Kai Marte Dalelv prieš keturis mėnesius pranešė, kad buvo išprievartauta Dubajuje, policija ja ne šiaip nepatikėjo, bet ir išsityčiojo.
Bet tai buvo tik pradžia. Apstulbusi 24 metų norvegė Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) teisėsaugos subtilybes pajuto kiek vėliau, kai Dubajaus teismas ją nuteisė kone pusantrų metų kalėjimo bausme. Už ką?
Interjero dizaino bendrovėje Dubajuje dirbusi M. Dalelv pripažįsta – ji ne šventoji.
Vieną šių metų kovo naktį po audringo vakarėlio netekėjusi mergina su kolega išsikvietė taksi ir nuvyko į viešbutį. Kas dėjosi po to, versijos nesutampa.
Mergina teigė, kad ji buvo apgirtusi, ir kolega ją įviliojo į savo kambarį – rytą M. Dalelv teigia buvusi išprievartauta. Bet, pasak Dubajaus teisėsaugos, ji nusižengė griežtiems vietos moralės įstatymams – vartojo viešai alkoholį ir užsiiminėjo nesantuokiniu seksu.
Šis įvykis gal ir nebūtų išskirtinis – Dubajaus kalėjimuose bausmę atlieka ne viena užsienietė, nubausta už panašius prasižengimus. Bet šįsyk norvegės atvejis sukėlė tarptautinį skandalą, dėl kurio teko įsikišti valstybių vadovams.
Audringas įsikišimas padėjo – Dubajus suteikė malonę ir išleido visame pasaulyje išgarsėjusią norvegę namo.
Vokietijos žurnalas „Spiegel” paskelbė interviu su M. Dalelv.
– Žinia, kad jus paleidžia, buvo paskelbta netikėtai. Kodėl Dubajaus valdžia priėmė tokį sprendimą?
– Norvegijos vyriausybė ir socialiniai tinklai prisidėjo prie spaudimo Dubajui, manau, tai padėjo mane paleisti.
Tai mano nuomonė, nes niekas man nepaaiškino kitų priežasčių.
– Žinia apie paleidimą jums tikriausiai suteikė didelį palengvėjimą. Kaip jūs apie tai iš pradžių sužinojote?
– Mano advokatas egiptietis, kuris gyvena Dubajuje 16 metų, sulaukė skambučio iš prokuroro.
Buvo pranešta, kad kitą dieną mūsų laukia susitikimas.
Tad mes ir nuėjome – aš, mano advokatas, keli draugai, Norvegijos ambasadorius.
– Ir tada jūsų atsiprašė?
– Neatsiprašė, tik suteikė malonę. Bet ir už tai esu dėkinga.
– Žmonės visame pasaulyje apie jus sužinojo daug. Jie žino jūsų vardą, iš kur atvykote, įsiminė jūsų veidą. Kodėl prabilote apie savo patyrimus viešai tik dabar?
– Pastaruosius mėnesius nuolat palaikiau ryšį su šeima. Kartu nusprendėme, kol bus svarstoma byla nebendrauti su žiniasklaida, mat tai galėjo pakenkti pačiai bylai, kad jie mane galėtų pateikti kaip pavyzdį.
– Tačiau juk verdiktas buvo kitoks...
– Ir galėjo būti daug blogesnis. Tad nusprendėme galiausiai papasakoti, kas nutiko. Mano tėtis man taip ir pasakė: „Marte, dabar tu turi viską papasakoti pasauliui.”
Ir aš tai padariau – juk kovojau už savo gyvybę.
– Arabų žiniasklaida teigė, kad jūs atsiėmėte pareiškimą dėl išprievartavimo prieš pat jūsų teismą. Teigta, kad jūs davėte sutikimą dėl lytinių santykių. Ar tai tiesa?
– Taip, iš tikrųjų. Policija ir prokurorai man sakė, kad mano pareiškimą labai sunku įrodyti, kad niekas manimi vis tiek nepatikės, netgi teismas.
Jie aiškino, kad geriausia, ką galiu padaryti, tai atsiimti pareiškimą, jog mane išprievartavo. Tai esą turėjo palengvinti bylą, ją galiausiai numarinti ir tiesiog leisti man išvykti iš Dubajaus.
Netgi mano bosas patarė man elgtis būtent taip.
– Bet staiga jūs buvote apkaltinta nesantuokiniu seksu – o tai Dubajuje yra už įstatymo ribų.
– Aš padariau didelę klaidą – tuomet tiesiog norėjau kuo greičiau grįžti namo. Vėliau, teismo proceso metu, klausydamasi advokatų patarimų, vėl sakiau, kad mane išprievartavo.
– Bet teisėjai jumis nepatikėjo...
– Šiaip jau maniau, kad jie kaip tik manimi tikėjo. Turėjome įrodymų – sutapo DNR pavyzdžiai, saugumo kameros viską užfiksavo, be to, buvo liudininkė. Kai buvo paskelbtas nuosprendis, labai nustebome.
– Kodėl viešai niekada neįvardijote asmens, kurį kaltinate išprievartavimu?
– Vien dėl pagarbos jo šeimai. Galiu pasakyti tik tiek, kad jis yra iš Sudano. Mes pusantrų metų buvome kolegos.
– Ar esate su juo susisiekusi po tos nakties?
– Ne. Tačiau jis dalyvavo teismo procese, taigi jį matydavau kaskart teismo salėje.
Jis taip pat buvo nuteistas 13 mėnesių bausme, bet jam, kaip ir man, buvo suteikta malonė.
– Kada kreipėtės į policiją? Ar iš karto po išpuolio?
– Taip. Buvau išprievartauta vos pabudusi. Kažkas tuo metu buvo prie durų ir jis nuėjo atsiliepti, o tada sprukau.
Iškart nubėgau į priimamąjį ir iškviečiau policiją.
– Kaip tada su jumis buvo elgiamasi?
– Manimi policininkai nepatikėjo – daug kartų klausinėjo dėl mano santykiavimo.
Kai aš pateikiau pareiškimą, jie paklausė, ar iškviečiau policiją tik todėl, kad man nepatiko seksas.
– Jūsų darbdavys praėjus kelioms dienoms po šio įvykio jus atleido.
– Teisingai. Iš pradžių buvau nušalinta dėl „nederamo elgesio”. O po to, kai mane pripažino kalta, buvau atleista.
Tai buvo labai skaudi žinia.
– Kalbate itin diplomatiškai, nors atrodytų, kad turėtumėte būti įsiutusi. Netgi teigiamai atsiliepėte apie Dubajaus valdžią prieš palikdama JAE.
Ar jus kas nors spaudė taip kalbėti?
– Visą tą laiką, kol buvau Dubajuje, jie galėjo su manimi daryti, ką tik panorėję. Ir tai buvo labai baisu.
Bet turime būti atviri – emyras man suteikė malonę prieš uždarant mane į kalėjimą.
To niekada dar nėra buvę.
– Ar darsyk keliautumėte į arabų šalį?
– Ir į šį klausimą turiu pateikti diplomatišką atsakymą. Pasaulyje yra tiek daug vietų, kurių nemačiau...
Tad norėčiau būtent tas vietas aplankyti prieš... grįždama į Dubajų.
