Automobiliu į Santa Klarą vykstantys vairuotojai ne kartą ir ne du iš milžiniškų plakatų pasveikinami brolių Castro.
Broliai Castro plakatuose šypsosi ir mojuoja. Vis dėlto netrukus tai bus vaizdas iš praeities – prasta sveikata jau anksčiau privertė 86 metų Fidelį pasitraukti iš priekinių politikos gretų.
Savo ruožtu Raulis, kuriam dabar 81-eri, neseniai taip pat patvirtino, kad pasibaigus dabartinei kadencijai nebesieks šalies lyderio posto.
Kubos politinis elitas, žinoma, nesutrikęs. Atrodo, kad broliai jau nusprendė, kas perims iš jų valdžią – Miguelis Diazas-Canelis. Jis kilęs būtent iš Santa Klaros.
Karjeros laiptais – iš lėto
Šis palyginti jaunas – 52 metų politikas karjerą pradėjo Kuboje tipišku būdu – Santa Klaroje tapo Jaunųjų komunistų lygos nariu.
Ilgai laikęsis atokiau, šį vasarį M. Diazas-Canelis buvo paskirtas Valstybės tarybos pirmuoju viceprezidentu ir tapo aukščiausio rango R. Castro pavaduotoju.
Apžvalgininkų teigimu, tai aiškus ženklas, kad jis ruošiamas vadovauti šaliai. Kaip ir tai, kad pastaraisiais metais M. Diazas-Canelis ypač daug keliavo.
Kaip manoma, dėl to, kad jis vis dar menkai žinomas atidžiai bet kokias permainas komunistinėje Kuboje stebinčiame užsienyje.
Vos prieš kelis mėnesius kopti Komunistų partijos hierarchijos laipteliais pradėjęs politikas iki šiol menkai pažįstamas ir Kuboje.
Tačiau R. Castro tikina, kad naujoji jo dešinioji ranka – joks naujokas. Kubos vadovas stengiasi pabrėžti, kaip nuosekliai M. Diazas-Canelis didino savo įtaką, kartu demonstruodamas absoliučią ištikimybę partijos idealams.
Štai prieš dešimtmetį M. Diazo-Canelio, kaip teigė R. Castro, „ideologinis tvirtumas” virto svarbiu postu politbiure – Komunistų partijos vykdomajame komitete.
Naujausią jo paaukštinimą Kubos lyderis pavadino „dėsningu ir tvarkingu svarbiausių pareigybių perdavimu jaunajai kartai”. Senstantys revoliucionieriai siekia išsaugoti komunistinį režimą ateityje.
Pasižymėjo kuklumu
Atsakymų į klausimus, kas yra M. Diazas-Canelis ir koks jo charakteris, geriausia ieškoti jo gimtinėje – Santa Klaroje.
„Jis visada dirbdavo visą darbo dieną ir nuolat tikrindavo, ar ir kiti atiduoda darbui visas jėgas”, – prisimena buvusi M.Diazo-Canelio kaimynė Ela Perez Montpellier.
Moters teigimu, žmogus, greičiausiai netrukus diriguosiantis visai Kubai, Komunistų partijos skyriui Vilja Klaros provincijoje buvo paskirtas vadovauti būdamas vos 33 metų. Ir per 10 metų pasižymėjo tik kuklumu.
„Jam buvo skirtas darbo automobilis, bet asmeniniais tikslais jis mašinos nenaudojo. Miguelis arba vaikščiodavo, arba sėsdavo ant dviračio. Jis buvo sąžiningas, todėl daugelis čia, Santa Klaroje, jį mėgsta”, – pasakojo E.P.Montpellier.
Iš gatvės M. Diazo-Canelio namas atrodo kukliai, jo išorinės sienos nenudažytos. Jo artimieji su žurnalistais nekalba, tik naujosios žvaigždės svainė burbtelėjo: „Labai juo didžiuojamės.”
„Žmonės verkė, kai Miguelis paliko Santa Klarą! – tvirtino vietos gyventojas Alberto Scinasis, kuris M.Diazą-Canelį apibūdina kaip „protingą, darbštų ir kruopštų”. – Jis žino, kaip vadovauti. Dėl to ir atsidurs ten, kur atsidurs.”
Taps Kubos M. Gorbačiovu?
Stengtis ir sunkiai dirbti M. Diazą-Canelį galbūt įkvėpė ir aplinka – juk Santa Klara yra paskutinio Kubos revoliucijos mūšio vieta. 1958 metais miestą užėmė Che Guevara ir jo bendražygis Camilo Cienfuegos.
Po mažiau nei 12 valandų tuometis prezidentas Fulgencio Batista pabėgo iš Kubos. Vis dėlto, kaip ir daugelis kubiečių, M.Diazas-Canelis gimė jau po revoliucijos. O laikai keičiasi sparčiai.
Niekas šalyje neabejoja jo ideologiniu atsidavimu, tačiau Kubos socialistinis paveikslas jau kitoks.
Šalis nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžios, kai nutrūko ekonominės pagalbos iš sugriuvusios Sovietų Sąjungos srautas, pamažu pratinasi prie nors ir ribotos, bet privačios nuosavybės idėjos.
Tiesa, M. Diazas-Canelis pats ir prisidėjo prie šių pokyčių – juk jo karjera prasidėjo su pirmąja ekonominio Kubos liberalizavimo banga.
„Reikalai klostėsi iš tiesų prastai, kavinėse niekas nieko nepardavinėjo. Tačiau M.Diazas-Canelis pasistengė, kad gyvenimas atgytų”, – prisimena Santa Klaros gyventojas Antonio Valdesas.
Anot JAV užsienio reikalų tarybos Kubos ekspertės Julios Sweig, M.Diazas-Canelis, kaip partijos skyriaus Santa Klaroje sekretorius, daug eksperimentavo su decentralizacija, kuri bus taikoma visoje šalyje.
Be to, M. Diazas-Canelis yra pasisakęs ir už sudėtingesnes reformas. Jų prireiks, jei Kuba tikisi padidinti produktyvumą, sumažinti importo lygį ir kada nors panaikinti daugelio keiksnojamą dvigubos valiutos sistemą.
Šalyje vietos gyventojai naudoja Kubos pesą, o užsieniečiams skirtas Kubos konvertuojamasis pesas, populiariai vadinamas tiesiog doleriu.
R. Castro tikina, kad permainos bus nuoseklios. Jis balandžio pradžioje įspėjo, kad valdžia „atlaikys pareigūnų, norinčių veikti greičiau, spaudimą”.
Žinoma, kadangi M. Diazas-Canelis pažįstamas dar menkai, sunku pasakyti, ar jis iš pagrindų pakeistų Kubą. Bet negalima atmesti ir tikimybės, kad gal jis taps kubietišku Michailu Gorbačiovu – o pastarasis, kaip liudija istorija, prisidėjo prie Sovietų Sąjungos žlugimo.
Šalis tiki jaunimu
Kad ir kas perimtų valdžios vairą iš R. Castro, pastangų, kad Kuba galėtų ir toliau bent minimaliai prasimaitinti, reikės įdėti nemažai. O M. Diazu-Caneliu šalis tiki.
Pavyzdžiui, gėles Havanos gatvėse pardavinėjanti Lourdes Ayaldo įsitikinusi, kad kapitalizmas smirdi egoizmu. O štai socialistinė sistema esą yra labai žmogiška.
„Mums Kuboje reikėtų pasinaudoti tiek socializmo, tiek kapitalizmo gerosiomis idėjoms. Manau, kad M.Diazas-Canelis yra žmogus, kuris sugebės tai padaryti”, – teigė L. Ayaldo.
Žymiausio Kubos gėjų klubo „El Mejunje” savininkas Ramonas Silverio apie M. Diazą-Canelį taip pat negali pasakyti nieko bloga.
Esą be jo paramos klubas nebūtų išsilaikęs, kai dėl esą pernelyg laisvos dvasios jį puolė valdžia.
„Manau, kad „El Mejunje” tik parodo, kaip plačiai M.Diazas-Canelis mąsto. Jis žvelgia į priekį”, – aiškino R.Silverio.
Ar M.Diazo-Canelio tolerancija kitokiai politinei minčiai tokia pat kaip ir homoseksualų šokiams, dar neaišku. Pirmieji Kubos revoliucionieriai sparčiai sensta, tad laikas – jo pusėje.
