Vienas didžiausių Rusijos telekomunikacijų operatorių „VimpelCom“ sukėlė nemažą šurmulį, kai pažėrė priekaištų dėl telefoninių pokalbių ir susirašinėjimų sekimo. „VimpelCom“ Ryšių ministerijai nusiuntė laišką, kuriame kritikuoja įsakymo projektą, kuriuo nustatomi reikalavimai teisėto internetinio srauto perėmimo sistemai, rašo agentura.ru.
Sistemai – jau 15 metų
Lyg to būtų negana, pasirodo, šis dokumentas iš esmės nekeičia jau 15 metų egzistuojančios sistemos, pagal kurią Rusijos specialiosios tarnybos teisėtai perima informaciją. Pradžioje ji buvo sukurta taip, kad būtų išvengta bet kokios kontrolės. Jos principai buvo suformuoti ir įgyvendinti dar dešimtajame dešimtmetyje. Nuo tų laikų tokio pobūdžio įsakymai skelbiami kartą kas keletą metų, atnaujinant reikalavimus operatoriams priklausomai nuo technologijų vystymosi ir augančio Rusijos specialiųjų tarnybų apetito.
Pavyzdžiui, naujojoje įstatymo redakcijoje reikalaujama iš operatorių ir interneto tiekėjų galimybės perimti Gmail.com ir Yahoo.com paštą ir netgi momentinius ICQ tarnybos pranešimus, o taip pat saugoti informaciją 12 valandų, kad ji galėtų būti perimta.
Šie reikalavimai, žinoma, išplečia sekimo galimybes – jie liudija, kad dabar Rusijos federalinė saugumo tarnyba ketina skaityti užsienio pašto tarnybų pranešimus, kurių serveriai fiziškai yra už šalies ribų, o taip pat perimti „Gmail“ paštą, kuris dirba apsaugotame režime https – tai reiškia, kad jo negalima perimti įprastomis priemonėmis, nebent specialiosioms tarnybos būtų suteiktas slaptas priėjimas prie sistemos.
Augančios Rusijos saugumo tarnybos ambicijos pasiklausymo srityje nėra naujiena – tą liudija per pastaruosius 6 metus dukart išaugęs telefoninių pokalbių ir elektroninių laiškų perėmimas: 2007 m. - 265 tūkst. 937, o 2012 m. - jau 539 tūkst. 864. Ne paslaptis, kad paskui Federalinę saugumo tarnybą priėjimą prie nacionalinės telekomunikacijų pasiklausymo sistemos SORM (Operatyvinių ir tyrimo priemonių sistema) gavo ir kitos Rusijos specialiosios tarnybos.
Pastaraisiais metais savo teisėto telekomunikacijų duomenų perėmimo sistemas paskui Federalinę saugomo tarnybą Rusijoje kuria Federalinė neteisėto narkotikų platinimo kontrolės tarnyba, Vidaus reikalų ministerija ir netgi Federalinė bausmių vykdymo tarnyba.
Sekimo neįmanoma kontroliuoti
Rusijos teisėto duomenų perėmimo sistema techniniu požiūriu sukurta taip, kad būtų išvengta bet kokios kontrolės. Tai, dėl ko JAV Nacionalinei saugumo tarnybai prireikė sukurti PRISM tipo žvalgybos programas, Rusijos teisėto pasiklausymo sistemoje egzistavo iš karto - SORM nuo pat pradžių buvo sukurta taip, kad specialioji tarnyba gautų priėjimą prie srauto be operatoriaus ar tiekėjo žinios, nuotoliniu būdu.
Tam reikalui specialiosios tarnybos būstinėje įrengiamas valdymo punktas, kuris kabeliais sujungtas su juoda SORM dėže, pastatyta pas tiekėją, kurio darbuotojai neturi jokio priėjimo prie šio įrenginio. Naudodamasis valdymo punktu, specialiosios tarnybos pareigūnas gali pasiklausyti bet kurio vartotojo, perimti jo elektroninį paštą, pokalbių kambarių susirašinėjimus ir t.t.
Tokių valdymo punktų egzistavimas jau laikomas savaime suprantamu – o būtent tokių punktų įrengimas JAV Nacionalinėje saugumo tarnyboje tapo viena svarbiausių JAV specialiųjų tarnybų kritikos priežasčių, nes leidžia perimti srautą be tiekėjo žinios.
Tačiau daugelį metų tai nekėlė šurmulio verslo sluoksniuose – paskutinį kartą Rusijos interneto tiekėjai piktinosi, kaip Rusijoje įrengta pasiklausymo sistema, prieš 15 metų – 1998 m. vasarą, kai buvo paskelbtas pirmasis įsakymo projektas dėl sekimo organizavimo internete. Tačiau tada tiekėjų pasipiktinimą sukėlė ne tai, kad bus pažeidžiamos Rusijos piliečių teisės, o tai, kad jie buvo įpareigoti mokėti už SORM įrangą.
Šiandien, panašu, telekomunikacijų verslo gigantų pasipiktinimą sukėlė ne tik papildomos išlaidos (naujos Ryšių ministerijos taisyklės reikalauja nupirkti naują įrangą). Laiške „VimpelCom“ tiesiogiai tvirtina, kad kai kurios įsakymo projekto nuostatos prieštarauja Konstitucijai, kuri saugo piliečių teisę į privatų susirašinėjimą.
Sekti užsigeidė ir bankininkai
Tą pačią dieną, kai tapo žinoma apie „VimpelCom“ laišką, dar viena tarnyba pareikalavo teisės perimti informaciją. Ir tai, kaip bebūtų keista, ne specialioji tarnyba, o Centrinis bankas. Jis parengė įstatymo dėl pasinaudojimo viešai neatskleista informacija pataisas, pagal kurias Centriniam bankui turi būti suteiktas priėjimas prie galimai nesąžiningų rinkos dalyvių telefoninių pokalbių ir susirašinėjimų, nors Centrinis bankas nėra nei specialioji tarnyba, nei teisėsaugos organas.
Žinoma tai, kad Centrinis bankas jau aktyviai dirba su elektroninio pašto tarnybomis. Centrinis bankas jau spėjo nubausti baudomis dvi stambiausias šalies pašto tarnybas - Rambler.ru ir Mail.ru – už atsisakymą pateikti susirašinėjimų duomenis be teismo sprendimo. Centrinio banko nuomone, informacija apie tai, kam ir kada vartotojas siuntė laiškus, nepažeidžia susirašinėjimo privatumo, nors kompanijos tvirtina, kad gauti šiuos duomenis, neatidarius pranešimo, techniškai neįmanoma.
Kaip dabar kalbama šiose kompanijose, viskas baigėsi tuo, kad Centrinio banko noras gauti priėjimą prie elektroninio susirašinėjimo provokuoja ir kitas valstybines tarnybas, nesusijusias su kova prieš terorizmą ar nusikalstamumą, rašyti užklausimus jų kompanijoms, reikalaujant jų klientų duomenų, ir visa tai daroma be teismo sankcijų.
Tuo tarpu Rusijoje ir taip yra jau aštuonios teisėsaugos institucijos, pagal įstatymus turinčios teisę skaityti svetimus laiškus. Esminis klausimas – jie tokių bus po metų?
Parengė Jurgita Noreikienė
