Kaip rodo žemėlapiai, 200-aisiais mūsų eros metais pasaulio politiniame žemėlapyje Lietuvos iš viso nebuvo. Nors dabartiniuose žemėlapiuose ji yra, džiaugtis vis vien nelabai yra kuo.
Jeigu gimėte Lietuvoje, nėra ko džiūgauti – tai viena prastesnių pasaulio vietų gimti. Tiesa, nepapuola į pačių blogiausių kategoriją. Dar blogiau nei Lietuvoje gimti Rusijoje, o Ukraina priskirta apskritai prie pačių blogiausių gimti šalių. Visai kitas reikalas gimti Kanadoje, Australijoje ar Skandinavijos šalyse.
Lietuviai apie save mano, kad yra svetingi. Kaip rodo svetingumo užsieniečiams žemėlapis, Lietuva yra viena nesvetingesnių šalių. Tiesa, lenkai dar mažiau svetingi už mus, o Rusija ir Latvija priskirtos prie pačių nesvetingiausių užsieniečiams ir uždariausių pasaulio šalių.
Pagal religingumą galėtume vadintis krikščionių fanatikų kraštu. Tiek Lietuva, tiek Lenkija – vienos uoliausių katalikiškų šalių Europoje. O štai estai, kaip ir čekai, dauguma – netikintys. Lietuvoje gyvena mažiausias procentas ateistų – iki 4 proc., dar mažiau nei katalikiškoje Lenkijoje.
Šaipomės iš estų, kokie jie lėtapėdžiai, palyginti su lietuviais? Pasaulio emocinis žemėlapis rodo kitką – lietuviai yra viena mažiausiai emocingų tautų pasaulyje. Latviai ir estai už mus emocingesni. Mums ledo šaltumu prilygsta ir baltarusiai, rusai, ukrainiečiai ir kazachai. Patys emocingiausi, jautriausi žmonės, jei tikėsime žemėlapiu, gyvena JAV, Kanadoje, Japonijoje, Omane ir kai kuriose Lotynų Amerikos šalyse.
Galime pasidžiaugti, kad esame gana tolerantiški rasiniu požiūriu. Kitarasių nemėgsta tik 10-15 proc. lietuvių. Tai daugiau nei Rusijoje, nors mažiau nei Estijoje ir ypač – Latvijoje. Didžiausi rasistai pasaulyje, pasirodo, indai ir Jordanijos gyventojai.
Tiesa, ir etniškai mes gana vienalyčiai – esame viena iš tautiškai gryniausių valstybių, nors Lenkija, Skandinavijos šalys, Ispanija – dar vienalytiškesnės. Latvijoje ir Estijoje tautiniu požiūriu įvairovės daugiau. Pati didžiausia etninė įvairovė – Afrikos šalyse Ugandoje ir Liberijoje.
Maždaug pusė lietuvių jaučiasi nemylimi. Panašiai, kaip latviai, estai ir rusai. Tai – ne pats blogiausias skaičius pasaulyje. Baltarusiams liūdniau nei mums, o labiausiai nemylimi pasaulyje jaučiasi mongolai, uzbekai ir kirgizai. O šalys, kurias galima pavadinti tikromis meilės oazėmis, tai yra, kuriose mylimi jaučiasi 86 ir daugiau procentų gyventojų – tai Japonija, Vengrija, Paragvajus, Kipras ir Libanas.
Užtat lietuviai myli Ameriką! Tai viena iš labiausiai amerikiečius mylinčių šalių, neskaitant, žinoma, pačių amerikiečių. Dar Ameriką myli italai, Pietų Korėjos, Nigerijos ir Kenijos gyventojai, o labiausiai nekenčia – egiptiečiai, turkai, jordaniečiai ir pakistaniečiai. Tiesa, iš nemažai Afrikos ir Azijos šalių duomenų apie meilę Amerikai nėra.
Lietuva – viena palankesnių šalių motinystei. Čia geresnės sąlygos nei Rusijoje, panašios, kaip Lenkijoje, Latvijoje ir Baltarusijoje. Beje, į tą pačią kategoriją, kaip Lietuva, patenka ir JAV. O štai Estijoje sąlygos motinystei laikomos vienomis geriausių pasaulyje, kaip ir Skandinavijos šalyse, Vakarų Europoje bei Kanadoje.
Tarp išsivysčiusiomis laikomų pasaulio šalių Lietuvoje gana didelis skurde gyvenančių vaikų procentas – apie 15-20 proc. Tiesa, didžiausias skurde gyvenančių vaikų procentas yra JAV, Latvijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje.
Lietuviai euroskeptikai? Tikrai ne – palyginti su dauguma ES šalių, narystę joje mes vertiname palankiai. 31-40 proc. lietuvių mano, kad narystė ES jiems naudinga. Panašiai galvoja ir estai. Latviai – vieni didesnių euroskeptikų. Kad ES jiems naudinga, galvoja tik iki 10 proc. latvių. O patys didžiausi euroskeptikai yra britai.
Lietuviai savo ekonomikos perspektyvas vertina gana pesimistiškai – tačiau lenkų požiūris į savo ekonomiką dar prastesnis. O Rusijoje savo ekonomika pasitikima labiau.
Parengė Jurgita Noreikienė
