Dar 1923 metų spalio 29-ąją oficialiai susikūrusios naujos valstybės simboliu tapo M.K.Ataturkas, vilkintis vakarietišką kostiumą ir segintis varlikę, – toks jis žvelgia beveik iš visų nuotraukų.
M.K.Ataturkas išlaisvino moteris ne tik iš Osmanų imperijos juodų rūbų ir hidžabo, bet ir iš priespaudos bei diskriminacijos. Hidžabas tapo praeities, atsilikimo ir paklusimo simboliu, rašo „Lietuvos ryto“ priedas „Rytai-Vakarai“.
Pamažu galvos apdangalai įstatymu buvo išguiti iš aukštųjų mokyklų, viešojo sektoriaus ir valstybinių institucijų.
Bet valdant Pažangos ir teisingumo partijai (AKP) ilgalaikės Turkijos visuomenės „vesternizavimo” pastangos buvo pamažu pakeistos islamo tradicijų sugrąžinimo į viešąjį gyvenimą programa.
Kone simboliška, kad minėdama devyniasdešimtąjį pasaulietiškos respublikos įkūrimo jubiliejų Turkija savo piliečiams padovanojo ne tik modernų tunelį po Bosforo sąsiauriu, bet ir hidžabą, kuris didelėmis valdančiosios partijos pastangomis buvo teisiškai sugrąžintas į aukštąsias mokyklas ir viešąjį gyvenimą.
Už skarą išvarė lauk
11 metų valdžioje esanti AKP modernizavo Turkijos ekonomiką ir švietimo sistemą, pritraukė per 100 mlrd. dolerių tiesioginių užsienio investicijų, tuo pačiu metu išklibino Turkijos pasaulietiškumo pamatus diegdama savo piliečiams islamo vertybes.
Simboliška, kad būtent spalio 29 dieną, minint respublikos įkūrimo devyniasdešimtmetį, trys AKP parlamentarės išplatino pranešimą, kad įkvėptos piligriminės kelionės į Meką parlamente dirbs skaromis dengdamos galvas.
Spalio 31 d. į parlamento posėdžių salę atvykusias keturias skaras ryšinčias valdančiosios AKP partijos parlamentares (kitą dieną prisidėjo dar viena deputatė) sveikino visų partijų atstovai.
Šalies prezidentas Abdullah Gulas vėliau padėkojo politinėms partijoms už brandą ir pareiškė, kad visi tą dieną buvo laimingi. Net M.K.Ataturko įkurta opozicinė Liaudies respublikonų partija (CHP) susilaikė nuo kritikos, nenorėdama dar labiau mažinti savo rinkėjų būrio.
Darbas parlamente tą dieną vyko sklandžiai ir niekuo nepriminė prieš 14 metų tvyrojusios slogios atmosferos, kai išdrįsusi apsirišti skara Mevre Kavakci prieš parlamentarų priesaikos davimo ceremoniją buvo išprašyta iš posėdžių salės.
1999 m. toks jos poelgis prilygo nusikaltimui.
Tądien parlamento nariai sutartinai rankomis daužė stalus skanduodami „Lauk”, o mažumos prezidentas Bulentas Edgevitas grėsmingai pareiškė, kad „čia ne vieta provokuoti valstybę, parodykite jai jos vietą”. 1999 metais M.Kavakci netapo parlamentare, jai teko atsisakyti Turkijos pilietybės.
Galvos apdangalas – įprasta
Šiandien hidžabas Turkijoje sugrąžintas ne tik į aukštąsias mokyklas, bet ir į viešąjį sektorių (draudimas galioja teismų ir kariuomenės darbuotojoms).
Draudimo ryšėti skaras aukštosiose mokyklose panaikinimas buvo vienas svarbiausių AKP pažadų rinkėjams 2007 m. rinkimų kampanijoje.
2008 metais AKP dominuojamas parlamentas draudimą ryšėti skaras aukštosiose mokyklose panaikino, bet įsikišus kariškiams – pasaulietinės Turkijos Respublikos sargams – partijos byla dėl sukeltos grėsmės respublikos pasaulietiškumui atsidūrė Konstituciniame teisme.
Partiją nuo uždarymo tada išgelbėjo vienintelis teisėjo balsas. Savo pažado rinkėjams premjeras neužmiršo – tik laukė palankesnio laiko.
Pasinaudojo demokratija
2010 metais Turkijos piliečiai balsavo už konstitucijos pataisą, numačiusią kariškių įtakos valstybiniame gyvenime apribojimą. Turkijoje iš valstybinio gyvenimo eliminavus armiją, kuri nuo 1923 m. valstybę gynė nuo islamizmo grėsmės, nebeliko jokių kliūčių islamo atspalvį turinčių įstatymų priėmimui AKP partijos dominuojamame parlamente.
Netrukus draudimas ryšėti skaras aukštosiose mokyklose buvo panaikintas Aukštojo mokslo tarybos įsakymu.
Nors šis sprendimas vis dar prieštarauja šalies konstitucijai, premjeras pažadėjo gilintis į kiekvieną diskriminuojamos studentės atvejį.
AKP, laimėjusi rinkimus su modernia ir provakarietiška programa, sumaniai naudojasi ES palaikymu ir parama vykdant demokratines reformas. Premjeras puikiai įvaldė vakarietišką retoriką ir su malonumu vartoja žodį „demokratija”.
Tačiau dažnai žodis „demokratija” tik plačiau atveria duris AKP prastumtiems įstatymams ir pataisoms įgyvendinti. 2012 m. Turkijoje profsąjungos pradėjo didžiulę parašų rinkimo kampaniją, reikalaujančią leisti galvos apdangalus nešioti viešajame sektoriuje.
Per labai trumpą laiką buvo surinkta daugiau nei 11 mln. parašų, kurie buvo įteikti premjerui Recepui Tayyipui Erdoganui.
2013 m. rugsėjį paskelbto Turkijos „demokratizavimo paketo” sudedamoji dalis buvo draudimo ryšėti skaras viešajame sektoriuje panaikinimas. Nustebusiai visuomenės daliai buvo paaiškinta, kad to norėjo moterys, o šalyje gyvenama pagal demokratijos principus, todėl drausti – nedemokratiška.
Primeta savo vertybes
Vis dėlto daugelis vakarietiškų vertybių rėmėjų Turkijoje teigia, kad per AKP valdymo laikotarpį jų šalies pasaulietiškumui suduotas rimtas smūgis, o laipsniškas hidžabo legalizavimas esą išklibino pasaulietinės respublikos pamatus.
Spalio 31 d. kalbėdama parlamente, kur jau sėdėjo skaras ryšinčios parlamentarės, opozicinės CHP partijos atstovė Šafak Pavey tautą įspėjo, jog kitokį nei AKP gyvenimo būdą propaguojantys žmonės bus negirdimi.
Anot politologų, tikroji problema yra ne ta, kad dalis žmonių šalyje nori gyventi pagal islamo principus. Kalbama apie vertybių sisteminį keitimą ir jų primetimą kitiems.
Iš darbo – dėl iškirptės
Turkijos politologai diskutuoja, kad valdančioji partija ir toliau darys spaudimą vakarietišką gyvenimo būdą propaguojančiai Turkijos piliečių daliai ir ypač jaunimui.
2013 m. gegužę be didesnės diskusijos su visuomene ir opozicija parlamente paskubomis R.T.Erdogano rūpesčiu prastumtas Alkoholio vartojimo, pardavimo ir reklamos įstatymas. Gindamas šį įstatymą premjeras sakė, kad „myli savo tautą ir nenori, kad jaunimas taptų alkoholikais”.
O spalio pradžioje TV laidų vedėja Gozde Kansu turėjo palikti darbą televizijoje, nes vienos laidos metu pasipuošė apdaru įspūdinga iškirpte.
AKP atstovas Husseinas Celikas jos dėvimą kostiumą įvertino kaip „ekstremalų”.
„Nesikišame į niekieno reikalus, bet to jau per daug, tai netoleruotina”, – aiškino AKP atstovas spaudai. Šios užuominos po „bet” užteko, kad G.Kansu netektų darbo.
Lapkričio pradžioje apsilankęs studentų bendrabutyje Denizlio provincijoje premjeras spaudos atstovams teigė, kad „merginos ir vaikinai negali gyventi po vienu stogu”.
Tai esą prieštarauja turkų visuomenės demokratinei – konservatyviai struktūrai.
Įkūrėjas nebėra neliečiamas
M.K.Ataturkas, kurio portretas vis dar puikuojasi šalia Turkijos vėliavos valstybinėse institucijose, nebėra neliečiamas kaip anksčiau. Turkijos Respublikos įkūrimo 90-ojo jubiliejaus išvakarėse spaudoje pasirodė straipsnių, kaltinančių M.K.Ataturką užprogramavus socialinį ir etninį visuomenės suskaldymą.
Kultinės asmenybės kritika ir hidžabais apsigobusių pirmųjų valstybės asmenų sutuoktinių dalyvavimas oficialiuose valstybinės šventės minėjimo renginiuose daugeliui turkų sukėlė nerimą dėl šalies ateities.
Lapkričio 10 dieną, minint M.K.Ataturko 75-ąsias mirties metines, Turkija trumpam susitaikė ir susivienijo.
M.K.Ataturkas, kurio parašas puošia ne tik suvenyrus, bet ir jaunų turkų tatuiruotes ant riešų, Turkijoje iki šiol yra vienintelis tautą vienijantis asmuo.
Laukia rimti išbandymai
Reikia pripažinti, jog AKP yra politikos virtuozai ir jų diegiamos reformos sulaukia plataus palaikymo tarp palankiai jų atžvilgiu nusiteikusių rinkėjų.
Tačiau tai veda prie visuomenės susiskaldymo ir įtampos, kuri kartais stichiškai prasiveržia riaušėmis, augimo.
Kitų metų kovo mėnesį vyksiantys savivaldybių rinkimai bus geras testas, kuris leis įvertinti, kur krypsta rinkėjų simpatijos, ir tinkamai pasirengti pusmečiu vėliau vyksiantiems Turkijos prezidento ir parlamento rinkimams.
Nors 2011 metais pusė šalies rinkėjų atidavė balsus už AKP, šiemet Turkijos valdančiąją partiją užgriuvusius išbandymus politikos apžvalgininkai vertina kaip rimtą signalą.
