Šios tvirtovės paprastai ir be kraujo paimti greičiausiai nepavyks. Toks įspūdis susidaro apsilankius Ukrainą užliejusių protestų prieš prezidento Viktoro Janukovyčiaus valdžią širdyje - Kijevo Nepriklausomybės aikštėje Maidane.
Net kelių metrų aukščio barikados, kontrolės punktai, šalmuoti, uniformuoti ir gerai organizuoti apsaugininkai, pasidaliję aikštę skaičiais pažymėtais sektoriais, maisto ir karštų gėrimų tiekimo grandinės, kone kiaurą parą kalbėtojais ir atlikėjais užpildyta scena. Ir visur – dešimtys, o kartais – ir šimtai tūkstančių žmonių.
Toks nuolatos kūrenamų laužų dūmų apgaubtas vaizdas laukia vos įžengus į centrinę Ukrainos aikštę ir jos prieigas. Gyvenimas čia nenurimsta net paryčiais – priešais Maidano sceną net ir tokiu metu vis viena būriuojasi tūkstančiai žmonių.
Tiesa, pirmasis barjeras – valdiškos milicijos kontrolės postai, kurie skirti jei ne sustabdyti tai bent jau prasklaidyti ar gerokai atsijoti į aikštę automobiliais ir pėsčiomis nuolatos traukiančius žmones.
Tačiau šie milicininkai savo darbą dirba gana aplaidžiai – kartas nuo karto, parodydami, jog yra valdžia ir vykdo savo pareigas, stabdo pravažiuojančius automobilius ir kategoriškai pareiškia jų neįleisią.
Tačiau po trumpų prašymų, įkalbinėjimų bei priminimų milicininkams, jog jie – „taip pat iš liaudies“, ratuoti protestuotojai gali važiuoti toliau.
Vėliau prasideda protestuotojų barikados, iš kurių pirmosios Kreščiatiko prospekte, vedančiame į Maidaną, stūkso jau iki aikštės likus apie puskilometriui.
Barikados pastatytos iš smėlio maišų, automobilių padangų, lentų bei baslių, o visa tai sutvirtinta sniegu bei padengta ledo sluoksniu. Mat, statytojai specialiai visa tai apliejo vandeniu, kuris greitai sušalo šaltame ore.
Šalia barikadų pristatyta geležinių statinių, kuriuose nuolat liepsnoja malkos, o šalia jų šildosi ar aplinkui siuva uniformuoti aktyvistai. Tiesa, jų „uniformos“ – nuo tiesiog spalvotų kelių darbininkų liemenių ir statybininkų šalmų, iki specialiosios paskirties policijos dalinių kareiviams būdingos šarvuotės.
Lietuviams – šimtatūkstantinės ovacijos
Kuo arčiau Maidano širdies – jo scenos - tuo daugiau ir šių uniformuotų vyrų, įdėmiai nužvelgiančių kiekvieną į užsienietį bent šiek tiek panašesnį žmogų ar žurnalistą su fotokamera. Tuo tarpu pro įėjimą į scenos užkulisius, saugomą būrio tvirtų vyrų, patenka tik ypatingi svečiai.
Jei esi lietuvis – tu būtent toks svečias ir anapus visų barikadų ir kontrolės punktų esi vienas iš pačių laukiamiausių. Tai patyrė ir vakar Maidane koncertavusi Lietuvos roko grupė „Skylė“ ir dainininkė Aistė Smilgevičiūtė.
Šeštadienio vakarą Maidano scenoje mirgėjo daugybė žinomų veidų ir protestuotojams itin svarbių svečių. Prieš lietuvių pasirodymą jiems paspaudęs rankas nuo scenos kalbą rėžė visos Ukrainos opozicijos lyderiu pretenduojantis tapti žinomas profesionalus boksininkas ir partijos „Udar“ lyderis Vitalijus Klyčko.
Po lietuvių į sceną įkopė vienas žinomiausių Čekijos politikų Karelas Schwarzenbergas. Tačiau ir lietuvių koncertas tapo svarbiu vakaro akcentu.
Koncerto programoje dominavo dainos iš paskutiniojo grupės albumo „Broliai“, skirto pokario Lietuvos partizanų kovai. Iki kraštų Maidaną užpildžiusi šimtatūkstantinė minia gyvai reagavo į lietuviškai atliekamas dainas – lingavo į taktą, plojo, šaukė „mes jus mylim“, mojavo švytinčiais mobiliųjų telefonų ekranais ir uždegtais žiebtuvėliais.
Pirmosiose eilėse lietuvius palaikė ir jų tautiečiai, tarp kurių buvo ir trispalvėmis apsigaubusių Seimo narių grupė.
Tikrą ovacijų cunamį sukėlė paskutinioji koncerto daina, kurios priedainį atlikėjai sudainavo ukrainietiškai. Sužavėta minia dainavo kartu, kai kurie žmonės verkė, o pasibaigus dainai, minia ilgai ir griausmingai skandavo: „šaunuoliai!“.
„Nepakartojama. Kai stovi prieš tą minią, jauti ne tik nuo tokios daugybės žmonių sklindančią jėgą, bet ir apima ypatingas saugumo jausmas. Jautiesi tarp savų žmonių“, - įspūdžiais dalijosi A.Smilgevičiūtė.
Tvarkos ir improvizacijos mišinys
Tačiau scena, žinoma, yra tik didžiulės visumos dalis. Visa aikštė ir jos prieigos prieigos apskritai primina įtvirtintą miestelį, kuriame paradoksaliai susipynusi griežta organizacija bei kiekvienam protesto susibūrimui būdingas spontaniškumas.
Šalia tvarkingomis eilėmis kareiviškų palapinių, kuriuose įrengti iš įvairių Ukrainos miestų atvykusių protestuotojų delegacijų ir jų politinių lyderių „biurai“, galima išvysti stovinčius pianinus, kuriais net gilią naktį populiarias melodijas groja ir dainuoja kas nors ir protestuotojų, o jiems pritaria aplink susibūrę pulkai žmonių.
Ukrainos arba Europos Sąjungos vėliavomis apsisiautę žmonės spontaniškai būriuojasi bei budi ir prie tuščio pjedestalo, ant kurio dar visai neseniai stovėjo protestuotojų spontaniškai nuverstas Lenino paminklas.
Jį žmonės greitai sutrupino ir išsinešiojo nuversta statulą – kiekvienas atminimui norėjo pasiimti „gabalėlį imperijos“.
Maistą ir karštus gėrimus žmonėms dalija ne tik opozicijos suorganizuoti aktyvistai, bet ir paprasti protestuotojai.
Pagrindinės šildomos patalpos, kuriose gali apšilti ir pailsėti tie, kurie neina namo – opozicijos štabas šalia paties Maidano ir protestuotojų kontroliuojama Kreščiatiko prospekte esanti Kijevo savivaldybė.
Prie jos durų nuolat būriuojasi eilė žmonių, kantriai laukiančių savo eilės patekti į vidų.
Variklis – paprasti žmonės
Lyginant dabartinius protestus Maidane su tais, kurie vyko „oranžinės revoliucijos“ metu, dažnai pabrėžiama, kad jei tuomet viską aiškiai valdė ir organizavo politinės opozicijos jėgos, tai dabar tokios griežtos organizacijos nėra ir dominuoja piliečių „saviveikla“.
Žinoma, plika akimi matyti, kad šiuos protestus didele dalimi maitina dabartine valdžia nepatenkintų verslo interesų struktūrų ir jų remiamų politinių jėgų pinigai. Visur plaikstosi pagrindinių opozicijos politinių jėgų vėliavos.
Kai kurie opozicijos atstovai patyliukais patvirtina, kad jų tarpe – ir jėgos bei slaptųjų struktūrų atstovai, kuriems pro automobilių langus užtenka kyštelėti savo pažymėjimus ir jie kerta bet kokius milicijos kontrolės punktus.
Tačiau didžiules sumas pinigų suneša ir eiliniai piliečiai, kurie ir yra Maidano gyvybės ir jėgos šaltinis.
„Pagrindas – patys žmonės, kurie čia ateina ne dėl kokios nors ypatingos politikos ar partijų. Dauguma jų puikiai supranta, kad tie patys opozicijos politikai – ne šventieji ir už jų stovi konkretūs interesai ir pinigai, kurie, nuvertus vieną V.Janukovyčių, į jo vietą gali atvesti kitą tokį patį.
Tačiau svarbiausias žmonių motyvas, vedantis juos čia – trūkusi kantrybė ir nenoras daugiau taikstytis su pažeminimu bei beteisiškumu. Be to, labai svarbus ir kone esminis lūžis bei didžiausia klaida, kurią padarė įniršusi valdžia – itin brutalūs bandymai išvaikyti demonstrantus ir beprasmiškas žiaurumas tai darant. Tai tiesiog taip įsiutino žmones, kad jie dabar nenusiramins, kol nepasieks savo“, -- taip padėtį aiškina Maidane susibūrę protestuotojai.
Žinoma, tarp į aikštę ateinančių ar joje stoviniuojančių žmonių daugybė ir tokių, kuriems tai – paprasčiausia pramoga. Vienas iš populiariausių savaitgalio pasivaikščiojimų maršrutų tarp kijeviečių apskritai – „į Maidaną“.
Į gynybą - akimirksniu
Tai, ką turi omenyje, kalbėdami apie „žmonių jėgą“, protestuotojai pademonstravo ir šiomis dienomis, kaip pasiekė kol kas bene svarbiausią pergalę prieš valdžią – atrėmė specialiosios paskirties policijos dalinių mėginimus išardyti barikadas, išstumti protestuotojus iš aikštės ir po to ją visiškai blokuoti.
Tai, kaip viskas vyko, lrytas.lt pasakojo ir ten tuo metu buvę Larisa ir Andrejus.
„Viskas prasidėjo paryčiais, kai valdžia jau, matyt, nusprendė, kad Maidane jau pakankamai mažai žmonių. Ir iš tiesų jų šalia scenos bebuvo vos keletas tūkstančių, o užplūdusi jūra šalmų ir skydų – kiek akys mato.
Žinoma, apėmė ledinis siaubas – juk visai neseniai savo akimis taip pat matėme, kaip buvo mušami ir žalojami žmonės. Juk vienai moteriai veidas tuomet kone sutrupintas buvo prie mūsų akių. Gatvės buvo užlietos krauju“, - sakė jaunuoliai.
Pasak jų, ant scenos, kaip visuomet lemiamu momentu, buvusi dainininkė Ruslana ėmė šaukti žmonėms, kad burtųsi aplink ją, o artėjantiems milicininkams šaukė nemušti žmonių. Šalia esančioje bažnyčioje ėmė gausti varpai, sustiprindami artėjančios katastrofos įspūdį.
„Ir tuomet į aikštę ėmė bėgti žmonės – tiesiog klupdami, pėsčiomis, visomis gatvėmis. Minia augo tiesiog kone kas minutė ir, lyg vienas kūnas, ėmė stumti miliciją atgal tai viena, tai kita kryptimi. Pagaliau milicija suprato, kad jau nieko nebepadarys ir buvo priversta atsitraukti. O rytą žmonių buvo dar daugiau ir tai buvo viskas“, - pasakojo Larisa ir Andrejus.
Trykšta humoras ir fantazija
Kalbėdami apie tai, kad dabartinis Maidanas yra „žmonių protestas“, lrytas.lt kalbinti žmonės pabrėžė, kad vienas vienas iš išskirtinių jo bruožų liaudies kūryba.
Iš tiesų, apsidairius matyti, jog ji trykšta nevaldomu srautu.
Dagelis protestuotojų savo drabužius papuošę spausdintais šūkiais ir lozungais – pavyzdžiui: „Reikalavimas vienas – V.Janukovyčiaus atsistatydinimas“.
Tačiau gali pamatyti ir tokių paties užrašą dėvinčio žmogaus ranka parašytų šūkių, kaip, pavyzdžiui, „Mano prezidentas – idiotas“. Šalia savivaldybės kabo didelis vienos tarptautinės firmos reklaminis plakatas, kuriame nufotografuotas Holivudo aktorius Johnas Travolta.
Kažkokie šmaikštuoliai tamsiuoju paros metu jį apšviečia užrašu „J.Travolta prieš V.Janukovyčių“.
„Nadenka, manęs čia nelauk. Volodia“, - toks užrašas, kuriame omenyje turimas Vladimiras Uljanovas-Leninas ir jo sutuoktinė Nadežna Krupskaja puikuojasi ant nuversto Lenino paminklo pjedestalo.
Vienas iš „Maidano hitų“, nuolatos skambantis nuo Maidano scenos – smagiu šokio ritmu atliekama daina „Vitia čiau“, žinoma, skirta V.Janukovyčiui.
Tarp šių „liaudies kūrėjų“, kaip ir tarp protestuotojų apskritai – daug jaunimo, kuris organizuojasi savaip. Pavyzdžiui, kiaurą parą atidarytuose vadinamuosiuose Kino namuose įsikūrė grupė kino režisūrą studijuojančių jaunuolių, tarp kurių – net ir rusai, pasivadinusių „Babilonas‘13“.
Jie patys filmuoja įvairius protestų epizodus ir vaizdus, iš jų kuria trumpus filmukus, kuriuos talpina tokiose svetainėse, kaip youtube.com. Šie filmukai susilaukia dešimčių tūkstančių peržiūrų.
Kas bus, nežino niekas
Tačiau virš viso šio dieną ir naktį verdančio babilono, suprantama, nuolatos plevena svarbiausias klausimas: „kuo viskas baigsis?“.
To nežino, ne tik Ukrainos bei viso pasaulio politikai bei ekspertai, bet ir patys protestuotojai.
„Stovėsim čia, kiek reikės. O ką daryti? Juk kito kelio nėra – Bandiukovičius ir jo sėbras Liliputinas turi eiti velniop.
Juk jeigu atsitrauksim, kitos progos gali ir nebebūti – bent mano gyvenime“, - Maidano žargonu apie V.Janukovyčių ir jį spaudžiantį Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną lrytas.lt sakė senyvas „uniformuotas“ protestuotojas, prisistatęs Vasilijumi.
Tačiau jis, kaip ir daugelis kitų, tik traukė pečiais, bandydamas įsivaizduoti, kaip toliau galėtų vystytis padėtis.
„Viena iš pagrindinių problemų, aišku, yra ta, kad opozicija nėra vieninga ir neturi tikro lyderio, kuris galėtų tapti tikru nacionalinio mąsto vedliu. V.Klyčko, akivaizdu, tokio potencialo neturi.
Kita vertus, opozicija neturi ir aiškios strategijos – pirmiausiai, kaip į savo pusę patraukti jėgos struktūras ir kariuomenę arba bent jau sutarti su jomis, kaip ir per „oranžinę revoliuciją“, kad nebūtų kraujo. O toks pavojus, akivaizdu, egzistuoja.
Juk kiekvienas į diktatūrą klimpstantis režimas dažna griebiasi beprotiškų veiksmų“, - kalbėjo žmonės Maidane.
