Iš karo draskomos Sirijos toliau sprunka pabėgėliai – Libane jų skaičius jau siekia maždaug milijoną. Bet daugelis čia atvykstančių sirų pritrūksta pinigų ir nebežino, kaip pragyventi, remdamasis vokiečių „Der Spiegel“ duomenimis, rašo „Lietuvos rytas“.
Tad kai kurie jų ryžtasi veltis į pavojingą ir nelegalią avantiūrą – prekybą organais. Tiksliau, pabėgėliai parduoda savo inkstus.
O Libanas seniai garsėja nelegalia organų prekyba. Anot ekspertų, tam sudarytos idealios sąlygos, mat pareigūnai visiškai nekontroliuoja padėties.
Kasmet į Beirutą atvyksta tūkstančiai turtingų arabų iš aplinkinių šalių, nes Libane medicinos paslaugų kokybė aukšta. Pareigūnai esą nekreipia dėmesio, ar pacientas namo išskrenda su nauja nosimi, ar su nauju inkstu.
Anksčiau organus Libane daugiausia parduodavo skurstantys palestiniečiai. Bet prasidėjus karui Sirijoje savo organais ėmė prekiauti ir pabėgėliai iš šios šalies.
Dabar nelegalia organų prekyba besiverčiančios grupuotės ne tik varžosi viena su kita. Krinta ir pačių organų kainos.
„Kalbant apie inkstus, dabar turime daugiau pardavėjų nei pirkėjų”, – pareiškė vienai tokiai pogrindinei grupuotei dirbantis Abu Husseinas.
A.Husseino bosas neturtinguose Beiruto rajonuose vadinamas dideliu žmogumi. Būtent šis vyras daugiau nei prieš metus nurodė A.Husseinui tarp Sirijos pabėgėlių ieškoti žmonių, norinčių parduoti savo inkstus.
Pastaraisiais mėnesiais į pogrindines klinikas, kuriose išoperuojami inkstai, tarpininkas nuvežė 15–16 sirų pabėgėlių, kuriems yra 14–30 metų.
Su A.Husseinu reikalų turėjo ir 19-metis siras, vardu Raidas. Jaunuolis vokiečių žurnalui „Spiegel” papasakojo savo istoriją.
Prieš 7 mėnesius paauglys kartu su tėvais ir šešiais savo broliais ir seserimis pabėgo iš Sirijos miesto Chalebo į Libaną. Tačiau pastarosios šalies sostinėje Beirute jiems greitai ėmė trūkti pinigų.
Vienas giminaitis Raidui tuomet pasiūlė problemos sprendimo būdą – parduoti savo inkstą.
Taip 19-metis buvo suvestas su A.Husseinu. Jaunuoliui nekilo keblumų parduoti organą, nes jis buvo geros fizinės formos, nerūkė. Anksčiau siras žaidė šalies nacionalinėje futbolo komandoje.
Už inkstą Raidas gavo 7 tūkst. JAV dolerių, kuriuos šeima išleido pirkdama būtiniausius daiktus ir maistą žiemai. Kas bus paskui – nežinia.
Raidas ir A.Husseinas praėjus septynioms dienoms po operacijos susitiko su „Spiegel” žurnalistais. A.Husseinas pasakojo, kad iš organų prekybos laimi visi: pabėgėliai, prekeiviai ir pacientai, kuriems reikia organų donoro. Už inkstą jie moka 15 tūkst. dolerių.
Tačiau akivaizdu, kad Raidas nesijaučia laimėtoju.
Norėdami jį įtikinti ryžtis parduoti organą pogrindyje dirbantys medikai melavo, jog vietoj išoperuoto inksto jam gali ataugti kitas.
Taip pat gydytojai jaunuoliui žadėjo, kad jis pardavęs inkstą neturės sveikatos problemų ir rūpesčių, nors išties donorai po operacijos turi būti reguliariai tikrinami. Raidas neišgalėtų susimokėti už tokią medikų priežiūrą.
O A.Husseinui žurnalistų akivaizdoje priminęs, kad negavo žadėtų nuskausminamųjų, Raidas išgirdo: „Užsičiaupk. Man nerūpi, ar tu mirsi. Tau vis tiek galas.”
