Vietoj gatvės – dumblina upė, o joje – nasrus pražiojęs krokodilas. Toks vaizdas atsivėrė kadaise legendiniu Meksikos kurortu vadintame Akapulke.
Dvi pražūtingos audros, į Meksiką atslinkusios vos keliolikos valandų skirtumu, užtvindė Ramiojo vandenyno pakrantės kurortą, užpylė oro uostą, nuošliaužomis užvertė pagrindinį greitkelį. Dešimtys tūkstančių Akapulko svečių buvo įkalinti ir keikė sugadintas atostogas.
Po katastrofos praėjo mėnuo. Vanduo jau atslūgo, didžioji dalis šiukšlių išvežta, bet turistai neskuba grįžti. O be jų kurortas merdi.
Griebdamiesi šiaudo viešbučiai reklamuojasi laikraščiuose ir siūlo pasisvečiuoti už perpus mažesnę kainą.
„Jeigu norite padėti, atvažiuokite ir leiskite pinigus. Tai geresnė parama už maisto siuntinius”, – rašė Akapulke apsilankęs „Reuters” žurnalistas Gabrielis Stargardteris.
Miestą vadina bankrutavusiu
Vakarinė Meksikos Gerero valstija iš turizmo gauna daugiau nei du trečdalius pajamų. Tad smukęs susidomėjimas garsiuoju Akapulku jai itin skaudus.
„Tikėkimės, kad blogiau jau nebus. Dar niekada neturėjome tokių rodiklių”, – prastos padėties neslėpė viešbučio „El Cano” vadybininkas Pedro Hacesas.
Iš 180 „El Cano” kambarių spalio viduryje buvo užimta tik 20. Panaši padėtis ir kituose kurorto viešbučiuose, kurie per potvynį buvo tapę nukentėjusiųjų prieglaudomis.
Gerero valstijos gubernatorius Angelis Aguirre’as pranešė, kad jo vadovaujama teritorija per audras patyrė 1,4 mlrd. JAV dolerių (3,6 mlrd. litų) nuostolių.
Kurorto meras Luisas Waltonas, kuris miestui vadovauja nuo 2012-ųjų, dėl to nusiteikęs labai pesimistiškai.
„Akapulkas neturi jokių ekonominių priemonių spręsti šią krizę. Mums turi padėti vyriausybė”, – kategoriškai nukerta miesto vadovas.
Jau darbo pradžioje kairiųjų pažiūrų politikas pareiškė, kad Akapulkas bankrutuoja, nes negali padengti 170 mln. JAV dolerių (437 mln. litų) skolų. Kaip nuosmukio priežastis jis minėjo korupciją ir piktybinį apsileidimą.
Pavyzdžiui, mero žiniomis, 800 tūkst. gyventojų turinčiame kurorte dirba maždaug 3 tūkst. žmonių, kurių paslaugų valstybei nebereikia, bet dėl priklausymo profsąjungoms jų neįmanoma atleisti.
Gatvėse – išniekinti kūnai
Vis dėlto didžiausias iššūkis L.Waltonui – ne milžiniškos skolos, gamtos stichijų padariniai, o kruvinas nusikaltėlių siautėjimas. Mat Akapulkas garsėja ne tik nuostabiais paplūdimiais, bet ir uostu, kuriuo dėl patogios geografinės padėties nuo seno noriai naudojasi narkotikų kontrabandininkai.
Gaujų smurtas Akapulko gatvėse įsismarkavo per pastaruosius 3–4 metus. Jį paskatino buvusio Meksikos prezidento Felipe Calderono paskelbtas karas šalyje įsigalėjusiems narkotikų prekybos karteliams.
Tai lėmė kruviną nusikaltėlių kovą dėl įtakos ir pavertė Akapulką vienu pavojingiausių Meksikos miestų. 2012-aisiais čia buvo nužudyti 1063 žmonės.
Kai kurie nusikaltimai – itin žiaurūs. Akapulko gatvėse nekart buvo palikti lavonai nukirsta galva. 2011-ųjų rugpjūtį trys begalviai kūnai rasti turizmo zonoje, du iš jų buvo sukapoti.
„Akapulkas atrodė kaip Čikaga filme apie 4-ojo dešimtmečio gangsterius. Galima sakyti, miestas buvo apleistas. Klestėjo teroras”, – prisimena nacionalinio forumo „Dialogas dėl taikos” lyderis Javieras Morletas.
Kad Akapulkas išgyvena sunkius laikus, byloja ir miesto pakraštyje iškabinti plakatai.
„No hables mal de Aca” (nekalbėkite blogai apie šią vietą. – Red.) – toks užrašas išlydi turistus iš Akapulko. Šūkyje panaudotas žodžių žaismas, mat „Aca” yra pirmosios trys miesto raidės, ispanų kalba reiškiančios žodį „čia”.
Policininkai nepatikimi
Meksikos vyriausybė į Akapulką pasiuntė šimtus jūrų pėstininkų ir policininkų tvarkai įvesti. Jų pastangos davė rezultatų.
Apskritai nuo 2012-ųjų pabaigos, kai prezidento postą perėmė Enrique Pena Nieto, žmogžudysčių skaičius sumažėjo visoje šalyje. Vis dėlto iki ramybės dar toli – Meksikoje kas mėnesį dėl narkotikų žūva apie tūkstantį žmonių.
Akapulkas – ne išimtis. Per pirmuosius 9 šių metų mėnesius kurorte nužudyti 536 žmonės.
Tai trečdaliu mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Tačiau padaugėjo kitokių nusikaltimų: Gerero valstijoje fiksuojami žmonių grobimo, turto prievartavimo rekordai.
J.Morleto vertinimu, 80 proc. Akapulko smulkiojo verslo atstovų moka nusikaltėliams už apsaugą, vadinamąjį stogą. Mėnesinis mokestis reketininkams prasideda nuo 380 JAV dolerių (978 litų) ir siekia iki 6 tūkst. JAV dolerių (15,4 tūkst. litų) per mėnesį.
Naujojo Akapulko policijos vadovo Jesaus Corteso nuomone, nusikaltėlių savivalė rodo ir policininkų darbo spragas. Buvęs federalinės policijos kovos su narkotikais šturmo komandos vadas pastebėjo, kad dauguma Akapulko policijos pareigūnų – senstelėję ir prastai parengti.
„Kai buvau federalinės policijos pareigūnas, nepasitikėjau vietos policininkais. Dabar vadovauju jiems, bet vis tiek negaliu jais pasitikėti 100 procentų”, – prisipažino J.Cortesas.
Turto neteko ir poilsiautojai
Apdainuotą ir tokių įžymybių kaip Johnas F.Kennedy, Marilyn Monroe, Frankas Sinatra bei Elizabeth Taylor išgarsintą Akapulką pastaruoju metu aplenkia ne tik pavieniai turistai, bet ir kruiziniai laivai.
Iki 2011-ųjų į Akapulką kasmet užsukdavo vidutiniškai 140 plaukiojančių milžinų, kuriuose poilsiaudavo iki 1,8 tūkst. keleivių. Šiemet šis skaičius dešimteriopai mažesnis. Akapulko uosto vadovas Octavio Gonzalezas prognozavo, kad iki 2013-ųjų pabaigos į kurortą bus užsukę vos 13 laivų su 600 keleivių.
Todėl dabar Akapulkas visas viltis deda į nacionalinį turizmą. Šiaip ar taip, egzotiškas miestas, kurio pavadinimas reiškia „čia, kur iškirtome nendres”, yra artimiausias pakrantės kurortas sostinės Meksiko gyventojams – vos už 300 kilometrų.
Tačiau pakrantę nusiaubę potvyniai ir audros skaudžiai kirto ir jiems.
Kai kurie Meksiko gyventojai, nenorėdami nakvoti viešbučiuose, paprastesniuose Akapulko rajonuose nusipirko vasarnamius. Tačiau stichija užliejo juos ir sunaikino sunkiai uždirbtą ar už paskolas nupirktą turtą.
Įtūžę meksikiečiai kaltina Akapulko statybos bendroves ir valdžią sąmokslu: esą siekiant pasipelnyti namai buvo statomi paskubomis, neparengus tinkamų planų, nenumačius vandens nutekėjimo potvynio atveju.
Meksikos prezidentas jau pažadėjo tai išsiaiškinti.
„Čia man labai patiko. Buvo puiku”, – braukė ašaras Meksiko gyventoja Maria Luiza, su vyru atvykusi pažiūrėti į šeimos vasarnamio, kainavusio beveik 28 tūkst. dolerių (72 tūkst. litų), griuvėsius. („Reuters”, LR)
