Esą buki ir arogantiški amerikiečių jūreiviai, užfiksavę sonaro ekrane objektą, šiam siunčia baugius perspėjimus pasitraukti, kitaip jis pajustų visą JAV laivyno galią.
„Kalba JAV lėktuvnešio – antrojo didžiausio laivo Atlanto vandenyne kapitonas, – rėžia rūstaus balso savininkas ir priduria, kad lėktuvnešį lydi dešimtys kitų karo laivų. – Reikalauju, kad jūs pakeistumėte savo kursą 15 laipsnių į šiaurę, arba būsime priversti imtis priemonių, skirtų apsaugoti šį laivą.“
Į tai Juanu Manueliu Salasu Alcantara prisistatęs vyras linksmai atšauna, kad jis, jo kolega, vienas šuo, maistas, du buteliai alaus ir paukštis, kuris „dabar miega“, niekur neketina trauktis. Mat jie įsikūrę ant uolėtos Galisijos pakrantės pastatytame švyturyje. Tad jei amerikiečiai nori imtis priemonių, norėdami apsaugoti savo laivą, tegu patys pakeičia kursą 15 laipsnių į pietus.
Iš tikrųjų toks pokalbis niekada nevyko. Tai tėra sukurta ir vis kartojama legenda, kurioje keičiasi statistai – vienas JAV laivas keičia kitą, vietoje ispanų švyturio atsiranda švyturys Airijoje.
Tokią laivo ir švyturio susidūrimo idėją panaudojo viena švedų bendrovė, prekiaujanti aktyvaus poilsio mėgėjams skirta įranga, kaip kad kompasai ir žemėlapiai. Tiesa, tai buvo prieš 7 metus, bet ta pati mintis liko ir dabar – amerikiečiai yra arogantiški kvailiai, turintys daug galios, bet nemokantys orientuotis ir atskirti švyturį nuo laivo.
Ekspertų teigimu laivams, ypač moderniems, turintiems įvairias navigacijos sistemas, sonaro ekrane supainioti švyturį su laivu tiesiog neįmanoma. Visų pirma, vien todėl, kad švyturys visiškai neatrodo kaip laivas ir vienodais intervalais žybsi galinga šviesa.
Tokio pobūdžio klipai internete pradėjo suktis nuo 1995-ųjų, „interneto vaikystės“ dienų, kai buvo išplatintas tariamas JAV laivyno operacijų įrašas. Tada ispaniškojo švyturio vaidmuo priklausė kanadiečiams.
Pats švyturiui grasinančio laivo kapitono mitas – dar senesnis ir kildinamas iš praėjusio amžiaus 4-ojo dešimtmečio. Neatmetama, kad pastarosiomis dienomis dar sykį atgijęs klipas – JAV kritikuoti ir pašiepti mėgstančių „laido riterių“ darbelis.
Vis dėlto pašaipiems mitams gyvuoti leidžia tai, kad tikrų incidentų jūrose netrūksta ir šiais laikais. Ir nereikia būti „kapitonu bailiu“ – taip pravardžiuojamas Francesco Schettino, kuris prieš metus norėdamas pasirodyti gražuolei blondinei nuvairavo ir ant seklumos užplukdė kruizinį laivą „Costa Concordia“. Vėliau italas pirmas spruko iš tris dešimtis žmonių pražudžiusio laivo. Itin brangi kruizinio laivo iškėlimo operacija prasidėjo pirmadienį.
Su įvairiais objektais susiduria ir bailių, ir žioplių ar tiesiog akimirkai budrumą praradusių kapitonų laivai.
Pavyzdžiui, dar rugpjūčio pabaigoje Ramiajame vandenyne per pratybas susidūrė du senutėliai Kanados karo laivai – „HMCS Algonquin“ ir aprūpinimo laivas „HMCS Protecteur“.
Pirmasis laivas buvo gerokai apgadintas, ir neaišku ar beverta imtis brangaus remonto. Antrasis atsipirko foro – priekinės laivo dalies nubrozdinimu. Niekas iš įgulų narių nenukentėjo, tačiau abu laivai turėjo grįžti į uostą ir kurį laiką negalės niekur plaukti.
Kanadoje kaip mat pasipylė ir juokeliai: „Ką jūroje veikė visas mūsų laivynas?“, „Kanada turi karo laivų? Turėjo vieną – jau nebe.“
Juokai išties kartūs – Ramiajame vandenyne kanadiečiai nebeturi nė vieno pajėgaus ir sveiko karo laivo, mat pernai fregatą „HMCS Winnipeg“ netyčia taranavo amerikiečių žvejybinis traleris. O Kanados laivyno, nors ir turinčio dešimtis laivų, kurių didžioji dalis – rytinėje šalies pakrantėje, būklė nėra gera. Bet net ir galingiausi pasaulio laivynai klysta.
Viena yra nepastebėti švyturio, kita – povandeninių uolų, kalvų ar seklumų. Su pastarosiomis itin nesiseka britams – per pastarąjį dešimtmetį net keli Karališkojo laivyno povandeniniai laivai – britų strateginio branduolinio arsenalo nešėjai nepastebėjo sausumos objektų.
2002-aisiais povandeninis laivas „HMS Trafalgar“ Škotijoje įsirėžė į uolas ir pridarė kelis milijonus svarų nuostolių. 2010-aisiais netoli incidento vietos ant seklumos užplaukė naujutėlaitis povandeninis laivas „HMS Astute“. O 2009-aisiais vienas su kitu susidūrė britų ir prancūzų povandeniniai laivai – „HMS Vanguard“ ir „Le Triomphant“.
Nesiseka ir amerikiečiams, pavyzdžiui, JAV „Los Angeles“ tipo povandeninis laivas „USS Hartford“ 2003-iaisiais Sardinijoje užplaukė ant seklumos, o po 6 metų Hormūzo sąsiauryje susidūrė su JAV desantiniu laivu „USS New Orleans“. Laivo remontai kainavo per 120 mln dolerių.
Kartais nevykėlių kapitonų žala būna dar didesnė. Užplaukti ant barjerinių rifų ir taip sugriauti savo karjerą sugebėjo ne vienas JAV laivyno karininkas.
Pavyzdžiui 2009-aisiais ant rifo netoli Havajų užplaukė JAV karo laivas „USS Port Royal“. Laivą pavyko nutempti ir suremontuoti, o vadovaujantys karininkai buvo atleisti.
Šių metų sausį ant rifo netoli Filipinų užplaukus išminavimo laivui „USS Guardian“ nuspręsta, kad nutempimo operacija laivui itin pakenktų, o pačiam rifui padarytų daug žalos. Todėl amerikiečiai savo laivą nusprendė tiesiog supjaustyti vietoje ir išgabenti gabalais. „USS Guardian“ kapitonas, jo padėjėjas ir du navigatoriai atsisveikino su karjera laivyne.
Laimei, kol kas JAV laivyne niekas nepralenkė didžiausio taikos meto incidento jūroje – 1923 metais netoli klastingų Kalifornijos krantų po žioplos navigatorių klaidos į uolas rėžėsi net 9 JAV karo laivai. Du smarkiai pažeisti laivai sugebėjo ištrūkti sveiki, likę 7 nuskendo. 23 žmonės žuvo.
Vis dėlto susidūrimų pasitaiko ir tyčia. Šaltojo karo metu, 1988-aisiais, JAV karo laivus „USS Caron“ ir „USS Yorktown“, per tarptautinius vandenis kirtusius Sovietų Sąjungai priklausiusią 12 mylių pasienio ribą, tyčia taranavo gerokai mažesnė sovietų fregata. Vienintelis nuostolis tada buvo atsilupę dažai.
