Dar tariantis dėl susitikimo su 25 metų Iz Awng’u tapo aišku, kad kalbos apie Birmos judėjimą demokratijos link dažnai skamba pernelyg optimistiškai. Rytų Europos studijų centre mėnesio praktiką atliekantis jaunuolis sutiko fotografuotis tik nerodydamas savo veido, rašo „Lietuvos rytas“.
Esą kitu atveju jam gali kilti bėdų grįžtant į Birmą. Iki 2011-ųjų šalį oficialiai valdžiusi karinė chunta Iz Awng’ui vis dar kelia baimę, nepaisant permainų, kurių ėmėsi kariškiai.
2010-aisiais režimas paleido iš viso 15 metų namų arešto sąlygomis laikytą garsiąją demokratijos šauklę Aung San Suu Kyi, maždaug po metų buvo sukurta pusiau civilinė vyriausybė, paleisti kai kurie politiniai kaliniai, imtos vykdyti kitos reformos. Dėl to tarptautinė bendruomenė, tarp jų ir ES, atšaukė arba sušvelnino sankcijas Birmai.
Tačiau Iz Awng’as į tokius pokyčius tik numoja ranka.
„Dauguma užsienio vyriausybių yra labai patenkintos, kad Mianmare įvyko rinkimai, kad šalis demokratėja.
Tačiau iš tikrųjų karinė valdžia tik pasikeitė drabužius ir toliau sėdi savo vietoje. Valdžia liko ta pati – žmonės tie patys. Dalis jų generolai, kiti – buvę generolai”, – kalbėjo jaunuolis.
Jis pabrėžia, kad Birmoje, kurioje yra mažiausiai 135 etninės grupės, toliau tebevyksta religiniai ir etniniai konfliktai, pažeidinėjamos žmogaus teisės.
Įtampą sėja ir budistai
Vienas iš daugelio Birmos vidaus konfliktų dabar vyksta Kačinų valstijoje, kurioje Iz Awng’as gimė ir užaugo.
Pastarasis neramumų etapas įsiplieskė 2011-aisiais, kai separatistinė Kačinų nepriklausomybės armija susirėmė su vyriausybinėmis pajėgomis. Nuo tada regione mūšiai nesiliauja.
Vakarinėje Birmos Rachinų valstijoje pernai įsiplieskusi įtampa tarp musulmonų ir budistų netruko išplisti į kitus šalies regionus.
Organizacija „Human Rights Watch” teigia, kad Mianmaro saugumo pajėgos prisidėjo prie musulmonų rohinjų nuginklavimo ir nesikišo arba net prisidėdavo prie budistų rachinų gaujų vykdytų išpuolių, per kuriuos žudyti musulmonai vyrai, moterys ir vaikai.
Šimtų žmonių gyvybės pareikalavusi įtampa tarp abiejų religijų atstovų dar tęsiasi.
Tūkstančiai musulmonų glaudžiasi pabėgėlių stovyklose, į kurias žurnalistai patekti negali.
Šios padėties fone tikra audra Birmoje kilo ir dėl grupės budistų, kurių Birmoje yra dauguma, siūlomo įstatymo projekto.
Juo būtų ribojamos santuokos tarp budisčių moterų ir musulmonų vyrų. Panašūs apribojimai dabar galioja Singapūre ir Malaizijoje.
O Birmos vienuoliai siūlo, kad budistė moteris, norėdama ištekėti už musulmono, turėtų gauti tėvų ir vietos valdžios pareigūnų leidimą. Būsimajam jaunikiui tektų tapti budistu.
Anot įstatymo projekto, nesilaikantiesiems taisyklių grėstų iki dešimties metų kalėjimo bausmė ir turto konfiskavimas.
Tarp stovinčiųjų už šio įstatymo yra žinomas radikalių nacionalistinių pažiūrų budistų vienuolis U Wirathu, turintis daug sekėjų. Jis vadovauja prieštaringai vertinamai kampanijai, kurios pavadinimas „969”.
Ja Birmos budistai raginami nepalaikyti jokių verslo ryšių su musulmonais, apsipirkinėti tik savo religijos atstovų parduotuvėse ir bičiuliautis tik tarpusavyje.
U Wirathu musulmonus, kurie Birmoje sudaro apie 5 procentus gyventojų, vadina grėsme šaliai ir kultūrai.
„Musulmonai dauginasi taip greitai ir jie vagia mūsų moteris, žagina jas. Jie norėtų okupuoti mūsų šalį, tačiau aš to neleisiu.
Privalome išlaikyti Mianmarą budistišką”, – žurnalui „Time” su neapykanta kalbėjo radikalus budistas.
Parūpo vien tik investicijos?
Kai kurie Birmos gyventojai nusivylę, kad Vakarų spauda, rašydama apie Birmos pažangą, per mažai dėmesio skiria šalies konfliktams. Panašios nuomonės laikosi ir Iz Awng’as.
Jo įsitikinimu, pastaruoju metu JAV, Japonija ir Europos Sąjunga gerokai mažiau kalba apie žmogaus teises Birmoje, o kur kas labiau yra linkusios šnekėti apie investicijas į šią šalį, neseniai atidariusią sienas užsienio investuotojams.
Šiuos ypač vilioja gamtos išteklių turtingos ir daug pigios darbo jėgos turinčios Pietryčių Azijos valstybės rinka.
Pavyzdžiui, kompanija „Coca-Cola” birželio pradžioje iškilmingai paminėjo grįžimą į Birmą po 60 metų. Šalyje atidaryta gamykla, kurioje gaivieji gėrimai pilstomi į tarą.
„Coca-Cola” nusiteikusi ir toliau investuoti Birmoje. Jau liepą šalyje bus atidaryta dar viena kompanijos gamykla.
„Tai puikus istorijos momentas. Toks jis buvo ir tada, kai išplėtėme savo verslą į Rytų ir Vidurio Europą buvusioje Sovietų Sąjungoje vos griuvus Berlyno sienai”, – per gamyklos Birmoje atidarymą kalbėjo „Coca-Cola” vadovas Muhtaras Kentas.
Į atsivėrusią Birmos rinką jau spėjo grįžti ir kompanija „Pepsi”. O britų transliuotojas BBC pažymi, kad per porą metų Birmoje savo atstovybes įkūrė 28 bankai.
Jie neabejotinai deda daug vilčių į šalį, kurioje, kai kurių šaltinių duomenimis, tik apie 10 proc. gyventojų turi banko sąskaitas.
Iz Awng’as neturi abejonių, kad atšaukiamos arba švelninamos sankcijos ir į šalį ateinančios investicijos naudingos Birmos gyventojams.
Bet kačinų etninei grupei priklausantis ir Kačinų nepriklausomybės armiją remiantis jaunuolis įsitikinęs, kad užsienio vyriausybės galėtų giliau pažiūrėti į daugiau nei 60 metų pilietinio karo draskomos šalies problemas.
Kačino manymu, tarptautinė bendruomenė turėtų spausti dabartinę Birmos valdžią pereiti prie federalizmo sistemos.
„Prašau spauskite mūsų valdžią ir kalbėkite apie federalizmą, ne vien apie demokratiją”, – tokį prašymą JAV, ES ir Jungtinėms Tautoms nori perduoti Iz Awng’as. Jis ir kiti kačinų sukilėlių rėmėjai siekia federalizmo, nes mano, kad dabartinėje Birmos valdžioje nėra atstovaujami.
Iz Awng’o teigimu, kačinų kalba, kultūra, tradicijos dabar yra diskriminuojami.
Garsiąja kaline nusivylė
Nusivilti Iz Awng’as spėjo ir Nobelio taikos premijos laureate Aung San Suu Kyi, į kurią, kaip ir kiti šalies gyventojai, dar visai neseniai dėjo daug vilčių.
2012-ųjų balandį Mianmare vyko istoriniai papildomi rinkimai. Per juos viena žymiausių pasaulio politinių kalinių buvo išrinkta į parlamentą.
Iš viso Aung San Suu Kyi vadovaujama partija „Nacionalinė lyga už demokratiją” parlamente gavo 43 mandatus ir dabar yra opozicijoje.
Tačiau Aung San Suu Kyi sulaukia daug kritikos dėl to, kad nepakankamai kritikuoja valdantį režimą. Kačinai ja nepatenkinti dėl savų priežasčių.
Viena jų, garsusis Panglongo susitarimas. Jį su Aung San Suu Kyi tėvu velioniu Birmos lyderiu Aung Sanu 1947 metais pasirašė kačinai ir lyderiai iš Činų bei Šanų valstijų.
Pagal Panglongo susitarimą, šioms grupėms buvo pažadėta autonomija mainais į paramą centrinei valdžiai. Tačiau praėjus keliems mėnesiams po istorinio susitarimo pasirašymo Aung San mirė.
Nebebuvo įgyvendintas ir Panglongo susitarimas.
„Kačinų žmonės tikrai Aung San Suu Kyi nusivylę. Prieš 2012-ųjų rinkimus ji kalbėjo apie Panglongo susitarimą, norėjo pakeisti padėtį šalyje.
Tačiau patekusi į parlamentą Aung San Suu Kyi nebekalba ne tik apie Panglongą, bet ir apie žmogaus teisių pažeidimus Kačinų ir Rachinų valstijose, kuriose vyksta konfliktai”, – tikina Iz Awng’as, daugiau neberemiantis garsios opozicijos lyderės.
Jis pasakoja, kad Kačinų valstijos Džeido mieste gyvenantys jo tėvai nuolat išgyvena baimę, nes aplink miestą vyksta Kačinų nepriklausomybės armijos ir vyriausybės pajėgų susirėmimai.
Gyvenimą mieste taip pat sunkina ir iš aplinkinių vietovių į jį plūstantys pabėgėliai, bandantys išvengti susirėmimų ugnies.
Iz Awng’o tėvas anksčiau vertėsi nefrito – mineralo, kuriuo garsėja Kačinų valstija, – prekyba. Dabar jaunuolio šeima pardavinėja makaronus.
Pats Iz Awng’as Kačinų sostinės Mjičinos universitete baigė anglų kalbos studijas ir dabar darbuojasi šiame mieste įsikūrusiame Humaniškumo institute.
Internete neįmanoma rasti šio instituto tinklalapio, mat oficialus jo pavadinimas ir oficiali veikla yra šiek tiek kitokie nei realybėje.
Iz Awng’as kartu su kolegomis rizikuoja ir slapta fiksuoja žmogaus teisių pažeidimus ir nusikaltimus Kačinų ir Šanų valstijose. Jis su sielvartu prisiminė savo parengtą pranešimą apie viename šiauriniame Šanų kaime valstybės pajėgų narių išžagintą dešimtmetę mergaitę.
Skurdas lydi nuolat
Greta nuolatinių konfliktų Birmos gyventojai kenčia ir didžiulį skurdą. Žmonės per mėnesį čia uždirba vos 50 000 kijatų (apie 160 litų).
Prasta ir Birmos infrastruktūra. Iz Awng’as sako, kad maždaug 160 kilometrų jo valstijoje žmonės įveikia per dešimt valandų, o lietingu metu tam prireikia ir paros.
Maistas čia vis dar gaminamas ant laužo, o Iz Awng’o gimtajame mieste elektra tiekiama vos 4, 5 valandas vakarais.
Kalbėjimasis mobiliuoju telefonu Birmoje taip pat prabanga – tiek paskambinti, tiek atsiliepti į skambutį, anot Iz Awng’o, yra brangu.
BBC duomenimis, vos 6 proc. Birmos gyventojų turi mobiliuosius telefonus, nors valdžia jau bando šią padėtį keisti.
Tad kol kas birmiečiai, norėdami vieni su kitais susisiekti, verčiau sėdasi ant motorolerio.
Kita didžiulė problema – narkotikų vartojimas. Kai kuriais duomenimis, Kačinų valstijoje nuo jų priklausomi apie 80 proc. kačinų jaunuolių.
Į narkotikus maždaug 20 metų buvo įklimpęs ir vienas artimas Iz Awng’o giminaitis, įpratęs kvaišalus vartoti per susitikimus su kolegomis verslininkais.
Bet, nepaisant konfliktų ir ekonominių sunkumų, Iz Awng’as likti Europoje nenorėtų. Net teoriškai jis nesvarsto galimybės čia vieną dieną atsivežti ir šeimą – tėvus, keturias seseris ir brolį.
„Buvau susitikęs su pabėgėliais. Jie sako, kad mums Europoje labai sunku gyventi. Čia nėra artimųjų, visiškai kitoks maistas ir klimatas. Be to, mano tėvai yra jau vyresnio amžiaus”, – pasakojo Iz Awng’as.
