalingi du ginklai, jei vienas neiššautų.
Be to, O.Guney pareiškia, kad nori nusipirkti ginklą ir šovinių „iš vieno arabo Belgijoje“, o vėliau analizuoja pabėgimo iš žudynių vietos maršrutus.
„Tarkimės toliau. Peržvelkime tavo planą. Tesaugo mus Dievas nuo menkiausios klaidos, nes tavo užduotis mums labai svarbi“, – įraše aiškina įtariamas MIT agentas.
Nerimas dėl galimų riaušių
Šis įrašas, kaip ir daugiau prancūzų tyrėjų esą sukauptų įkalčių, tik sustiprino įtarimus, kad O.Guney buvo pasamdytas būtent MIT.
Prancūzijos tyrėjai atkapstė ir dokumentą, kuriame patys Turkijos žvalgybininkai aptaria galimybę pašalinti tris PKK aktyvistes.
Bet ar tikrai Turkija – šalis, siekianti narystės Europos Sąjungoje, galėjo taip rizikuoti ir užsakyti žmogžudystę, kuri buvo įvykdyta Bendrijos teritorijoje?
Žinoma, kol kas tai tik įtarimai. Bet jei Turkijos vaidmuo šioje triguboje žmogžudystėje bus įrodytas, nukentės ne tik Ankaros santykiai su Paryžiumi. Apžvalgininkų teigimu, ryšius su Turkija bus priversta persvarstyti ir visa ES.
Be to, turėtų dar labiau padidėti spaudimas namuose iš visų pusių puolamam Turkijos premjerui Recepui Tayyipui Erdoganui. MIT vadovas Hakanas Fidanas – artimas ministro pirmininko patikėtinis.
Prancūzijos ir Vokietijos pareigūnai taip pat susirūpinę dėl galimų riaušių – šiose šalyse gyvena solidžios tiek kurdų, tiek turkų bendruomenės.
Skambino turkišku numeriu
Nuo nusikaltimo Paryžiuje dienos jau praėjo daugiau nei metai. PKK aktyvistės Sakine Cansiz, Fidan Dogan ir Leyla Soylemez buvo nužudytos Kurdų informacijos centre prie Šiaurės traukinių stoties (Gare du Nord).
Moterys buvo nušautos į galvą iš pistoleto su duslintuvu.
Vaizdo kamerų įrašai netrukus parodė, kad nusikaltimo vietoje net kelis kartus buvo pasirodęs O.Guney, ir vyras buvo sulaikytas.
Ant jo batų buvo rasta kraujo, o ant striukės aptikta vienos aukų DNR. O.Guney iškart paskelbtas pagrindiniu įtariamuoju.
Prancūzijos žiniasklaidoje netrukus pasirodė informacija, kad trys moterys tapo vidinių PKK grupuočių nesutarimų aukomis. Bet tyrėjai greitai suabejojo tokia versija.
Taip, O.Guney, 2011 metais iš Vokietijos persikėlęs gyventi į Prancūziją, laisvalaikiu dirbo Kurdų kultūros centre – jis vairavo įstaigos automobilį, vertėjavo.
Bet prancūzams į pagalbą atskubėję Vokietijos pareigūnai pareiškė, kad O.Guney, nuo 2003 metų gyvendamas netoli Miuncheno, su šalies kurdų bendruomene išvis nebendravo.
Žvalgyba vyrą labiau siejo su Turkijos nacionalistais.
Be to, nors O.Guney Prancūzijoje per mėnesį turėdavo išsiversti su 900 eurų, tyrėjai jo namuose rado dešimtis brangių kostiumų.
Taip pat nustatyta, kad vyras per dvejus metus mažiausiai 9 kartus keliavo į Turkiją ir ten apsistodavo prabangiuose viešbučiuose.
O skambučių iš O.Guney telefono duomenys, kuriuos perėmė Prancūzijos tyrėjai, rodo, kad ir prieš išpuolį, ir po jo vyras skambino vieninteliu – turkišku – numeriu.
Dokumente – įsakymas žudyti
Prancūzus dar labiau sudomino internete šių metų sausio viduryje paskelbtas slaptas MIT dokumentas, surašytas 2012 metų lapkričio 18-ąją.
Dokumente, kuris pavadintas tiesiog vienos vėliau nužudytų kurdžių vardu ir pavarde „Sakine Cansiz“, agentui Legionnaire’ui įsakoma pašalinti aukšto rango PKK narius.
Agentas paraginamas pasiruošti atakai prieš taikinius Europoje, taip pat informuojama, kad į jo sąskaitą pervesta 6 tūkst. eurų.
Gali būti, kad dokumentas – klastotė. Bet ir Paryžiuje, ir Berlyne taip nemanoma – žvalgybos duomenimis, visi dokumente minimi asmenys iš tiesų dirba MIT.
Ankaroje į tyrimą tiesiog nereaguojama. Bet Prancūzijos pareigūnai greičiausiai bus priversti kreiptis į Turkijos vyriausybę su oficialiu protestu.
Paprastai su MIT ES šalių saugumo tarnybos bendradarbiauja – PKK Bendrija oficialiai laiko teroristine organizacija.
Bet nei Berlyne, nei Paryžiuje tikrai nebus užmerktos akys, jeigu paaiškės, kad MIT suplanavo įžūlią kurdžių egzekuciją ES teritorijoje. („Der Spiegel“, AP, LR)
