Sausio 9-ąją Prancūzijos Senatas vieningai patvirtino įstatymą, pagal kurį „Amazon“ uždraudžiama nemokamai pristatyti knygas šalyje. Teisės aktas, kurį aktyviai reklamavo Kultūros ministerija, neva veiks kaip 3,5 tūkst. Prancūzijoje veikiančių knygynų, 800 kurių yra nepriklausomi, saugiklis.
Savo ruožtu kelios valandos prieš tai Prancūzijos nacionalinė duomenų apsaugos agentūra – CNIL – paskelbė, kad „Google“ pažeidė šalies privatumo apsaugos įstatymus.
Prancūzams užkliuvo 2012-ųjų kovo JAV bendrovės sprendimas sujungti skirtingų paslaugų – „YouTube“, „Gmail“, „Google Maps“ ir „Google Docs“ – privatumo taisykles į vieną.
CNIL drauge su kitų penkių ES narių privatumo apsaugos tarnybomis teigė, kad „Google“ neinformuoja vartotojų, kaip ir kodėl jų duomenys yra naudojami. Interneto milžinei nurodyta sumokėti 150 tūkst. eurų baudą ir apie ją paskelbti tinklalapyje „Google.fr“.
Gruodžio pabaigoje pečiais jau gūžčiojo kelių kompanijų, Prancūzijoje siūlančių privačias pervežimo mikroautobusais paslaugas, vadovai. Juos nustebino vyriausybės potvarkis, pagal kurį mikroautobusai, kuriuos galima išsikviesti internetu, turi laukti 15 minučių, prieš paimdami naują klientą. Įprastiems taksi automobiliams toks suvaržymas negalioja.
Žinoma, visų trijų atvejų aplinkybės skirtingos. Bet kartu jie parodo lėtą, užsispyrusią Prancūziją, kuri kone bjaurisi pokyčiais, kuriuos valstybėms ir visuomenėms lemia skaitmeninis amžius.
Technologijos – tarsi uždraustas burtažodis Prancūzijos vyriausybės pareigūnams. Taip, į programas jų vystymas įtrauktas, už jų plėtrą netgi atsakingas ministras. Bet valdžiai, regis, kur kas svarbiausia neleisti, kad viskas vyktų kitaip nei įprasta.
Štai „Netflix“ – JAV įkurta kompanija, kurios klientai gali už nedidelį mėnesinį mokestį neribotai žiūrėti filmus, serialus ir laidas internete – jau yra siūloma kai kuriose Europos šalyse – Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Nyderlanduose, Suomijoje, Norvegijoje ir Švedijoje. Bet ne Prancūzijoje.
Bet „Netflix“, nors ir ruošiasi, niekaip neprisirengia pasiūlyti savo paslaugų Prancūzijoje. Čia filmus draudžiama pasiūlyti pažiūrėti iš namų, jei nuo jų rodymo kino teatruose nepraėjo treji metai. Prancūzijoje televizijose ribojamas JAV pagamintos produkcijos rodymas.
Be to, pernai vyriausybė uždraudė bendrovei „Yahoo“ įsigyti prancūzišką vaizdo įrašų tinklalapį „Dailymotion“.
Kultūra – ypač jautri tema. Paryžius riebiomis subsidijomis remia televizijos laidas, nacionalinę filmų pramonę, net laikraščius – esą šalies „kultūrinis išskirtinumas“ netgi leidžia Prancūzijai reikalauti išimčių būsimojoje ES ir JAV laisvosios prekybos sutartyje.
Aktyviausi, žinoma, pokyčių visai nelaukiantys Prancūzijos verslininkai. Būtent taksistai užblokavo kelius, taip reikšdami nepasitenkinimą naujų mikroautobusų įmonių atėjimu į rinką.
Būtent Nacionalinė knygynų asociacija pasmerkė „Amazon“ už esą per žemomis kainomis siūlomas elektronines knygas ir įtikino vyriausybę paremti knygų pardavėjus papildomais 25 mln. eurų.
Galiausiai, kaip rodo apklausos, nors pirkėjai – ne tik knygų – nori galėti pirkti ištisą parą, valdžia nepasiduoda ir visuomenės spaudimui bei neleidžia laikyti parduotuvių atidarytų sekmadieniais ar vėlyvais vakarais.
Prancūzijoje konkurencija – kainas mušantis inovacijų variklis – valdžiai kone kelia baimę. Bet ar visi šie veiksmai tikrai sustabdys technologijų plitimą šalyje?
Juk jei 150 tūkst. eurų bauda „Google“, buvo didžiausia, kada nors skirta Prancūzijos duomenų apsaugos agentūros, interneto milžinei ji greičiau panaši į pliaukštelėjimą per riešą. Apskaičiuota, kad „Google“ per dieną uždirba maždaug 1 tūkst. kartų daugiau.
Prancūzams „Google“ patinka. Buvęs prezidentas Jacques’as Chirac’as dar 2006 metais viešai rėmė bendrą Vokietijos ir Prancūzijos paieškos sistemą „Quaero“ ir jai išleido per 100 mln. eurų – veltui. 90 proc. prancūzų šiandien informacijos ieško būtent „Google“.
Veiksmai prieš „Amazon“, regis, taip pat nesustabdys šios bendrovės augimo Prancūzijoje. Pastebima, kad žmonės vis rečiau apsilanko knygynuose, o knygas perka internete. 2005 m. tokių buvo 3 proc., o dabar – jau 17 proc. Keturi penktadaliai knygų nuperkamos „Amazon“.
Parengė Gintaras Radauskas
