Politinės dinastijos savaime kenkia demokratijai – nepotizmas leidžia sužydėti korupcijai ir smaugia politikos atsinaujinimo principą.
Vis dėlto viena kalbėti apie totalitaristinę Šiaurės Korėją, kurią jau tris iš eilės kartas valdo ta pati šeima, o visai kita – apie galingiausią pasaulio demokratiją Ameriką.
JAV valdžios perdavimas šeimos nariams draudžiamas Konstitucijoje.
Nenuostabu: juk nuo karalių ir lordų savivalės iš Britų imperijos į Šiaurės Ameriką ir bėgo daugelio amerikiečių protėviai. O ir amerikiečiai patys ginklu išsikovojo nepriklausomybę nuo karalių valdžios.
Tačiau ir Vašingtone, ir atskirose JAV valstijose dinastijų pavyzdžių nestinga. Šalį valdė ir George’as Herbertas Walkeris Bushas, ir jo sūnus George’as Walkeris Bushas.
Billo Clintono pavyzdžiu jau bandė ir vėl bandys pasekti jo žmona Hillary, o ką jau kalbėti apie Kennedy klaną ar abu prezidentus Rooseveltus.
Kas lemia, kad politinės dinastijos sėkmingai egzistuoja ir, atrodo, toliau egzistuos Amerikoje?
Ir pranašumas, ir silpnybė
Liepos viduryje Gregas Schaeferis, vienos Vajomingo valstijoje veikiančios anglių kasybos bendrovės vadovas, ramiai dirbo, kai suskambo telefonas.
Laisvu laiku valstijos respublikonams padedantis G.Schaeferis pakėlęs ragelį išgirdo dar nepažįstamą balsą. Tiesa, skambinančios moters pavardę jis, be abejo, žinojo.
Skambino Liz Cheney, buvusio JAV viceprezidento Dicko Cheney dukra. Ji trumpai pranešė: bandysiu nurungti populiarų respublikoną Mike’ą Enzi ir patekti į JAV Senatą.
„Ji tiesiog pareiškė mananti, kad atėjo metas išlįsti iš šešėlio ir pasiraitoti rankoves”, – prisiminė G.Schaeferis.
Verslininkas žodžio kišenėje ilgai neieškojo ir L.Cheney pareiškė, kad ji turės labai pasistengti – mat Vajominge apie Cheney šeimą nuomonę turi absoliučiai visi.
„Pasakiau L.Cheney, kad jos pavardė – didžiausias jos pranašumas ir kartu akivaizdžiausia jos silpnybė”, – teigė G.Schaeferis.
Vajominge gyveno tik trumpai
Po kelių dienų, kai L.Cheney apie savo ketinimus dalyvauti rinkimuose paskelbė viešai, ji nė neslėpė itin vertinanti savo tėvo nuopelnus JAV politikai.
„Dalyvausiu rinkimuose, nes manau, kad atėjo laikas naujai lyderių kartai”, – pareiškė 47 metų moteris, savo kalboje nepamiršdama keliskart paminėti ir savo tėvo – Richardo Bruce’o arba tiesiog Dicko Cheney.
Gal ir nenuostabu: Cheney pavardė yra bene vienintelis moters ryšys su Vajomingu – dešimtąja pagal dydį JAV valstija, kurioje, tiesa, gyvena vos 600 tūkst. žmonių.
Viskonsine gimusi L.Cheney Vajominge mokėsi tik iki penktos klasės. Tuomet jos tėvas laimėjo rinkimus į Atstovų Rūmus ir su šeima išsikraustė į Vašingtoną.
Buvusio viceprezidento dukra universitetinį išsilavinimą įgijo Kolorado koledže ir Čikagos universiteto Teisės mokykloje.
O iki 2012 metų pavasario, kai L.Cheney, anksčiau dirbusi Valstybės departamente ir televizijoje, nusipirko namą prie Džekson Houlo slėnio, ji gyveno Makleine – Vašingtono priemiestyje.
Giminės medžių miškas
Kad ir kaip ten būtų, L.Cheney dalyvauti rinkimuose į Senatą leista.
O būsimasis balsavimas, dominantis ne tik Vajomingo, bet ir nacionalinę žiniasklaidą, taps naujausiu dinastinės galios testu Amerikoje.
Svarbiausia, kad šansų ambicingoji Liz turi nemažai. Jos pusėje – istorija.
JAV konstitucijoje aiškiai parašyta, kad „JAV nesuteiks jokių kilmės titulų”.
Tačiau šalis, kuri ir atsirado, kai nusisuko nuo karalių Londone, jau seniai rodo palankumą politiniams princams ir princesėms.
Amerikos politikos žemėlapyje nuo seno pilna Adamsų, Harrisonų, Taftų, Longų, Lodge’ų ir Kennedy šeimų atstovų.
Net moderni dabartinė politika gali būti susodinta į giminės medžius.
Čia Indianos Bayhsai, ten Kalifornijos Brownai, Ohajo DeWinesai ar Arkanzaso Pryorsai.
Savo ruožtu Udallsų šeima gali didžiuotis išrinktais atstovais Kolorado, Naujosios Meksikos ir Oregono valstijose.
B.Obama – taisyklės išimtis
Prisiminkime 2008-uosius, kai, regis, iš niekur išdygęs Barackas Obama paveržė Demokratų partijos nominaciją prezidento rinkimuose iš Hillary Clinton.
Tuo metu atrodė, kad politinės dinastijos traukiasi iš Amerikos. Bet B.Obama iš tiesų buvo taisyklės išimtis.
Tiesa, ironiška tai, kad pagal giminystės medį dabartinio JAV lyderio tolimi pusbroliai yra buvęs prezidentas Harry S.Trumanas ir netgi minėtas D.Cheney.
Pastaruosiuose šešeriuose Amerikos prezidento rinkimuose dalyvavo net keturi garsių politikų sūnūs – Mittas Romney, G.W.Bushas, jo tėvas G.H.W.Bushas ir Alas Gore’as.
Penktasis – Johnas McCainas – yra JAV karinio jūrų laivyno admirolų sūnus ir anūkas.
O 2016 metais dėl prezidento posto gali kovoti buvusi JAV valstybės sekretorė, eksprezidento B.Clintono žmona Hillary ir buvęs Floridos gubernatorius Jebas Bushas – buvusio prezidento G.W.Busho brolis.
Respublikonų pusėje į prezidentus taip pat pretenduoja senatorius Randas Paulas – triskart partijos nominaciją laimėti bandžiusio libertaro Rono Paulo sūnus.
Jei H.Clinton nedalyvautų rinkimuose, demokratų kandidatu į prezidentus gali bandyti tapti Niujorko valstijos gubernatorius Andrew Cuomo. Jo tėvas – buvęs valstijos gubernatorius Mario Cuomo.
Kyla nauja Kennedy atstovė
Galiausiai B.Obama nominavo nušautojo prezidento Johno F.Kennedy dukterį Caroline Kennedy į JAV ambasadorius Japonijoje. Apie politikai didelę įtaką turėjusią Kennedy dinastiją Amerikoje jau kuriamos kone legendos, o J.F.Kennedy administracija netgi vadinta Kamelotu.
„Amerika pamatė daug naujų veidų, daug vilties.
Tačiau dabar rinkėjai vėl atsigręžia į didesnę kandidatų patirtį ir tęstinumą”, – kalbėjo G.W.Busho rinkimų kampanijoms 2000 ir 2004 metais vadovavęs Markas McKinnonas.
Tiesa, laukti 2016-ųjų nebūtina. Ilinojaus valstijos generalinė prokurorė Lisa Madigan, kuri yra vietos Atstovų Rūmų pirmininko Michaelo Madigano duktė, dar neseniai svarstė kitąmet siekti gubernatoriaus posto. O tokių ambicijų atsisakė tik užleisdama kovos lauką kitam politiniam klanui.
„Esu įsitikinusi: valstija neišloštų, jeigu tos pačios šeimos nariai užimtų ir gubernatoriaus, ir Atstovų Rūmų pirmininko postus”, – pareiškė L.Madigan.
Vietoj jos Ilinojuje greičiausiai kovos Billas Dailey, buvusių Čikagos merų brolis ir sūnus.
Džordžijoje demokratė Michelle Nunn liepos pabaigoje paskelbė sieksianti perimti savo tėvo, buvusio senatoriaus Samo Nunno, vietą Kongrese.
JAV Bushų jau užtenka?
Bushų klanas dviem prezidentais ir gubernatoriumi neapsiriboja. J.Busho sūnus George’as Prescottas neseniai paskelbė sieksiąs užimti Teksaso žemės komisaro postą.
Neatsilieka ir Clintonai. Demokratų partijoje sklando gandai, kad buvęs ir galbūt būsimoji prezidentė jau ruošia savo dukterį Chelsea politiniam darbui.
33 metų Ch.Clinton jau suteiktas viešesnis vaidmuo Clintonų įsteigtame labdaros fone, o anksčiau ji ir pati ne kartą yra užsiminusi apie galimybę eiti politines pareigas.
Liepą Senato daugumos lyderis Harry Reidas, kaip vėliau prisipažino, netgi pats nustebo, kai ėmė viešai svarstyti, kas galėtų tapti prezidentu.
„Galbūt Jebas, galbūt naujas Clintonų atstovas. Galbūt Hillary, o galbūt net jos duktė”, – pareiškė H.Reidas.
Šių politinių dinastijų sėkmė iš pažiūros kerta per Amerikoje įprastos meritokratijos (naudingiausiųjų, gabiausiųjų valdymo. – Red.) pamatus.
Ne vieno stebėtojo teigimu, svarbiausiuose postuose vis pasikartojančios pavardės labiau primena ne tėvų įkūrėjų (The Founding Fathers. – Red.) viziją, o Jungtinės Karalystės Lordų Rūmus.
„Nemažai daliai žmonių dinastijų dominavimas neatrodo demokratiškas”, – pripažino keturių JAV prezidentų patarėju dirbęs Stephenas Hessas.
O pastaraisiais mėnesiais savotiško maišto ženklų galima pastebėti net daugiausia sėkmės sulaukusiuose politinio elito klanuose.
Paklausta, ar J.Bushas rimtai svarsto galimybę dalyvauti 2016 metų prezidento rinkimuose, buvusi JAV pirmoji ponia Barbara Bush neišlaikė.
„Mūsų šalyje yra daug kitų itin gabių žmonių, o Amerikai Bushų jau užtenka”, – iššovė B.Bush, tiesa, nepristabdžiusi sūnaus kelionių po JAV, kurių metu jis renka politinius taškus.
Pavardės veiksnys – svarbus
Žinoma, paveldėti vardą politikoje paranku. Pavyzdžiui, politinė kilmė dažniausiai leidžia kandidatams lengviau įžengti į šiuolaikinę rinkimų kampaniją.
Pastaroji šiandien kainuoja be galo daug. Brangūs konsultantai, o politinės reklamos klipų, kurie nuolat sukami per JAV televizijas, kaina jau kone kosminė.
Be to, politika nuosekliai virsta vis didesniu šou, o spektaklio žiūrovams itin įdomios pagrindinių jo veikėjų gyvenimo istorijos ar jų šeima.
Kandidatus, turinčius vadinamąjį pavardės pranašumą, gali pranokti tik galingos politinės mašinos, varomos tūkstančių aktyvių rėmėjų. Tokia buvo B.Obamos armija 2008-aisiais.
Svarbus veiksnys – ir patirtis. Politikų šeimoje užaugusių kandidatų kelias į postus prasideda dar ankstyvoje vaikystėje.
Jie yra tempiami į įvairias muges, Nepriklausomybės dienos paradus, o užauga belsdamiesi į kaimynų duris ir dalydami tėčio ar mamos politinius plakatus.
„Kaip žmogus, nuo ketverių metų dalyvavęs paraduose ir su mama beldęsis į visų kaimynų duris, galiu pasakyti, kad į tokį gyvenimą arba visiškai įsilieji, arba nuo jo bėgi kuo toliau”, – teigė Vajominge politikos konsultantu dirbantis Billas Novotny.
Politikoje galia gimdo galią
Rezultatas akivaizdus tokių kandidatų, kuriuos garsus apžvalgininkas Stewartas Alsopas dar 1962 metais pavadino „žmonių kunigaikščiais”, pranašumas.
Ekspertai yra apskaičiavę: tikimybė, kad įstatymų leidėjo, Kongrese dirbančio ilgiau nei vieną kadenciją, pavyzdžiu paseks jo giminaitis, yra 70 proc. didesnė nei kalbant apie bet kurį kitą amerikietį.
Nacionalinės ekonominių tyrimų tarnybos ekspertai, išanalizavę JAV politines dinastijas nuo pat 1789-ųjų, dar 2007 metais nustatė akivaizdų ryšį tarp tarnybos trukmės ir priklausymo politiniam klanui.
„Politikoje galia gimdo galią”, – tąkart konstatavo tyrimo autoriai. O kuo daugiau galios sukaupia įstatymų leidėjas, tuo realiau, kad ji bus perduota giminaičiams.
Harvardo universiteto tyrėjas Brianas Feinsteinas 2010 metais skelbė, kad buvusių aukštų pareigūnų atžalos turi 0,7–7,9 proc. daugiau galimybių laimėti rinkimus nei kandidatai, kurių šeimose nėra politikų.
Statistika ir šiandien rodo, kad dinastijos kaip reiškinys Amerikoje įgavo antrąjį kvėpavimą.
1790-aisiais 24,2 proc. Kongreso narių turėjo artimus giminaičius, kurie irgi dirbo įstatymų leidyboje, o 1960 metais tokių pareigūnų dalis sumažėjo iki 5 proc.
Vis dėlto jų skaičius auga – pastaraisiais metais maždaug 1 iš 10 kongresmenų giminaičiai anksčiau dirbo Kapitolijuje. Ši dalis dar labiau išauga priskaičiavus atskirų valstijų įstatymų leidybos organus.
Iš 435 dabartinio, 113-ojo, Kongreso narių 31 turi buvusių įstatymų leidėjų savo šeimoje.
Bene tolimiausias respublikono Atstovų Rūmų nario Rodney Frelinghuyseno giminaitis dirbo dar 1779-ųjų Kontinentiniame kongrese, kai Amerika net nebuvo nepriklausoma.
Kol kas atsilieka nuo favorito
L.Cheney Vajominge bus sunku. Šioje tradiciškai respublikonus remiančioje valstijoje politinės dinastijos tarpsta jau nuo seno. Nuo pat 1890-ųjų, kai Vajomingas tapo JAV valstija, politiką čia ištisus dešimtmečius valdė vos keliolika politinių šeimų.
Dabartinis Vajomingo gubernatorius Mattas Meadas – buvusio gubernatoriaus ir senatoriaus Cliffordo Hanseno anūkas.
Buvusio senatoriaus Alano Simpsono tėvas irgi dirbo gubernatoriumi, o jo brolis ir sūnus užėmė postus Vajomingo valstijos senate.
Prie tokių tradicijų prisijungti bandysianti L.Cheney turi svarbų kozirį: savo tėvo D.Cheney ir buvusio prezidento G.W.Busho pažintis ir išsipūtusias jų kišenes.
Su D.Cheney ilgai dirbusi Kara Ahern jau paskirta Liz atstove spaudai. Dukrą palaiko ir pats buvęs Amerikos viceprezidentas: „Žinoma, aš ją aktyviai remiu.”
Aišku, M.Enzi – rimtas varžovas. Liepos pabaigoje apklausa parodė, kad su juo pirminiuose respublikonų rinkimuose kovosianti L.Cheney sulaukia vos 26 proc. rinkėjų palaikymo, o M.Enzi – 54 proc.
Be to, tik 36 proc. valstijos respublikonų rinkėjų tiki, kad L.Cheney yra tikra vajomingietė, o 40 proc. apklaustųjų teigė, kad jai būtų geriau varžytis rinkimuose Vašingtone.
Svarbiausia, kad L.Cheney gali net išklibinti respublikonų pozicijas Vajominge.
Ta pati bendrovės „Public Policy Polling” apklausa parodė, kad ji pralaimėtų galimam demokratų kandidatui Davidui Freudenthaliui.
Jis surinktų 45 proc., o L.Cheney – 42 proc. balsų.
Trūksta žinių apie kandidatę
M.Enzi, kuris pergalės atveju taptų pirmuoju Vajomingui net keturias kadencijas iš eilės atstovaujančiu senatoriumi, pačioje valstijoje dirbo beveik 40 metų. Bet L.Cheney šį faktą vadina jo silpnybe.
„Pernelyg ilgai leidžiame karjeros politikams priimti kritinius sprendimus, kurie pavojingi mūsų šaliai.
Jau laikas išsiųsti juos namo”, – elektroniniame laiške savo rėmėjams rašė L.Cheney.
Tiesa, nors rinkimai – tik po metų, L.Cheney ir pačiai dar teks išsiaiškinti, ar jos šeimos vardo – net tarp respublikonų – nesuteršė G.W.Busho ir D.Cheney dvivaldystė Baltuosiuose rūmuose 2000–2008 metais.
„Čia, Vajominge, yra nemažai žmonių, kurie tikrai nemini geruoju tos administracijos. L.Cheney gali tekti ginti savo tėvo reputaciją”, – teigė vienas valstijos respublikonų lyderių Charlesas Curley.
Be to, L.Cheney sieks nugalėti valstijoje, kuri jau seniai pripratusi prie politikų, tiesiogiai bendraujančių su rinkėjais. Ypač iš Respublikonų partijos.
„Mūsų rinkėjai tikisi, kad politikai žinos jų, jų žmonų ar vyrų, jų vaikų vardus”, – paaiškino Vajomingo valstijos Respublikonų partijos vykdomojo komiteto narė Susan Thomas.
„L.Cheney nepaprastai protinga, bet kokia ji kaip asmenybė?
Ar ji mąsto logiškai? Kokios jos vertybės? Štai ką nori žinoti Vajomingas”, – sakė S.Thomas.
Dinastija – ir pranašumas, ir silpnybė
Andersas Agneras Pedersenas
Danų naujienų portalo apie JAV politiką „Kongressen” vyriausiasis redaktorius, knygos „Broliai Kennedy” („Kennedy-brødrene”) autorius
„Į politines dinastijas Amerikoje ir jų reikšmę iš esmės reikėtų žvelgti kaip į dvipusio eismo gatvę – bent jau iš kandidato perspektyvos.
Žinoma, pavardė gali padėti, nes rinkėjas ją žino ir galbūt sieja su teigiamais atsiminimais. G.W.Bushui tai, kad jo tėvas buvo prezidentas, buvo tik naudinga.
Tačiau jau visiškai kitokia jaunėlio G.W.Busho brolio Jebo, kuris tikrai galėtų siekti prezidento posto 2016 metais, situacija.
Buvęs Floridos valstijos gubernatorius J.Bushas yra gerbiamas respublikonų ir net kai kurių demokratų ar nepriklausomų rinkėjų. Vis dėlto jo galimybėms jau dabar kenkia Busho pavardė, tad J.Bushas rinkimuose greičiausiai nedalyvaus.
Panašus iššūkis – ir H.Clinton. Tiesa, Clintonų klanas nėra didelis, jį sudaro tik Billas ir Hillary. Bet jau 2008-aisiais matėme, kad Hillary pavardė nepadėjo aplenkti B.Obamos demokratų pirminiuose rinkimuose.
H.Clinton galėtų būti kritikuojama, neva atstovauja praeičiai, o ne ateičiai. Tokie priekaištai jai jau skambėjo 2008 metais, skambėtų ir 2016-aisiais. Be to, absoliuti dauguma respublikonų nuoširdžiai nekenčia Clintonų. Neįtikėtina, bet H.Clinton dalyvavimas rinkimuose suvienytų susiskaldžiusią Respublikonų partiją – ji nenori Clintonų grįžimo į Baltuosius rūmus.”
Politikų šeimų yra ir Lietuvoje
Politikų dinastijos – ir Lietuvoje žinomas reiškinys. Bene garsiausia politinė šeima – Paleckiai.
Tradiciją pradėjo Justas Paleckis (1), aktyviai prisidėjęs įvedant sovietinę santvarką okupuotoje Lietuvoje.
Buvęs naujienų agentūros ELTA direktorius jau nuo 1930 metų Sovietų Sąjungos pasiuntinybės Lietuvoje buvo vadinamas patikimu, išbandytu ir patikrintu informatoriumi. Okupavus Lietuvą jis 1940 metais buvo paskirtas šalies premjeru, o vėliau prezidentu.
Žurnalistu dirbo ir jo sūnus Justas Vincas Paleckis (2). Atkūrus nepriklausomybę, jis prisijungė prie Lietuvos socialdemokratų, dirbo Seime, o nuo 2004 metų yra Europos Parlamento narys.
J.V.Paleckio sūnus Algirdas (3) po nepriklausomybės atkūrimo ilgą laiką darbavosi diplomatinėje tarnyboje, tačiau vėliau pasuko radikalesniu keliu. Jis šiuo metu vadovauja Socialistiniam liaudies frontui.
Kitos politinės šeimos nariai šiuo metu kartu dirba Seime – partijos „Tvarka ir teisingumas” nariai Valentinas Mazuronis ir jo sūnus Andrius.
Praėjusią kadenciją į Seimą buvo išrinktas konservatorius Paulius Saudargas. Jo tėvas – 1992–2004 metais Seime dirbęs Algirdas Saudargas – dabartinis Europos Parlamento narys.
