Po „Pussy Riot“ įvaizdžiu – intrigų ir ambicijų karas

Jos pakliuvo į sąrašą tų žmonių, kuriems Rusijos prezidentas V.Putinas konstitucijos 20 metų sukakties proga nusprendė pritaikyti amnestiją, rašo „Lietuvos ryto“ priedas „Rytai-Vakarai“.

Iš kalėjimo jaunosios aktyvistės išeis tapusios pasaulio garsenybėmis.

2012-ųjų vasario 21-ąją Maskvos Kristaus Išganytojo cerkvėje atlikusios garsiąją pankių maldą „Dievo Motina, išvaryk Putiną“, o vėliau už tai nuteistos dvejus metus kalėti, „Pussy Riot“ narės Vakaruose tapo kovotojomis už laisvę ir teisybę.

„Nubaustos už V.Putino kritiką.“ Taip pasaulyje dažnai pristatomos „Pussy Riot“ narės.

Tačiau yra ir ne tokia romantiška maištininkių gyvenimo pusė, apie kurią, ypač už Rusijos ribų, mažai kalbama. Bet greitai viskas gali pasikeisti.

Visai gali būti, kad iš Sibiro grįžusi rusų pankroko grupės „Pussy Riot“ narė N.Tolokonikova pirmiausia savo vyrui Piotrui Verzilovui užkurs pirtį.

Buvę bendražygiai P.Verzilovą vadina provokatoriumi, policijos informatoriumi, išdavusiu net savo žmoną. Kaltinamas vyras ginasi ir įžvelgia pavydą.

Rusijoje netrūksta žmonių, kurie apie „Pussy Riot“ ir N.Tolokonikovos sutuoktinį P.Verzilovą turi kur kas prastesnę nuomonę, negu sklandantis romantiškas mitas apie „kovotojas su sistema“.

Vienas kritikų – Rusijoje žinomos anarchistų meno grupės „Voina“ įkūrėjas Olegas Vorotnikovas.

2006 metais įsteigta „Voina“ pagarsėjo šokiruojančiomis akcijomis, o N.Tolokonikova ir P.Verzilovas buvo vieni aktyviausių grupės narių. Bet 2009 m. menininkai susipyko ir išsiskyrė. P.Verzilovas įkūrė vadinamąją „Voina“ frakciją Maskvoje, iš kurios 2011-aisiais atsirado grupė „Pussy Riot“, išgarsėjusi visame pasaulyje.

Filosofas O.Vorotnikovas, tuomet likęs vadovauti Sankt Peterburgo „Voina“ frakcijai, nepripažįsta atskilėlių ir iki šiol griežia dantį ant sėkmės lydimo varžovo.

„Jeigu jūs dar nesusigaudėte, paskaitykite čia“, – nuorodą į tariamų P.Verzilovo niekšybių sąrašą „Lietuvos rytui“ atsiuntė interneto svetainės „Free-voina“ redakcija. Ši svetainė buvo įkurta prieš trejus metus palaikyti O.Vorotnikovą.

Paspaudus nurodytą interneto adresą, tenka skubiai apsidairyti, ar niekas nežiūri per petį. Akivaizdu, kad 26 metų P.Verzilovas išties yra pelnęs buvusių bendražygių neapykantą.

Prie publikacijos „Provokatorius Piotras Verzilovas: išdavystės, sukčiavimai, plagijavimai“ – nepadori visiškai nuogo šio vyro nuotrauka.

Tekste, kuris užima aštuonis puslapius, penkiametės dukters tėvas vaizduojamas kaip nepagydomas garbėtroška, vis bandantis pasišildyti svetimos šlovės spinduliuose.

Svetainėje teigiama, kad 2009aisiais P.Verzilovas buvo gėdingai išvarytas iš grupės „Voina“ už nuolatinį kenkimą aktyvistams ir jų įskundinėjimą policijos pareigūnams.

P.Verzilovas kaltinamas informacijos iš „Voina“ narių kompiuterių vagystėmis, grupės vardo pasisavinimu, idėjų kopijavimu ir neteisėtu grupės atstovavimu žiniasklaidoje.

Svetainėje „Free-voina“ pažymima, kad P.Verzilovas policijai įdavė ir Kristaus Išganytojo cerkvėje koncertavusias „Pussy Riot“ nares.

Esą merginos galėjo išsisukti nuo bausmės, nes per akciją jų veidai buvo uždengti. Bet būtent P.Verzilovas esą tyrėjams pasufleravo, kas slėpėsi po spalvotomis kaukėmis, ir pasiuntė už grotų savo žmoną.

„Provokatorius visada tvirtino, kad aktyvistų areštai ir kalinimas – geriausia reklama“, – dėsto rašinio autorius.

Jis atkreipė dėmesį į skandalingą istoriją, kai „Pussy Riot“ advokatai bandė užregistruoti grupės vardą kaip prekės ženklą.

Anot „Free-voina“ redakcijos, prie to prisidėjo P.Verzilovas, norėjęs pasipelnyti iš išgarsėjusių pankių.

„Plagiatorius P.Verzilovas be „Pussy Riot“ sutikimo jau atsiėmė iš Yoko Ono 50 tūkstančių JAV dolerių (127 tūkst. litų) premiją.

O dabar (dėl prekės ženklo registravimo. – Red.) bando išsisukti sakydamas, kad tarp grupės ir advokatų iškilo nesusipratimų“, – liejo panieką teksto kūrėjas.

„Lietuvos ryto“ kalbintas Rusijos dienraščio „Komersant“ korespondentas Grigorijus Tumanovas, kuris nuolat bendrauja su Rusijos menininkais ir aktyvistais, neabejojo, jog šio straipsnio autorius – O.Vorotnikovas.

„Spėju, kad jis labai pyksta ant P.Verzilovo“, – šyptelėjo žurnalistas, asmeniškai pažįstantis abu konfliktuojančius asmenis.

Tiesa, 35 metų O.Vorotnikovo jau kurį laiką Rusijoje nėra. Jis su dvejais metais jaunesne žmona matematike, daugelio akcijų sumanytoja Natalija Sokol ir dviem mažais vaikais neseniai pabėgo į užsienį.

Menininkas spruko nuo rusų teisėsaugos, nes tėvynėje turi atlikti bausmę už 2010 metais Sankt Peterburge surengtą akciją „Dvorcovyj perevorot“ („Rūmų perversmas“), kai aktyvistai apvertė ir apgadino keletą policijos automobilių.

Neseniai per Interpolą buvo paskelbta tarptautinė O.Vorotnikovo paieška.

Anot „Komersant“ žurnalisto, besislapstantis grupės „Voina“ įkūrėjas – keistas ir į autoritarizmą linkęs žmogus.

Pavyzdžiui, 2012-aisiais pristatytame Andrejaus Griazevo dokumentiniame filme „Zavtra“ („Rytoj“) O.Vorotnikovas ir N.Sokol demonstruoja nepaklūstantys sistemai: maisto ir kitų reikalingų prekių jie neperka, o pasivagia arba susirenka prie šiukšlių konteinerių.

Nutrūktgalviškų idėjų porai tikrai netrūksta.

Vienas garsiausių O.Vorotnikovo ir jo žmonos sumanymų – 2010aisiais per Che Guevaros gimimo metines Sankt Peterburge ant pakeliamojo tilto buvo nupieštas 65 metrų ilgio ir 27 metrų pločio falas.

Tiltui pakilus per 23 sekundes sukurtas meno kūrinys atsistojo priešais Federalinės saugumo tarnybos (FST) pastato langus.

Akcija buvo pavadinta „Chuj v plenu u FSB“ („B...s už FST grotų“).

Rusijos kultūros ministerija vėliau nustebino šalį, už šią akciją 2011-aisiais grupei „Voina“ skyrusi apdovanojimą – 400 tūkst. rublių (32 tūkst. litų). Premijos menininkai neatsiėmė, teigdami, kad jų kūrybai nereikia valdžios palaiminimo.

Vis dėlto galiausiai jie pinigus paaukojo Žmogaus teisių gynimo organizacijai – pagalbai politiniams kaliniams.

Kas lėmė grupės „Voina“ išsiskyrimą? Ar svetainės „Free-voina“ tekste apie P.Verzilovą rašoma tiesa?

„Matyt, išsiskyrimą lėmė specifiniai menininkų charakteriai ir kilę nesutarimai dėl meninės veiklos, bet ne provokacijos arba darbas organams“, – savo nuomonę išsakė G.Tumanovas.

Tiesa, žiniasklaidoje „Voina“ skilimas buvo siejamas su Kijeve priešais Aukščiausiąją Radą įvykdyta grupės akcija „Bud laska“ („Prašom“), per kurią vienas aktyvistas su savo mergina nuogi imitavo lytinį aktą. Šitaip buvo protestuojama prieš sprendimą įkurti moralės komisiją.

P.Verzilovas ir N.Tolokonikova jiems asistavo. Nuogaliams ši akcija kainavo pusmetį laisvės.

Tuo metu kiti „Voina“ nariai apkaltino P.Verzilovą ir N.Tolokonikovą, kad jie įdavė draugus milicijai, o kol vyras buvo kalėjime, porelė esą pasisavino jo asmeninius daiktus.

Po kelerių metų nukentėjęs aktyvistas iš dalies paneigė P.Verzilovo kaltę pasakęs, jog tai buvo labiau nevykusi operacija negu išdavystė, o jis pats tapo skylančios grupės frakcijų derybų įkaitu.

Nepaisant to, „Komersant“ žurnalistas patarė rimtai nevertinti „Free-voina“ teiginių.

„Kalbant apie kaltinimus bandymu pasisavinti „Pussy Riot“ prekės ženklą, tai irgi labai ginčytina. Kiek man žinoma, iš pradžių buvo susitarimas, kad visus reikalus tvarkys P.Verzilovas, bet vėliau nuspręsta grupę palikti kaip atskirą vienetą.

Apskritai šiame tekste netrūksta pritemptų faktų ir keistų išvadų. Nereikėtų pamiršti, kad jį parašė O.Vorotnikovas, kuris mirtinai susipykęs su P.Verzilovu. Aš tikrai nevertinčiau jo žodžių rimtai“, – sakė pašnekovas.

Beje, su „Lietuvos rytu“ bendravęs svetainės „Free-voina“ redaktorius atsisakė atskleisti savo tapatybę.

„Tai principas. Anonimiškumas yra geras būdas išsaugoti savo nepriklausomybę ir netgi fizinę laisvę. Patariu ir jums!

Bet kaip svetainės redaktorius pažymėsiu, kad jokių paskalų mes nepublikuojame.

Trumpoje P.Verzilovo provokacijų apžvalgoje – tik patikrinti ir patvirtinti faktai bei liudijimai“, – tikino pašnekovas.

Apie P.Verzilovą ir „Pussy Riot“ anonimas atsiliepė ne mažiau kandžiai negu minėto rašinio autorius.

„Pussy Riot“ – tai grupė, kuri tik perdaro svetimas akcijas. Jos perdarinėjo rusų meno grupės „Sinije nosy“ akciją „Era miloserdija“ („Gailestingumo era“), kuri savo ruožtu buvo britų menininko Banksy garsaus kūrinio „Kissing Coppers“ („Besibučiuojantys policininkai“) perdirbinys.

Vėliau „Pussy Riot“ įvaldė strategiją vieną po kitos kartoti ukrainiečių merginų grupės „Femen“ akcijas. „Pussy Riot“ – tai „Femen“, tik be papukų, o tai, mano požiūriu, jau ne taip įdomu“, – konkurentų darbo principus apibūdino „Voina“ atstovas.

Pasak jo, garsioji „Pussy Riot“ pankių malda Kristaus Išganytojo katedroje – tai grupės „Voina“ akcijos „Chuj v očko“ („B...s į šikną“), kai buvo surengtas pankroko koncertas teismo salėje, plagiatas.

Apie P.Verzilovo vaidmenį „Pussy Riot“ gyvenime jis kalbėjo taip: „P.Verzilovui kurį laiką pavyko savintis merginų produkciją ir pristatyti ją žurnalistams kaip naujas grupės „Voina“ akcijas.

Kai merginos tai suprato, jį nušalino. Prie naujo projekto – grupės „Voina“ akcijos „Chuj v očko“ pakartojimo jo neprileido.

Ir tada P.Verzilovas išsitraukė savo mėgstamiausią kortą – įdavė merginas policijai ir pateikė įrodymus apie jų kaltę. Kai tik jos atsidūrė už grotų, P.Verzilovas prieš žiniasklaidą stojo kaip „Pussy Riot“ prodiuseris, ir merginos ilgai negalėjo tam pasipriešinti.

Dabar P.Verzilovas oficialiai didžiuojasi garbingu politinės kalinės vyro titulu ir vis dar apsimeta kolektyvo prodiuseriu ar ideologu, prisistato grupės „Voina“ neegzistuojančios Maskvos frakcijos lyderiu.“

Surinkus P.Verzilovo telefono numerį atsiliepia murkiantis, bendravimo su žiniasklaida nusausintas balsas.

– Dabar jūsų žmona ir grupė „Pussy Riot“ žinoma visame pasaulyje. Bet kiek kančių jūsų šeimai teko patirti. Ar vertėjo? – P.Verzilovo paklausė „Lietuvos rytas“.

– Aktyvistas ar menininkas nesirenka kainos, kurią jis turi sumokėti už savo veiksmus, kuriuos jis mano esant būtina daryti.

Valdžia renkasi kainą, kurią ji nori, kad mes sumokėtume.

Tu tos kainos negali numatyti iš anksto, apie ją sužinai po to. Ir, žinoma, tai, kad bausmės neatitiko veiksmo, lėmė tokį merginų populiarumą.

– O jeigu būtumėte žinoję, kas jūsų laukia?

– Šį klausimą reikia užduoti Nadiai ir Mašai. Ir jos sako: „Taip, mes tai vėl padarytume.“

– Bet juk turite mažą dukrą. Kaip penkiametei paaiškinate, kur mama?

– Ji viską suvokia pasakų terminais: kad yra blogiukas V.Putinas, jis ją kaip princesę uždarė tvirtovėje ir dabar reikia sugalvoti pabėgimo planą.

– Kaip ją paguodžiate, kad nėra mamos?

– Jos nereikia guosti. Ji piešia pabėgimo planus ir vis siūlo variantus.

– „Pussy Riot“ galėtų būti pelningas projektas. Ar jums galiausiai pavyko užregistruoti grupės prekės ženklą?

– „Pussy Riot“ nėra pelningas projektas, jis neuždirba jokių pinigų. Prekės ženklas neužregistruotas, ir aš niekada tuo neužsiėmiau. Tai netiesa.

Tai darė buvę merginų advokatai, su kuriais dėl to kilo konfliktas. Aš su tuo procesu neturėjau nieko bendra.

– Jūsų žmona ir M.Aliochina iš kalėjimo parašė laišką, kuriame piktinosi, kad tapote „Pussy Riot“ atstovu, nors esą tokių įgaliojimų neturėjote.

Vadinasi, bandėte savintis jų šlovę?

– Laiške jos paaiškino situaciją, kad neturėtų būti tiek daug dėmesio skiriama vienam personažui.

Net likus savaitei iki to, kai jos paskelbė laišką, aš ir pats parašiau tokį pat laišką, kuriame sakiau, kad spauda pradėjo pernelyg sureikšminti mane šioje istorijoje.

„Pussy Riot“ yra didelis kolektyvas, jame daug dalyvių. Tai svarbu atsiminti.

– Vis dėlto įdomu, kad ant vyro supykusi žmona parašo viešą laišką.

– Esame vieši žmonės ir kartais netgi viešai keičiamės nuomonėmis.

– Interneto svetainės „Free-voina“ redaktorius savo laiške jus vadino išdaviku ir policijos informatoriumi. Ką galite apie tai pasakyti?

– Taip, taip, taip, – juokiasi. – Jie parašė, kad aš policijos informatorius?

Tai mūsų buvę kolegos, kurie emigravo į Europą, nes jie tokie nesugyvenami žmonės, iškeliantys beprotiškų idėjų, kurių Rusijoje niekas rimtai nevertina.

Taigi jie nusprendė emigruoti ir nutraukti savo veiklą, kuriai Rusijoje neatsirado vietos.

Bet visi jų kaltinimai skamba juokingai ir Rusijos spaudoje bei viešojoje erdvėje jais niekas netiki. Juk visi mane puikiai pažįsta, žino, kuo aš užsiimu. Esu susikūręs reputaciją, ją branginu ir ji visiems puikiai žinoma.

– Tai ar egzistuoja tokia meno grupė „Voina“?

– Žinoma, egzistuoja. Esu šios grupės dalyvis kaip ir Nadia bei daugelis kitų žmonių. Esu toks pat grupės steigėjas kaip ir jie.

Prieš keletą metų susipykome, nes išsiskyrė mūsų nuomonės dėl veiklos. Jie dabar užsienyje, o mes Rusijoje, kur tęsiame savo kovą.

– Tai gal jie jums pavydi?

– Taip, manau, kad jie mums pavydi.