Kinijos gyventojai Holivudui duotų didžiulį pelną, jeigu tik Pekinas nuspręstų susimokėti už gautą produkciją.
Taip galima apibendrinti susidariusią aklavietę amerikiečių ir Pekino ginče, rašo „Lietuvos rytas“.
Praėjusiais metais Holivudas netvėrė džiaugsmu, kai JAV viceprezidentas Joe Bidenas ir tuometis Kinijos viceprezidentas Xi Jinping’as, kuris dabar jau eina šalies prezidento pareigas, pasiekė svarbų Pasaulio prekybos organizacijai (PPO) susitarimą.
Juo Kinijoje sumažinti apribojimai užsienio kino produkcijai: Pekinas sutiko leisti šalies kino teatruose rodyti daugiau užsienyje sukurtų filmų nei ankstesniais metais.
Kinija taip pat žadėjo užsienio kino studijoms skirti 25 proc. pelno, gauto pardavus bilietus į kino filmus.
Pagal ankstesnius susitarimus studijoms būdavo grąžinama 13 proc., vėliau – 17 proc.
Tačiau netikėtai Pekinas persigalvojo. 2012 metų pabaigoje valstybei priklausanti kompanija „China Film Group”, kurios viena veiklos sričių – filmų platinimas, paskelbė, kad kiekvienam filmui įves 2 proc. pridėtinės vertės mokestį (PVM).
Holivudo studijos, platinančios filmus, atsisako mokėti šį mokestį teigdamos, kad jis nebuvo įtrauktas į PPO susitarimą. Bet Kinija irgi nenusileidžia.
Užsitęsęs ginčas reiškia, kad amerikiečių kino studijos mėnesių mėnesius negauna iš Pekino sutartų 25 proc., gautų už kino bilietų pardavimą.
Kai kuriais atvejais šios sumos siekia dešimtis milijonų dolerių.
Manoma, kad kompanija „Warner Brothers” už savo filmus, tarp jų ir „Žmogus iš plieno” („Man of Steel”) bei „Hobitas: nelaukta kelionė” („The Hobbit: An Unexpected Journey”), dar negavo daugiau nei 31 milijono JAV dolerių.
O kompanija „Sony Pictures Entertainment” iš Kinijos esą nesulaukė nė cento už daugybę žmonių visame pasaulyje į kino teatrus sutraukusį filmą apie Džeimsą Bondą „007 Operacija „Skyfall” („007 Skyfall”).
Filmas „Geležinis žmogus 3” Kinijoje uždirbo daugiau nei 121 milijoną dolerių, todėl manoma, kad kino juostos platinimu užsiimanti „Walt Disney Pictures” vien už šį kūrinį nėra gavusi 30 milijonų dolerių.
Kompanija „20th Century Fox” savo ruožtu sako vis dar laukianti maždaug 23 milijonų dolerių už filmą „Pi gyvenimas” („Life of Pi”), kuris Kinijoje taip pat sulaukė didžiulio populiarumo.
Įdomu tai, kad, nepaisant milžiniškų skolų, amerikiečių kino studijos teberodo Kinijoje savo filmus. Jos nenori rizikuoti rinka, kuri šiuo metu yra antra pagal dydį pasaulyje ir toliau plečiasi.
Prognozuojama, kad 2020 metais Kinijos filmų rinka turėtų aplenkti JAV.
Per artimiausius penkerius metus Kinijoje planuojama pastatyti daugiau nei 20 tūkst. naujų kino salių, kuriose diegiamos naujausios technologijos.
Amerikiečiams vargti tenka ir dėl Pekino taikomos cenzūros.
Daug Holivudo filmų Kinijoje buvo uždrausta. Amerikiečiams yra tekę daryti pakeitimų filmuose specialiai dėl Kinijos rinkos.
