Pakistane nuo vietos talibų rankų žuvo žinomas lietuvių alpinistas Ernestas Markšaitis ir dar 9 kiti jo kolegos, rašo „Lietuvos rytas“.
Tai buvo kraupi egzekucija.
O pasaulis krūpčiojo nuo Afganistano talibų įžūlumo sėsti prie derybų stalo Katare, pasiskelbus Afganistano Islamo Emyrato atstovais, ir tuo pat metu surengti išpuolį Kabule prie Afganistano prezidento ir CŽV būstinės. Kodėl suįžūlėjo talibai Afganistane ir Pakistane? Koks yra ryšys tarp vienų ir kitų talibų?
Situacija tik blogėja
JAV administracijos atstovai tvirtina, kad situacija Afganistane yra kontroliuojama, o papildomos kariuomenės įvedimas į šalį davė teigiamų rezultatų. Bet apžvalgininkai teigia, kad konfliktas šalyje vis intensyvėja ir Talibanas yra kaip niekada stiprus.
Anot Vokietijos apžvalgininko Chrystopho Sydowo, šiandien talibai kontroliuoja kai kuriuos Afganistano pasienio regionus su Pakistanu, kur įvedė islamo įstatymus.
Jo įsitikinimu, dabar NATO nori tik vieno – kad iki to meto, kai jų pajėgos 2014 m. pasitrauks iš Afganistano, šalis nenugrimztų į chaosą.
2001 m. įsiverždamos į Afganistaną Vakarų valstybės siekė, kad šioje šalyje būtų sukurta demokratija, užtikrintos žmogaus, tarp jų ir moterų, teisės ir veiktų atsakinga valdžia. Bet šiandien, pasak Ch.Sydowo, niekas tokių optimistinių siekių įgyvendinimo jau nebesitiki.
Ir Brukingso instituto (JAV) bendradarbio Bruce’o Riedelio nuomone, amerikiečiai nori kaip galima greičiau palikti Afganistaną pačių afganistaniečių valiai. Jo įsitikinimu, dabartinis šalies prezidentas Hamidas Karzai klysta manydamas, kad JAV bus linkusios padėti jo įpėdiniui išlaikyti valdžią šalyje.
Pats H.Karzai trečią kartą prezidento rinkimuose, kurie vyks 2014 m., dalyvauti negali, bet jis tikisi, kad dėl strateginių interesų regione JAV visiškai nepasitrauks iš Afganistano. B. Riedelis mano kitaip.
„Atsidūrus tokiame pragare JAV mažiau berūpi išlaikyti savo įtakos sferoje karines bazes Afganistane, iš kur galėtų toliau rengti antskrydžius prieš talibus Pakistane, stebėti šios šalies teritoriją, taip pat Iraną ir Centrinę Aziją”, – teigė ekspertas.
Šiandien, B.Riedelio nuomone, JAV nesipriešintų net nuverstojo Afganistano Talibano dvasinio lyderio M.Mohammedo Omaro sugrįžimui į valdžią.
JAV esą tiesiog supranta, kad Talibanas gali imti kontroliuoti Afganistaną po to, kai iš čia pasitrauks NATO pajėgos.
Afganistane dar yra 100 tūkst. NATO karių, bet visą atsakomybę už padėtį šalyje NATO šiomis dienomis perdavė Afganistano armijai ir policijai.
Tai yra 350 tūkst. žmonių. Šias struktūras suformuoti ir išlaikyti JAV skyrė 54 mlrd. dolerių. Turėdamas tokias pajėgas Afganistano režimas dar turės įrodyti, kad yra pajėgus apsiginti.
Kol kas Afganistano pajėgos patiria daug nuostolių dėl talibų puolimo, o režimas yra gana nepopuliarus. Brukingso instituto bendradarbės Vandos Felbab-Brown teigimu, šiandien afganistaniečiams jų valdžia yra panaši į mafiją. Klesti korupcija, aukštųjų pareigūnų nebaudžiamumas, valdžia pasisavina šaliai teikiamą paramą.
Grobiami ir žudomi žmonės. Pastaruoju metu pablogėjo netgi ir moterų padėtis, nes H. Karzai, siekdamas populiarumo, skelbia esąs ir islamo normų gynėjas.
Tiesa, jų padėtis ne tokia bloga kaip valdant Talibanui.
Afganiškas derybų būdas
Esant tokiai atmosferai Afganistane pagaliau susitarta, kad nuverstasis Talibano režimas galės atidaryti savo oficialią atstovybę užsienyje.
O jo atstovai sės prie derybų stalo su Vakarų šalių derybininkais ir dabartinio Afganistano režimo atstovais, kuriuos iki šiol talibai vadino JAV marionetėmis ir sakė, kad kalbės su jais tik ginklų kalba.
Derybose JAV kelia talibams tik vieną reikalavimą: pažadėti, kad iš Afganistano niekada nebus rengiami teroristiniai žygiai prieš kitas valstybes. Talibai su šia sąlyga sutinka.
Neįvardytas JAV atstovas britų dienraščiui „The Guardian” pareiškė: derybos tapo galimos tik todėl, kad Talibanas atsiribojo nuo tarptautinio terorizmo.
Bet Londone įsikūrusio Karališkojo tarptautinių santykių instituto bendradarbis Mattas Waldmanas pažymi, kad panašias garantijas Talibano lyderiai davė Vakarams ir anksčiau.
Pavyzdžiui, 2001 m. M.Omaras pareiškė, kad Talibanas nesiruošia daryti nieko bloga kitoms tautoms ir valstybėms. Teroro išpuolių JAV fone tokie pareiškimai skambėjo kraupiai.
Jaučia savo svorį
Jausdami savo didėjantį svorį, talibai savo atstovybę Katare atidarė kaip Afganistano Islamo Emyrato atstovybę.
Valstybės, kurią JAV ir NATO pajėgos privertė kapituliuoti, įsiveržusios į Afganistaną 2001 m. vardu. Suprantama, po tokia iškaba derybos negalėjo vykti.
JAV paspaudė talibus, ir dabar tai jau yra Afganistano Talibano atstovybė. Bet, anot V. Felbab-Brown, talibai savo tikslą pasiekė dar neprasidėjus deryboms.
„Jiems rūpi ne derybų baigtis, bet Talibano, kaip derybų partnerio, pripažinimas tarptautinės bendruomenės ir afganistaniečių akyse bei tiesioginis kontaktas su JAV atstovais, išdėstant savo ateities planus.
O tai pakerta H. Karzai ir galimo įpėdinio Afganistane pozicijas. Mat atsisakyti savo metodų, siekiant palankių derybų, talibai nesiruošia”, – teigė ekspertė.
Tomis dienomis, kai turėjo įvykti derybos, talibai surengė įžūlų teroristinį aktą Kabule prie prezidento rūmų ir CŽV būstinės.
Tokį elgesį, kai derybos derinamos su teroro aktais, V. Felbab-Brown vadina afganiškuoju metodu. Tačiau Vakarai iki šiol derybų neatsisakė.
Neatsisakė net ir tada, kai talibų lyderiai pareiškė – prie derybų stalo nebus jų karo vadų. Juk kariauti Katare nereikia. Karas ir toliau vyks Afganistane.
Lietuvį nužudė naujokai
Vis dėlto labai svarbu pažymėti, kad Talibanas veikia ne tik Afganistane, bet ir Pakistane – būtent čia yra jų priebėga.
Talibai tikina, kad šios islamistų grupės yra tarpusavyje nesusijusios, bet JAV Užsienio reikalų tarybos ekspertas Danielis Markey tvirtina: Talibane vyksta procesas siekiant suvienyti visų talibų pajėgas.
„Taip, tarp dviejų grupių yra esminių skirtumų. Pakistano Talibane vyksta skilimas. Atsiranda naujų grupių, kurios turi kitą liniją nei centrinė vadovybė. Jų veiksmus sunku nuspėti”, – pripažino D. Markey.
Lietuvių alpinistas E. Markšaitis ir jo bendražygiai, ruošęsi šturmuoti kalnų viršūnę Šiaurės Pakistane, matyt, pateko būtent į šių grupuočių interesų pragaro ratą.
Pakistano Talibano spaudos atstovas pareiškė, kad išpuolį įvykdė nauja jų grupuotė „Junood Hifsa”, kuri užsibrėžė naikinti užsieniečius Pakistane.
Iki šiol talibai Pakistane užsieniečių nežudė.
Tai esą atsakas į vieno Pakistano talibų lyderio nukovimą JAV bepiločių orlaivių antskrydžio metu gegužę.
Pakistane kelia galvą
Po šių tragiškų įvykių Pakistano valdžia pareiškė, kad teroristai bus pagauti ir nubausti. Bet jeigu čia savo ranką vis dėlto pridėjo Pakistano Talibano vadovai, verta įsiklausyti į B. Riedelio žodžius.
„Prisimenu pokalbį su dabartiniu Pakistano vadovu Nazaru Sharifu. Jo metu N. Sharifas, tada premjeras, pripažino, kad Pakistane atsakomybė už Talibano politiką yra generolų rankose.
Jis nesiruošia keisti šios situacijos, nes puikiai supranta: Talibanas Pakistane yra toks galingas, kad gali kartu su generolais nuversti netgi ir jį patį”, – teigia B. Riedelis.
Anot ekspertų, pastarąjį dešimtmetį Pakistane talibai vis aktyviau kelia galvą. Anksčiau jų veikla buvo nukreipta tik į pasienio regionus su Afganistanu, o dabar išplito po visą šalį.
Neatsitiktinai ir kai kurie Pakistano pareigūnai teigia, kad alpinistų nužudymas tėra dalis teroro kampanijos, kuri apėmė visą šalį.
Todėl, anot ekspertų, būtina prie derybų stalo Katare pakviesti ir Pakistano generolus, jei jau jie viską sprendžia.
Esą būtent iš jų vertėtų pareikalauti surasti ir nubausti alpinistų žudikus.
Kas yra Talibano judėjimas?
Modžahedai, kovoję prieš sovietų invaziją 1980 m., ir daugiausia puštūnų etninės grupės atstovai, kurie mokėsi Pakistano religijos mokyklose, gavę paramą iš Pakistano žvalgybos agentūros dešimtojo dešimtmečio pradžioje suformavo Talibaną.
Talibai laikėsi kraštutinio islamo krypties – vahabizmo. Panašios krypties islamas praktikuojamas Saudo Arabijoje.
1996 m. Talibano kariuomenė užėmė Kabulą ir įtvirtino islamišką valdžią Afganistane. Savo valstybę jie pavadino Afganistano Islamo Emyratu.
Talibano valdymo metu moterys buvo priverstos dengti veidus ir neiti į mokyklas, įkalinti vyrai, kurių barzda buvo per trumpa, uždrausta televizija, įgyvendintos kitos griežtosios islamo normos.
2001 m. po JAV ir sąjungininkų įvykdytos karinės operacijos talibų režimas buvo nuverstas, bet talibai ir toliau veikė kaip pasipriešinimo bei teroristinė organizacija Afganistane ir Pakistane.
Talibanas Afganistane po JAV invazijos šiandien yra pajėgesnis nei buvo iki JAV bei sąjungininkų įsiveržimo į Afganistaną. Esama kelių rūšių Talibano – nuo senojo režimo šalininkų iki nuosaikiųjų ir vadinamojo 5 dolerių Talibano. Pastarieji talibai kariauja tik už pinigus.
Remiantis ISAF duomenimis, Talibanas surengė dvigubai daugiau išpuolių 2012 m. nei, pavyzdžiui, 2008 m. Žūsta ir daug civilių. Remiantis JT duomenimis, Afganistane šiais metais žuvo 3 tūkst. civilių gyventojų, o afganų nacionalinio saugumo pajėgos susidūrimuose su talibais neteko 250 žmonių vien birželio mėnesį.
Pakistanas taip pat daug nukentėjo nuo radikalių islamistinių grupuočių, populiariai ir vieningai vadinamų Pakistano Talibanu, išpuolių. 2012 m. žuvo 6303 žmonės – daugiau nei nuo talibų rankų Afganistane.
