Prieš šešerius metus, 2007-ųjų balandį, būrys britų islamistų iš grupuotės „Al-Muhajiroun” (išvertus iš arabų k. – emigrantai) susirinko į protesto akciją Londono centre, šalia Padingtono policijos nuovados, rašo „Lietuvos rytas”.
„Britų kariai – dekite pragare!”, „Vaikų žudikai!”, „Krikščionys surengė kryžiaus žygį prieš islamą”, „Musulmonai yra engiami dėl savo pažiūrų”, „Nukirsime galvas tiems, kurie įžeidžia islamą!” – tai tik keli šūkiai, kuriuos demonstracijos metu per megafoną skelbė vienas „Al-Muhajiroun” ideologų Anjemas Choudary.
Jam pritarė maždaug 100 bendraminčių, kurie piktinosi britų policijos veiksmais prieš kelis suimtus šios ekstremistinės grupuotės aktyvistus ir keikė Jungtinės Karalystės ginkluotųjų pajėgų dalyvavimą karuose Irake ir Afganistane.
Šis manifestas ir jo metu gaudę šūkiai vėl prisiminti neatsitiktinai. Nuotraukose ir vaizdo įrašuose matyti, kad šalia A. Choudary stovi jaunas juodaodis vyras, apsivilkęs baltais musulmoniškais drabužiais.
Tai Michaelas Adebolajo, Londone gimęs ir augęs krikščioniškosios nigeriečių bendruomenės išeivis. 2007-aisiais paskelbtą šūkį „Nukirsime galvas...” jis šiemet iš idėjinio grasinimo perkėlė į realybę. Galbūt pabudino britų visuomenę?
Surengė laukinę egzekuciją
Gegužės 22-osios popietę britų pilietybę turintis M. Adebolajo, kuriam dabar 28-eri, įvykdė teroro aktą, sukrėtusį milijonus žmonių tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek visame pasaulyje.
Kartu su savo bendrininku 22-ejų londoniečiu Michaelu Adebowale’u jis vidury baltos dienos Pietryčių Londono Vulvičo rajono gatvėje užpuolė, subadė peiliais ir vėliau nupjovė galvą iš kareivinių išėjusiam, civiliniais drabužiais vilkėjusiam jaunam britų armijos kariui.
Laukinę egzekuciją, įvykdytą judrios gatvės viduryje, lydėjo šūkis „Allahu akbar” (išvertus iš arabų k. – Alachas yra didis).
Teismas – lyg cirkas
Abu islamistai net nemėgino bėgti iš įvykio vietos – jie išmaniuosius telefonus išsitraukusiems atsitiktiniams praeiviams noriai aiškino, kad įvykdė „politinį” aktą.
Vėliau Londono Vestminsterio magistrato teisme prasidėjo preliminarus procesas prieš abu įtariamus žudikus, nutraukusius 25 metų Lee Rigby gyvybę. 25-erių karys buvo vedęs ir turėjo dvejų metų sūnų.
M. Adebolajo ir M. Adebowale’as taip pat yra kaltinami pasikėsinimu nužudyti du policininkus naudojant nelegaliai įsigytą šaunamąjį ginklą. Į įvykio vietą atvykusi pareigūnė abu užpuolikus pašovė ir suėmė.
Apsigydę žaizdas jie jau gali būti teisiami. Ir jie to tikėjosi, mat procesą bandė paversti cirku.
Teismo salėje M. Adebolajo nuolat šūkaliojo ir replikavo, bučiavo rankoje laikomą Koraną, nesutiko atsistoti įeinant teisėjai Emmai Arbuthnot, reikalavo, kad į jį būtų kreipiamasi kaip į Mujahidą Abu Hamzą. Tai aiški užuomina į kitą radikalų britų islamistą – pamokslininką Abu Hamzą al-Masri. Jis buvo nuteistas Londone 2006-aisiais.
Vos tik išėjęs į laisvę 2012-ųjų spalį jis buvo išsiųstas į JAV. Niujorko teisme jam pateikta 11 kaltinimų, susijusių su teroro aktų JAV teritorijoje organizavimu. Kaip ir Abu Hamza, M.Adebolajo nejautė jokio gailesčio. Jis įsitikinęs kariaująs šventą karą.
Sausins islamistų pelkę
Į Londono teismo salę L. Rigby nužudymu kaltinami islamistai privalės sugrįžti dar ne kartą, nors neabejojama, kad iš esmės jų byla bus pradėta nagrinėti ne anksčiau kaip lapkričio pabaigoje. Valstybės apmokami advokatai, atstovaujantys abiem teroristams, reikalauja bent 4 mėnesių tinkamai gynybos strategijai parengti.
Nors britų Temidės žingsniai yra tradiciškai lėti, šalies politikai vieningai yra pasiryžę veikti itin greitai. Ar bent jau greičiau nei iki šiol. Bendromis koalicinės vyriausybės ir netgi opozicijos pastangomis bus siekiama pažaboti asmenis, metų metais propaguojančius ekstremalų „britiškąjį islamizmą”.
Šalies ministras pirmininkas Davidas Cameronas sušaukė specialią grupę, sudarytą iš ministrų, teisininkų ir saugumo ekspertų. Jos užduotis, anot konservatorių premjero, bus nusausinti pelkę, kurioje iki šiol leista vešėti ekstremistinėms islamistų idėjoms.
D. Cameronas puikiai suvokia, jog dauguma siūlomų priemonių bus nukreiptos ne prieš kokius nors iš užsienio atvykusius radikalus, o prieš Jungtinės Karalystės piliečius – šalyje gimusius ir augusius imigrantų iš Azijos ar Afrikos valstybių vaikus.
Prieš tokius kaip M. Adebolajo, M. Adebowale’as ar A. Choudary. Jie kalba londonietišku akcentu ir turi britišką aukštąjį išsilavinimą. Pavyzdžiui, M. Adebolajo ir M. Adebowale’as studijavo Londono Grinvičo universitete, o A. Choudary yra baigęs teisę Sautamptono universitete. Tačiau naudodamiesi šios šalies teikiamomis galimybėmis jie iš pagrindų atmeta esmines demokratines jos vertybes.
„Mūsų tikslas nėra dar kartą padiskutuoti, kas yra britiškumas ar britų tapatybė. Neužtenka prievartą propaguojančių ekstremistų gainiotis po to, kai jie ėmėsi veikti.
Mums būtina nusausinti pelkę, kurioje jie tarpsta. Vadinasi, turime pažvelgti į radikalizavimo procesą mūsų universitetuose.
Taip pat turėsime tirti islamo edukacinių centrų, kuriuose ima dominuoti ekstremistai, veiklą.
Pagaliau reikės gilintis, kokia mečečių situacija, nes kai kurioms jų sunku atsikratyti ekstremistų. Turime joms padėti”, – parlamente sakė Jungtinės Karalystės premjeras.
Labdara jau neprisidengs
Tarp greitai įdiegiamų priemonių yra bent kelios: žadama skubiai sugriežtinti labdaros organizacijų registravimo tvarką.
Nustatyta, kad islamistai pamokslininkai be skrupulų tarsi skydu prisidengia labdaringais šūkiais ir rinkliavomis, nors daugiausia pastangų skiria ekstremistinei veiklai. Tokių fiktyvių labdaros organizacijų buvo ar tebėra pristeigęs ne tik A. Choudary, bet ir jam artimi „neapykantos pamokslautojai” – Abu Nusaybah, Omaras Bakri, Abu Qatada, Abdulah Salemas.
Kita priemonė – valstybės institucijų sutartis su interneto kompanijomis dėl greitesnio ekstremistinių tinklalapių šalinimo ir blokavimo.
Per pastaruosius dvejus metus daugiau nei 5700 tokių tinklalapių ar puslapių buvo pašalinti. Tačiau nauda nežymi – jų vėl greitai atsiranda.
Dar vienas instrumentas, kuris, anot saugumo ekspertų, galėtų realiai padėti kovoje su bet kokio plauko ekstremistais – tiek su islamistais, tiek su jiems vis aktyviau oponuojančiais neofašistais, tokiais kaip Anglijos gynybos lygos (AGL) aktyvistai, – tai leidimas policijai sekti mobiliųjų telefonų išklotines.
Anot D.Cameronui patarinėjančių Skotland Jardo, MI5 ir MI6 vadovų, agentams nė nebūtina klausytis pačių pokalbių – gerokai vertingesnė informacija yra skambučių vieta, laikas ir kam skambina įtariamas asmuo.
Galiausiai išeivių bendruomenėms iš Pakistano, Bangladešo, Somalio ir kitų musulmoniškų kraštų bus siūloma kviestis į mečetes „euroimamus”.
Kas jie tokie? Tai Jungtinėje Karalystėje ar kituose Vakarų kraštuose paruošti nuosaikūs sielovadininkai, savo pamokslus sakantys angliškai.
Islamistai britų universitetuose
Kiti planai ilgalaikiai ir ne taip lengvai įgyvendinami. Mat klausimas išties sudėtingas: ar išdrįs D.Camerono vyriausybė apriboti akademinių institucijų laisvę?
Iš tikrųjų kai kurie britų universitetai, pasaulyje garsėjantys savo akademine autonomija ir saviraiškos laisve, jau kelis dešimtmečius yra tapę radikalių islamistų dažnai lankomomis vietomis.
Britų nevyriausybinės organizacijos „Student Rights” („Studentų teisės”) analizė gegužės pradžioje nustatė, kad islamistų dvasininkai universitetuose įsikūrusias islamo draugijas naudoja kaip tribūną, per kurią skelbia su tolerancija nieko bendra neturinčias idėjas: nuo moterų užmėtymo akmenimis už neištikimybę ir homoseksualų įkalinimo pagal šariato teisę iki prievartos naudojimo prieš britų kariškius, dislokuotus islamiškose pasaulio valstybėse.
Anot šios nepriklausomos analizės, vien tik per pastaruosius 12 mėnesių radikalūs dvasininkai surengė daugiau nei 200 susitikimų 21-ame Jungtinės Karalystės universitete.
Dažnai susitikimų metu studentai būna suskirstyti pagal lytį – merginos privalo sėstis atskirai nuo vaikinų, nors universitetų taisyklės tokio diskriminavimo netoleruoja.
Mėgina gintis draudimais
Be jau minėto A. Choudary, vienu aktyviausių radikalaus islamo dėstytojų britų universitetuose yra Hamza Tzortsis, buvęs radikaliosios organizacijos „Hisbut-Tahrir” narys.
Prieš 4 metus ši grupuotė buvo uždrausta Jungtinėje Karalystėje kaip teroro propaguotoja. A. Choudary vadovaujama „Al-Muhajiroun” buvo uždrausta kiek vėliau – 2010-ųjų sausį.
Tais pačiais metais buvo uždaryta ir dar viena A. Choudary sukurta radikalioji draugija „Islam4UK”, propagavusi šariato įstatymų diegimą ir nuolat provokavusi britų kariškius.
Pavyzdžiui, dar 2010-ųjų sausį „Islam4UK” paskelbė planuojanti surengti procesiją su 500 tuščių karstų Anglijos Vuton Baseto miestelio centrine gatve, ji turėjo simbolizuoti Irako ir Afganistano civilius, neva nužudytus okupantų britų.
Vuton Basetas buvo pasirinktas neatsitiktinai. Į šalia esančią karinių oro pajėgų bazę jau beveik dešimtmetį parskraidinami užsienio operacijose žuvusių britų palaikai.
Provokatyvias tuščių karstų eitynes sustabdė tiktai tuomečio premjero Gordono Browno įsakas Teisingumo ministerijai, skubiai uždraudusiai „Islam4UK”.
Iš kalėjimo grįžta kitokie
Kita pelkė, kurioje, anot D. Camerono, puikiai jaučiasi radikaliojo islamo propagandistai, yra britų kalinimo įstaigos.
Itin dažnas atvejis, kai už menką nusikaltimą keliems mėnesiams į kalėjimą įgrūstas pažeidžiamas jaunuolis iš afrikietiškos ar afrokaribietiškos terpės į laisvę sugrįžta jau kaip radikaliojo islamo išpažintojas.
„Reikia brandžios diskusijos apie darbus, kuriuos turime nuveikti. Vienas jų – kaip turėtume veikti kalėjimuose? Juk valstybė lyg ir rūpinasi kalinių reikalais, bet kaip nutinka, kad pačioje mūsų panosėje juos radikalizuoja?” – stebėjosi konservatorių lyderis.
Tačiau ar įmanoma laisvoje visuomenėje užkirsti kelią radikalioms idėjoms, net jei ir D. Cameronui pavyktų iš dalies nusausinti islamizmo pelkę?
Kaltina ir žiniasklaidą
Nuosaikiųjų britų musulmonų organizacijos „Quilliam Foundation” vienas vadovų Talalas Rajabas įsitikinęs, kad užkimšti burnos islamistams prievarta negalima, tačiau būtų galima juos neutralizuoti elgiantis išmaniau ir apdairiau.
„Nemažai kaltės dėl tokių radikalių rėksnių kaip A. Choudary populiarumo turėtų prisiimti ir britų masinė žiniasklaida.
Naujausias pavyzdys: po gegužės 22-osios teroro Vulvičo gatvėse gana greitai paaiškėjo, jog dvasinis abiejų įtariamųjų įkvėpėjas buvo tas pat A. Choudary.
Šis radikalas iškart buvo pakviestas į BBC ir kitas televizijas, kur jam buvo leista dėstyti savo postulatus apie Alacho kerštą Vakarams.
Šiam personažui reikia kuo platesnės platformos, kad galėtų skleisti savo fanatiškas, su tikru islamu mažai ką bendra turinčias mintis.
Kad ir kaip liūdna, BBC pakliuvo į žabangus ir suteikė tribūną marginalui, kuris atstovauja tik menkutei marginaliai daliai iš 2,5 mln. britų musulmonų”, – „Lietuvos rytui” sakė T. Rajabas.
Reikia duoti atkirtį
Jo nuomone, užsukus masinės žiniasklaidos deguonį tokiems neapykantos pamokslininkams, į tiesioginę diskusiją su jais privalėtų stoti nuosaikieji musulmonų dvasininkai.
Universitetų aulose ir islamo bendrijų susirinkimuose gerai šios religijos subtilybes išmanantys imamai esą turėtų duoti tinkamą atkirtį mitams, kuriais švaistosi radikalai.
„Radikalūs pamokslininkai naudojasi tuo, kad jų klausytojai mažai ką žino apie islamą. Pavyzdžiui, skirtingai nei A. Choudary teiginiai, šventajame Korane yra bent kelis kartus pasakyta, kad į dangų žengs ne vien tik musulmonai.
Maža to, niekur Korane nėra nė žodžiu užsiminta apie bausmes homoseksualams. Neapykantos pamokslautojai pateikia visiškai iškreiptą džihado interpretaciją. Tokiu būdu šie radikalai žaidžia itin cinišką žaidimą: jų teiginiai – tai puiki žaliava neonacių ir panašių radikalų grupuotėms, tokioms kaip AGL”, – įsitikinęs T. Rajabas.
Apdairumo nestinga
Devynerius metus profesionaliu advokatu Londone dirbęs A. Choudary yra labai apdairus islamistas. Nors jo pareiškimai apie gėjus, britų karius, džihadą, JAV arba Jungtinės Karalystės imperializmą yra visuomet radikalūs, jie niekada neperžengia įstatymų ribos.
Pavyzdžiui, jis pareiškė, kad nužudytas karys L. Rigby „degs pragaro liepsnose”, o jo žudikas M. Adebowale’as – „nepriekaištingo charakterio asmenybė”.
Šlykštu? Taip. Pažeidžia įstatymus? Nė vieno. Žodžio laisvė.
Izraelį jis pakrikštijo piratų valstybe, o JAV ir jos sąjungininkes pavadino didžiausiomis mūsų laikų teroristėmis. Provokuojančios ir žeidžiančios frazės, tačiau teisiškai prie jų prisikabinti labai sunku.
Dabar iš dosnių valstybės išmokų – apie 25 tūkst. svarų per metus, kurias jis pats pašaipiai vadina „džihado pašalpa”, gyvenantis pamokslininkas yra puikiai susipažinęs su britų baudžiamąja teise ir lyg ungurys išslysta iš Karališkosios prokuratūros gniaužtų.
Bet ar ilgam? Neseniai į Vestminsterio parlamentą pakviesta Skotland Jardo antiterorizmo pajėgų vadovė Cressida Dick patvirtino, jog bent keli detektyvai nuolat seka kiekvieną A. Choudary pareiškimą ir veiksmą ir rengia specialią dosjė prieš Vulvičo barbariško teroro akto „dvasinį įkvėpėją”. Galbūt pagaliau ir jam teks užčiaupti burną.
